Джон Ирвинг: Viename asmenyje [calibre]

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

John Irving

IN ONE PERSON

Simon & Schuster, New York, 2012

Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai yra arba autoriaus vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius, vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9786090111390

Copyright © 2012 by Garp Enterprises, Ltd.

© Viršelyje panaudota nuotrauka, Mark Dye („Simon & Schuster“)

© Vertimas į lietuvių kalbą, Daiva Daugirdienė, 2013

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė

Redaktorė Bronė Balčienė

Viršelio dailininkas Edvardas Jazgevičius

Viršelyje panaudota nuotrauka Mark Dye („Simon & Schuster“)

Maketavo Zita Pikturnienė

Sheilai Heffernon ir Davidui Rowlandui,

ir Tony’o Richardsono atminimui

Taip vaidinu aš vienas daug žmonių,

Bet likimu patenkinto – nė vieno.

– WILLIAM SHAKESPEARE. RIČARDAS II 1

1 Vertė Antanas Danielius.

1 skyrius

NESĖKMINGA AKTORIŲ ATRANKA

Pirmiausia papasakosiu apie panelę Frost. Visiems sakau, jog rašytoju tapau todėl, kad būdamas lemiamo penkiolikos metų amžiaus perskaičiau Čarlzo Dikenso romaną, bet iš tiesų buvau dar jaunesnis, kai, vos susipažinęs su panele Frost, mintyse išvydau, kaip su ja myliuosi, ir kaip tik tą lytinio pabudimo akimirką šuorais užgimė mano vaizduotė. Mūsų asmenybes formuoja tai, ko trokštame. Per tas kelias jaudulingo slapto geismo sekundes aš supratau, jog trokštu tapti rašytoju ir pasimylėti su panele Frost – nebūtinai tokia eilės tvarka.

Su panele Frost susipažinau bibliotekoje. Bibliotekos man patinka, nors sunkiai ištariu tą žodį – ir jo daugiskaitą, ir vienaskaitą. Man, regis, apskritai sunku ištarti kai kuriuos žodžius: dažniausiai daiktavardžius – mane pernelyg sujaudinusių, visiškai sutrikdžiusių ar baisiai išgąsdinusių žmonių, vietų ir daiktų vardus ar pavadinimus. Na, taip sakė visokie tarsenos mokytojai, kalbos terapeutai ir psichiatrai, kurie mane gydė, – deja, nesėkmingai. Pradžios mokykloje buvau paliktas antriems metams – dėl „ryškių kalbos sutrikimų“, bet čia tai šiek tiek perdėta. Dabar jau baigiu septintą dešimtį; tarties klaidų priežastis man neberūpi. (Tiesiai sakant, velniop tą etiologiją.)

Žodžio „etiologija“ nė nemėginu ištarti, bet man jau pavyksta daugmaž suprantamai, nors ir netaisyklingai, pasakyti „biblioteka“ arba „bibliotekos“ – šiaip taip sudurstytas žodis sunoksta tarsi nežinomas vaisius. („Biliateka“ arba „biliatekos“, – sakau, kaip sako vaikai.)

Dar ironiškiau tai, kad mano pirmoji biblioteka buvo niekuo neypatinga. Paprasčiausia nedidelio Vermonte esančio Ferst Sisterio miestelio viešoji biblioteka – raudonų plytų namukas toje pačioje gatvėje, kurioje gyveno mano seneliai. Aš augau jų namuose Upės gatvėje – iki penkiolikos metų; tada mano mama ištekėjo antrą kartą. Su patėviu ji susipažino per spektaklį.

„Ferst Sisterio artistai“ – taip vadinosi mėgėjų teatro draugija; kiek pamenu, mačiau visus mūsų miestelio teatriuke rodytus spektaklius. Mano mama buvo suflerė – jei pamiršdavai žodžius, ji tau pasakydavo, ką sakyti. ( Mėgėjų teatre žodžius pamiršdavo daug kas.) Daug metų maniau, kad suflerė yra viena iš aktorių – kažkodėl ne scenoje ir be kostiumo, bet būtinai reikalinga visuose dialoguose.

Mano patėvis, kai mama su juo susipažino, buvo naujas „Ferst Sisterio artistų“ aktorius. Į mūsų miestelį jis atvyko mokytojauti beveik prestižinėje privačioje Feivarit Riverio mokykloje, kurioje tada mokėsi tik berniukai. Ko gero, nuo pat mažumės (o kai man sukako dešimt ar vienuolika, tai jau tikrai) žinojau, kad galiausiai, kai būsiu „pakankamai paaugęs“, stosiu į tą parengiamąją mokyklą. Ji turėjo šiuolaikiškesnę ir geriau apšviestą biblioteką, tačiau Ferst Sisterio viešoji man buvo pirmoji biblioteka, o ten dirbusi moteris – mano pirmoji bibliotekininkė. (Beje, žodį „bibliotekininkė“ visada ištardavau sklandžiai.)

Turbūt nereikia nė sakyti, jog panelę Frost įsiminiau daug geriau negu biblioteką. Nedovanotina, kad jos vardą sužinojau tik kai nuo mūsų pažinties jau buvo praėję daug laiko. Visi ją vadino panele Frost; tada, kai aš gal kiek pavėluotai gavau pirmąjį skaitytojo bilietą ir mudu susipažinom, iš pažiūros ji buvo mano mamos amžiaus – arba truputį jaunesnė. Teta, labai valdinga persona, man buvo sakiusi, kad panelė Frost „ kadaise buvo labai graži“, bet aš niekaip negalėjau įsivaizduoti panelės Frost atrodančios dar gražiau negu mūsų pažinties dieną, – nors šiaip jau, netgi vaikystėje, nuolat ką nors įsivaizduodavau. Teta tvirtino, kad kadaise visi miestelio jaunikiai, pamatę panelę Frost, tiesiog nerdavosi iš kailio, stengdamiesi patraukti jos dėmesį. Bet kai kuris nors įsidrąsinęs prisistatydavo, – na, pasisakydavo jai, kuo esąs vardu, – tuomet buvusi gražuolė bibliotekininkė abejingai pažvelgdavo ir lediniu balsu tardavo: „Aš – panelė Frost. Niekada nebuvau ištekėjusi ir tikrai nenorėčiau.“