Norėdamas ką nors pasakyti tik man, Manfredas visada kalbėdavo vokiškai; jis žinojo, kad gyvenau Vienoje ir vis dar galiu susišnekėti vokiečių kalba, nors ir ne itin sklandžiai. Dabar Manfredas mandagiai paklausė, ar galėtų kaip nors man padėti, – paklausė vokiškai.
Sumauti imtynininkai! Mačiau, kad mano Tebaldas netekęs vieno ūso; po varžybų pusę viršutinės lūpos reikėję nuskusti, kad būtų galima susiūti! (Prieš spektaklį Manfredas, žinoma, turėjo nusiskusti ir kitą lūpos pusę; nežinau, kaip jūs, bet aš tai niekad nesu matęs Tebaldo su vienu ūsu.)
– Neblogai šneki vokiškai, – nustebęs pasakė Manfredui jaunasis Kitridžas.
– Tai jau tikriausiai – aš gi vokietis, – karingai atšovė jam Manfredas, angliškai.
– Čia mano Tebaldas. Jis irgi imtynininkas, kaip ir tavo tėvas, – pasakiau Kitridžo sūnui. Juodu lyg ir atsargiai paspaudė vienas kitam ranką. – Aš tuoj grįšiu, Manfredai. Palauk manęs scenoje. Graži lūpa! – tariau tarpu tarp kėdžių jau einančiam scenos link.
Prie durų į koridorių jaunasis Kitridžas, kad ir nenoriai, bet vis dėlto paspaudė ranką ir man. Ir dabar dar atrodė susijaudinęs, tarytum ne viską pasakęs, bet jis – bent jau vienu atžvilgiu – nebuvo panašus į tėvą. Kad ir ką manote apie Kitridžą, patikėkite manimi: jis buvo žiaurus šiknius, bet tikras kovotojas. O jo sūnui, – nesvarbu, ar jis imtynininkas, ar ne, – pakako vien žvilgtelėti į Manfredą; Kitridžo sūnus nebuvo kovotojas.
– Klausykite… tiesiog turiu tai pasakyti, – tarė jaunasis Kitridžas, beveik negalėdamas į mane žiūrėti. – Aš jūsų, žinoma, nepažįstu – ir nė nenumanau, kas toks iš tikrųjų buvo mano tėvas. Bet perskaičiau visas jūsų knygas ir suprantu, ką jūs darot… na, šitaip rašydamas. Stengiatės, kad visos šitos seksualinės kraštutinybės atrodytų kaip normalus dalykas, – štai ką jūs darot. Kaip ir Dži, ta mergaitė, ar kas ten ji būtų, ar kuo taptų. Kuriat knygų veikėjus, kurie lytiškai „kitokie“, kaip juos gal pavadintumėt jūs, arba „sumauti“, kaip sakyčiau aš, – ir paskui tikitės, kad mes juos užjausim arba jų gailėsimės, ar panašiai.
– Taip, maždaug tai ir darau, – nesiginčijau.
– Tačiau daug kas, ką jūs aprašot, nėra normalu ! – sušuko Kitridžo sūnus. – Na, žinau, kas jūs, ne tik iš jūsų romanų. Perskaičiau, ką apie save pasakojat visokiuose interviu. Tai, kaip jūs elgiatės, nėra natūralu – jūs nesat normalus !
Apie Dži jis kalbėjo tyliau, – už tai jį galima pagirti, – tačiau dabar Kitridžo sūnus vėl šaukė. Žinojau, kad scenos administratorius, – ką jau kalbėti apie „Romeo ir Džuljetos“ aktorius, – girdi kiekvieną žodį. Mūsų mokomajame teatriuke visi staiga nutilo; tikrai būtume išgirdę, jei kuri scenos pelė būtų pagadinusi orą.
– Jūs biseksualus, ar ne? – po akimirkos paklausė manęs Kitridžo sūnus. – Manote, jog tai normalu, arba natūralu, arba verta užuojautos? Jūs gi dvigubas ištvirkėlis ! – dar surėkė, atidarydamas duris; ačiū Dievui, visi matė, kad jis pagaliau išeina.
– Vaikeli, – griežtai tariau jaunajam Kitridžui, kaip visada stengdamasis pamėgdžioti kadaise itin taikliai ir jaudinamai su manimi kalbėjusią panelę Frost.
„Vaikeli, būk geras, neklijuok man etiketės – nepriskirk jokiai rūšiai, kol manęs dar nepažįsti!“ – tada pasakė man panelė Frost; aš to nepamiršau. Ar reikia stebėtis, kad kaip tik tai ir pasakiau jaunajam Kitridžui, tam savo teisumu neabejojančiam mano amžino kankintojo ir uždraustos meilės sūnui?
19 Lesbian, gay, bisexual, transgender, questioning (queer).
20 32 °C.
21 Hot – karštas ( angl .).
22 William Shakespeare. „Romeo ir Džuljeta“. Vertė Aleksys Churginas.
Padėka
Jamey Bradbury
Rob Buyea
David Calicchio
Dean Cooke
Emily Copeland
Peter Delacorte
David Ebershoff
Amy Edelman
Marie-Anne Esquivié
Paul Fedorko
Vicente Molina Foix
Rodrigo Fresán
Ruth Geiger
Ron Hansen
Sheila Heffernon
Alan Hergott
Everett Irving
Janet Turnbull Irving
Josée Kamoun
Jonathan Karp
Katie Kelley
Rick Kelley
Kate Medina
Jan Morris
Anna von Planta
David Rowland
Marty Schwartz
Nick Spengler
Helga Stephenson
Abraham Verghese
Edmund White