Джон Ирвинг - Našlė vieneriems metams [calibre]

– Be to, – pasakė Hana, – jau pats laikas tau su kuo nors sugulti. Jei būsi su manimi, tai tikrai įvyks.

Londone, pirmame mieste, kuriame jos apsilankė, tai neįvyko, bet vienas vaikinas „Royal Court“ viešbučio bare Rutą šiek tiek pagrabinėjo. Jiedu susipažino Nacionalinėje portretų galerijoje, kur Ruta buvo nuėjusi pažiūrėti kelių mėgstamų rašytojų portretų. Jaunuolis nusivedė ją į teatrą ir į brangų italų restoraną šalia Slouno aikštės. Jis buvo amerikietis, gyvenantis Londone; jo tėvas – kažkoks diplomatas. Ruta pirmą kartą bendravo su vaikinu, turinčiu kreditinių kortelių, nors įtarė, kad kortelės jo tėvo.

Užuot sugulę, jiedu „Royal Court“ bare nusigėrė, nes kai Ruta pagaliau įsidrąsino ir pasikvietė jaunuolį į viešbutį, Hana jau „naudojo“ jų kambarį. Ji triukšmingai mylėjosi su libaniečiu, kurį nusičiupo banke, imdama pinigus pagal kelionės čekį. („Pirmoji mano patirtis tarptautinės bankininkystės srityje, – parašė Hana savo dienoraštyje. – Pagaliau tėvas būtų galėjęs manimi didžiuotis.“)

Antras miestas, kuriame jos apsilankė, keliaudamos po Europą, buvo Stokholmas. Hanos prognozė nepasitvirtino – paaiškėjo, jog ne visi švedai blondinai. Du jaunuoliai, „pakabinę“ Haną ir Rutą, buvo patrauklūs tamsiaplaukiai; jie dar mokėsi universitete, tačiau labai pasitikėjo savimi, be to, vienas iš jų – kuris atiteko Rutai – puikiai kalbėjo angliškai. Kitas, šiek tiek gražesnis ir angliškai beveik nešnekantis, iš karto prilipo prie Hanos.

Rutai atitekusio vaikino automobiliu visi keturi nuvažiavo į jo tėvų namus, esančius už keturiasdešimt penkių minučių kelio nuo Stokholmo. Vaikino tėvai buvo išvykę savaitgaliui.

Namas atrodė šiuolaikiškas, viduje buvo daug šviesaus medžio. Rutos vaikinas, vardu Peras, ant lengvos ugnies išvirė krapais pagardintą lašišą, kurią jie valgė su šviežiomis bulvėmis ir rėžiukų, kietai virtų kiaušinių bei česnako laiškų mišraine. Hana su Ruta išgėrė du butelius baltojo vyno, vaikinai gėrė alų, o paskui tas, kuris buvo šiek tiek gražesnis, nusivedė Haną į vieną iš svečių miegamųjų.

Ruta ne pirmą kartą girdėjo, kaip Hana mylisi, bet šįkart viskas buvo truputį kitaip – juk tas jaunuolis nekalbėjo angliškai, be to, kol Hana niurnėjo ir šnopštė, Ruta su Peru plovė indus.

– Labai džiaugiuosi, kad tavo draugė taip puikiai leidžia laiką, – vis kartojo Peras.

O Ruta atsakydavo:

– Hana visada puikiai leidžia laiką.

Ruta norėjo, kad neplautų indų būtų daugiau, bet suprato, jog ir taip jau ilgai delsė. Galiausiai ji tarė:

– Aš dar nekalta.

– Nori ir toliau tokia būti? – paklausė Peras.

– Ne, bet labai jaudinuosi, – perspėjo jį Ruta.

Ji įbruko jam į rankas prezervatyvą, kai jis net nebuvo pradėjęs rengtis. Iš trijų Hanos nėštumų Ruta šio to pasimokė; pasimokė ir pati Hana, nors ir pavėluotai.

Bet kai Ruta įbruko Perui prezervatyvą, jaunasis švedas atrodė nustebęs:

– Ar tikrai žinai, kad esi nekalta? – paklausė. – Aš su nekalta dar niekada nesimylėjau.

Peras jaudinosi, ko gero, ne mažiau už Rutą, ir Rutai tai patiko. Be to, jis buvo išgėręs per daug alaus – taip ir pasakė, sueičiai įpusėjus. „ Öl “, – tarė Rutai į ausį, o Ruta pamanė, kad jis šitaip praneša, jog baigia. Tačiau Peras, priešingai, norėjo atsiprašyti, kad taip ilgai užtruko.( Öl švediškai reiškia alus .)

Bet Ruta neturėjo su kuo to palyginti; jų pasimylėjimas jai nepasirodė nei per ilgas, nei per trumpas. Svarbiausia jai buvo tai patirti, tiesiog (pagaliau) tai padaryti. Ji nejautė nieko.

Taigi manydama, jog toks yra švedų sekso etiketas, Ruta irgi pasakė „ Öl “, nors ir nebaigė.

