Джон Ирвинг - Našlė vieneriems metams [calibre]

Ruta Koul galėjo įsivaizduoti jauną garbintoją, tokį kaip Vimas Jongbludas, žaidžiantį rusišką ruletę dėl jos, tačiau ką ji manėsi daranti, kai su Vimu ėjo į „raudonųjų žibintų“ rajoną ir beveik nesirinkdama klausė tai vienos, tai kitos prostitutės, ar ši sutiktų už pinigus leisti jiems stebėti ją su klientu? Nors Ruta Vimui paaiškino, kad jos klausimas yra hipotetinis , – kad iš tikrųjų ji nenori žiūrėti į prostitutę, atliekančią lytinį aktą (ar aktus) su klientu – visos prostitutės, su kuriomis Ruta ir Vimas kalbėjosi, arba nesuprato, arba tyčia apsimetė nesuprantančios jų pasiūlymo.

Moterys iš Dominikos ir Kolumbijos, užėmusios daugumą langų bei tarpdurių aplinkui Oudekerkspleiną, Rutai netiko, nes ji įtarė, kad jos nelabai supranta angliškai; tiesą sakant, taip ir buvo; Vimas tikino, kad jos juo labiau nesupranta, kas joms sakoma olandiškai. Viename tarpduryje Oudekenio take stovėjo aukšta, stulbinanti blondinė, bet ji nekalbėjo nei angliškai, nei olandiškai. Vimas sakė, kad ji rusė.

Galiausiai jie rado tailandietę, įsitaisiusią pusrūsio kambarėlyje Barndo take. Tai buvo jauna stambaus sudėjimo moteris suglebusiomis krūtimis ir dideliu pilvu, bet apskritas jos veidas atrodė tikrai nuostabus, burna putli, akys didžiulės ir labai gražios. Iš pradžių angliškai ji kalbėjo lyg ir pakenčiamai, kai vedėsi Rutą su Vimu požeminių kambarių labirintu, kur juos smalsiai stebėjo nelyginant kokio tailandiečių kaimo gyventojos.

– Mes čia su ja tik pasišnekėsime, – nelabai įtikinamai tarė Vimas.

Kūningoji prostitutė įsivedė juos į blankiai apšviestą kambarėlį, kuriame nebuvo nieko daugiau, tik dvigulė lova, užtiesta oranžinės ir juodos spalvos lovatiese su riaumojančio tigro piešiniu. Patį lovatiesės vidurį, išsižiojusio tigro nasrus, iš dalies dengė žalias rankšluostis, vietomis išblukęs ir dėmėtas, be to, šiek tiek susiraukšlėjęs – tarytum kūningoji prostitutė būtų ką tik ant jo gulėjusi.

Visi kambariai abiejose požeminio koridoriaus pusėse buvo vienas nuo kito atskirti sienelėmis, kurios nesiekė lubų; šviesa iš ryškiau apšviestų kambarių sklido virš tų plonų pertvarų. Aplinkinės sienelės net sudrebėjo, kai prostitutė nuleido tarpdurį dengiančią bambukinę užuolaidą; pro apačioje likusį tarpą Ruta matė basas koridoriumi praeinančių kitų prostitučių kojas.

– Kuris iš jūsų žiūrės? – paklausė tailandietė.

– Ne, mes ne to norime, – pasakė jai Ruta. – Norime paklausti, ar pasitaiko porų, užmokančių už tai, kad leistumėte jiems stebėti jus su klientu. – Kambaryje nebuvo kur pasislėpti, taigi Ruta paklausė: – Ir kaip jūs tai padarytumėte? Kur paslėptumėte žmogų, norintį žiūrėti?

Storoji tailandietė nusirengė. Ji buvo apsitempusi siaura oranžine berankove suknele iš kažin kokio plono, tampraus audinio. Per visą nugarą ėjo užtrauktukas, kurį prostitutė atsisegė labai greitai; ji nusismaukė petnešėles ir rangydamasi per klubus nutempė suknelę žemyn, ant grindų. Apsinuogino Rutai nespėjus nieko daugiau pasakyti.

– Galite sėdėti ant šito lovos krašto, – tarė prostitutė Rutai, – o aš atsigulsiu su juo anoje pusėje.

– Ne, – vėl buvo beprieštaraujanti Ruta.

– Arba galėtumėte stovėti, kur tik jums patinka, – pasakė tailandietė.

– O jeigu mes abu norime žiūrėti? – paklausė Vimas, tačiau tuo tik dar labiau sutrikdė prostitutę.

– Abu norite žiūrėti? – nesuprato kūningoji moteriškė.

– Ne visai, – tarė Ruta. – Jeigu mes abu norėtume žiūrėti, kaip jūs tai padarytumėte?

Nuogoji moteriškė atsiduso. Atsigulė aukštielninka ant rankšluosčio; visą rankšluostį ir užėmė.

– Tai kuris norite žiūrėti pirmas? – paklausė prostitutė. – Kainuos truputį daugiau, manau… – Ruta jau buvo sumokėjusi penkiasdešimt guldenų.

Paskui storoji tailandietė maldaujamai išskėtė rankas:

– Abu norite ir daryti , ir žiūrėti ? – paklausė.

– Ne, ne! – piktai tarė jai Ruta. – Aš tik norėjau sužinoti, ar kas nors žiūrėjo į jus su klientu anksčiau, ir kaip jie tai darė.

Visiškai suglumusi prostitutė pirštu parodė į sienos viršų:

– Kai kas žiūri į mus dabar – ar taip norite daryti?

Ruta ir Vimas žvilgtelėjo į pertvarą kairėje dvigulės lovos pusėje. Prie pat lubų jie pamatė išsišiepusį vyresnės, smulkesnio sudėjimo tailandietės veidą.

– Dievulėliau! – tarė Vimas.

– Nieko neišeis, – pareiškė Ruta. – Nesusikalbam.

Prostitutei ji pasakė, kad ši gali pasilikti sau pinigus, kad jiedu pamatė viską, ką norėjo pamatyti.

– Nežiūrėsite, nieko nedarysite? – paklausė prostitutė. – Kas negerai?

Ruta su Vimu ėjo siauru koridoriumi, o ta nuoga moteriškė sekė iš paskos – klausinėjo, ar ji per stora, ar tai negerai, – kai staiga anoji vyresnė, smulkesnio sudėjimo tailandietė, kuri šypsojosi jiems iš palubės, užtvėrė kelią į lauką.

– Nori ko nors kito ? – paklausė ji Vimo ir pirštais palietė jo lūpas; vaikinukas atsitraukė atatupstas. Mažutė pagyvenusi moteriškė mirktelėjo Rutai: – Jūs tai tikrai žinote, kas jam patinka, – pasakė, glostydama Vimui tarpkojį. – Oho! – sušuko mažoji tailandietė. – Koks jo dyyydelis – jis kažko nori, tikrai! – Vimas, apimtas panikos ir mėgindamas apsiginti, viena ranka prisidengė tarpkojį, o kita lūpas.

– Mes jau išeinam, – griežtai tarė Ruta. – Aš užmokėjau.

Mažosios tailandietės plaštaka su aštriais tarsi paukščio nagais jau artėjo prie Rutos krūties, kai iš paskos sekusi kūningoji nuogalė staiga įsispraudė tarp Rutos ir agresyviai nusiteikusios vyresniosios prostitutės.

– Ji geriausia mūsų sadistė, – paaiškino storulė Rutai. – Juk ne to norite?

– Ne, – tarė Ruta; ji jautė, kad Vimas kaip vaikas lipte prilipęs jai prie šono.

Kūningoji prostitutė tajų kalba kažką pasakė smulkesniajai, ir ši atbula atsitraukė į kažkokį tamsų kambarį. Ruta su Vimu ją dar matė; ji rodė jiems liežuvį, kai jie koridoriumi skubėjo išganingos dienos šviesos link.

– Tau pasistojo? – paklausė Ruta Vimo, kai jie vėl atsidūrė gatvėje.

– Taip, – prisipažino vaikinukas.

„Ar yra kas nors, nuo ko jam nepasistoja?“ – galvojo Ruta. Juk tas velniūkštis praėjusią naktį dukart nuleido! Ar vyrams kada nors būna gana? Bet netrukus Rutai į galvą atėjo mintis, kad motinai įsimylėjusio Edžio O’Haros aktyvumas tikriausiai patiko. Sąvoka šešiasdešimt kartų tarytum įgavo naują reikšmę.

Gordeineno take viena iš Pietų Amerikos prostitučių Vimui pasakė: „Už pusę kainos tau ir tavo motinai.“ Ji bent jau neblogai kalbėjo angliškai. Ir kadangi angliškai ta prostitutė kalbėjo geriau negu olandiškai, ją šnekino Ruta.

– Aš nesu jo motina, ir mes tik norime su jumis pasikalbėti – tik pasikalbėti, – paaiškino Ruta.

– Kainuos tiek pat, kad ir ką darytumėte, – tarė prostitutė. Ji buvo apsivyniojusi sarongu ir segėjo prie jo priderintą liemenėlę – gėlių raštas, matyt, turėjo priminti atogrąžų augmeniją. Mergina buvo aukšta ir liekna, jos oda – šviesiai ruda, kaip kava su pienu; aukšta kakta bei ryškūs skruostikauliai atrodė egzotiškai, bet apskritai veido kaulai buvo kažkokie pernelyg išsišovę.

Ji nusivedė Vimą su Ruta į kampinį kambarėlį antrame aukšte; pro permatomas užuolaidas iš lauko besiskverbiančioje šviesoje tas kambarėlis su vos keliais baldais Rutai pasirodė kaimiškas. Net lova, su pušine galvūgalio lenta ir dygsniuotu užtiesalu, buvo kaip tik tokia, kokią galėjai tikėtis pamatyti ūkininko svečių kambaryje. Tačiau plačios lovos vidurį, savaime suprantama, dengė patiestas rankšluostis. Nei bidė, nei kriauklės – ir jokios vietos pasislėpti.