Atsitraukęs nuo Rutos, Peras lyg ir nusivylė, kad tiek mažai kraujo. Jis manė, kad nekalta mergina kraujuos smarkiai. Ruta padarė išvadą, jog tai apskritai buvo mažiau, negu jis tikėjosi.

Tai tikrai buvo mažiau, negu tikėjosi Ruta. Mažiau malonumo, mažiau aistros, netgi mažiau skausmo. Mažiau visko. Sunku buvo įsivaizduoti, dėl ko visus šiuos metus taip garsiai šnopštė Hana Grant.

Švedijoje patyrusi pirmą nuotykį, Ruta Koul sužinojo tik tai, kad sekso pasekmės dažnai būna įsimintinesnės negu pats aktas. Hana, be abejo, nepripažino jokių pasekmių, kurias būtų verta prisiminti; netgi trys abortai neatbaidė Hanos nuo nuolatinio akto kartojimo, nes tai jai, matyt, atrodė daug svarbiau negu visokios ten pasekmės.

Tačiau tą rytą, kai Pero tėvai grįžo namo, gerokai anksčiau, negu turėjo grįžti, Ruta buvo viena ir nuoga Pero tėvų lovoje. Peras prausėsi po dušu, kai jo motina įėjo į miegamąjį ir švediškai kreipėsi į Rutą.

Ruta nesuprato, ką sako ta moteris; negana to, ji niekaip negalėjo rasti savo drabužių, – o Peras per dušo šniokštimą negirdėjo vis garsiau šaukiančios motinos balso.

Paskui į miegamąjį įėjo Pero tėvas. Peras gal ir nusivylė, kad Ruta tiek nedaug kraujavo, bet pati Ruta pastebėjo, jog sukruvino rankšluostį, kurį buvo iš anksto patiesusi ant lovos. (Ji skrupulingai stengėsi nesutepti Pero tėvų paklodės.) Dabar, paskubomis mėgindama prisidengti kruvinu rankšluosčiu, Ruta žinojo, kad Pero motina ir tėvas mato ne tik visą nuogą jos kūną, bet ir kraują.

Pero tėvas, iš pažiūros rūstus vyriškis, neištarė nė žodžio; tačiau į Rutą įsmeigtas jo žvilgsnis buvo toks pat nepermaldaujamas, kaip ir isteriškas jo žmonos riksmas.

Susirasti drabužius Rutai padėjo Hana. Be to, Hana susiprotėjo atidaryti vonios duris ir šūktelėti Perui, kad lįstų iš to dušo.

– Pasakyk savo motinai, kad nustotų šaukti ant mano draugės!– užrėkė ant jo Hana. Paskui ji užrėkė ir ant Pero motinos: – Šauk ant savo sūnaus, ne ant jos, tu kvaila šikne.

Bet Pero motina nesiliovė šaukusi ant Rutos, o Peras buvo pernelyg bailus – arba pernelyg lengvai patikėjo savo ir Rutos kalte,– kad pasipriešintų motinai.

Ruta nepajėgė nei imtis ryžtingų veiksmų, nei ką nors rišliai pasakyti. Ji be žado leidosi Hanos aprengiama, kaip vaikas.

– Vargšas tu vaikelis, – pasakė jai Hana. – Šitaip nepasisekė patį pirmą kartą! Paprastai viskas baigiasi geriau.

– Seksas buvo neblogas, – suvapėjo Ruta.

– Tik „neblogas“? – paklausė Hana. – Ar girdi, tu minkštas pimpale? – riktelėjo Hana Perui. – Ji sako, kad buvai tik „neblogas“.

Staiga Hana pastebėjo, kad Pero tėvas tebežiūri į Rutą, ir užrėkė ant jo:

– Ei, tu – subinsnuki! – sušuko. – Pasitenkini vėpsodamas, ar ką?

– Gal pakviesti jums ir jūsų draugei taksi? – paklausė Pero tėvas Hanos; angliškai jis kalbėjo dar geriau už sūnų.

– Jei mane suprantate, – pasakė jam Hana, – pasakykite tai šlykščiai kalei, savo žmonai, kad nustotų šaukti ant mano draugės. Verčiau tegu šaukia ant išsivėpusio jūsų sūnaus!

– Panele, – tarė Pero tėvas, – mano žodžiai žmonai nedaro jokio pastebimo poveikio jau daugelį metų.

Orų vyresniojo švedo liūdesį Ruta visada prisimins daug geriau negu tą bailį Perą. Ir kai Pero tėvas žiūrėjo į nuogą jos kūną, jo akyse Ruta matė ne geidulį – tik nepakeliamą pavydą laimingam sūnui.

Kai jodvi taksi važiavo į Stokholmą, Hana Rutos paklausė:

– Ar Hamleto tėvas buvo ne švedas? Ir bjaurybė jo motina, ir nedorėlis dėdė. Ką jau kalbėti apie tą nebylę mergaitę, kuri nusiskandino. Argi jie visi buvo ne švedai?

– Ne, jie buvo danai, – atsakė Ruta. Ji jautė niaurų pasitenkinimą tuo, kad tebekraujuoja, nors ir nesmarkiai.