Джон Ирвинг: Vandens metodas [calibre]

— Taip, — tarė Kolmas, bet vaiko dėmesys nukrypo kitur; su tėvu jam buvo nuobodu, o Bogusas kuo labiausiai troško gyvo ir įdomaus pokalbio.

— Kokias knygas tu labiausiai mėgsti? — paklausė jis Kolmo. Vos tai ištaręs pamanė: Dieve, kokia gėda taip tuščiai plepėti su savo sūnum.

— Na, man vis dar patinka „Mobis Dikas”, — atsakė Kolmas. Gal jis tik stengiasi būti malonus? („Būk malonus tėvui”, — Bogusas įsivaizdavo, kaip Kutas sako Kolmui prieš pat jiems visiems atvažiuojant.) — Ta istorija man patinka. Tačiau tai tik istorija.

Stovėdamas ant prieplaukos sūnui už nugaros, Tramperis užgniaužė staiga užplūdusias ašaras.

Netrukus pilnas žmonių namas viršuje nubus tarsi viena milžiniška būtybė — puls praustis, maitintis, stengsis elgtis maloniai ir paslaugiai. Toje smagioje sumaištyje ištirps aiškios daiktų prasmės, bet čia, ant prieplaukos, stebėdamas pamažu į rūką neriančią saulę, Tramperis viską jautė ryškiai ir gaiviai. Rūkas paslėpė įlankos žiotis, jau netrukus turėjo pasiekti ir juos; atslenkanti migla buvo tokia tiršta, kad už jos ničnieko nebuvo matyti. Bet tą akimirką savajame skaisčios šviesos rate Tramperis jautė galįs žvilgsniu prasismelkti kiaurai.

Bogusas su Kolmu išgirdo, kaip tualete sušniokštė vanduo ir tuojau sustugo Ralfas:

— Ak, tas prakeiktas šuo!

Antrame aukšte prasivėrė langas; jame tarsi paveikslo rėmuose stovėjo Bigi su Ana ant rankų.

— Labas rytas! — šūktelėjo ji stovintiems ant prieplaukos.

— Sveikinu su Trogsgafenu! — suriko Bogusas Kolmui pritariant.

Atsidarė kitas langas, ir Matjė iškišo galvą laukan kaip papūgėlė iš narvelio. Pirmame aukšte Tulpen atlapojo prancūziškas biliardo kambario duris ir aukštai iškėlė Merilą. Šalia Bigi lange pasirodė Kutas. Visi stengėsi pasidžiaugti rytu, kol dar visko neužgožė rūkas.

Trinktelėjo virtuvės durys, ir tarsi spyruoklės pamėtėti išlėkė Gumulas, Šmėklius ir Ralfas. Šis baubė:

— Tie prakeikti šunys privėmė skalbykloje!

— Tai tavo šuo, Ralfai! — atsiliepė Kutas pro savo langą. — Mano šuo niekada nevemia!

— Tai Tramperis! — sušuko Tulpen iš biliardo kambario. — Jis bastėsi visą naktį! Kažką rezgė! Tramperis privėmė skalbykloje!

Bogusas šoko teisintis esąs niekuo dėtas, bet visi sutartinai jį gėdijo. Kolmui, regis, patiko tas keistas suaugusiųjų spektaklis. Šunys, visu svoriu griuvinėdami ant ledo, pradėjo dar vieną šėlsmo dieną. Bogusas paėmė sūnų už rankos, ir jie atsargiai nuėjo slidžiu keliu aukštyn.

Virtuvėje viešpatavo tikras chaosas. Už durų įnirtingai pešėsi šunys, o Kolmas, stengdamasis dar labiau padidinti sąmyšį, pūtė šaižų švilpuką. Ralfas pareiškė, kad Matjė vynuogė paaugo. Moterys paskelbė, kad visiems, išskyrus vaikus, vietoj pusryčių bus pasninkas; jos jau plušėjo ruošdamos vidudienio puotą. Bigi ir Tulpen narsiai ištraukė po krūtį; ant klubų įsitaisę kūdikiai darbavosi nepaleisdami spenelio. Matjė pataisė pusryčius Kolmui ir koneveikė Ralfą, kad šunų teršalai dar nesutvarkyti.

Ralfas, Kutas ir Bogusas sukiojosi aplink sušniurę, nesiskutę, skleisdami šleikštoką pagirių kvapą. Matjė, Bigi ir Tulpen vaikštinėjo nesusitvarkiusios, užsimetusios kas papuolė po ranka — chalatą ar naktinius, tiesiai iš lovos, — visur aplinkui tvyrojo šiltas susitaršęs juslingumas.

Bogusas mąstė, ko gi jam dar norėtųsi. Bet virtuvėje buvo per daug bruzdesio, kad galėtų netrukdomas mąstyti: kur mesi akį, visur kruta kas nors gyvas. Na ir kas, jei skalbykloje tebedžiūva šuns vėmalai! Geroje draugijoje visaip gerai.

Nepamiršdamas savo randų, senų harpūnų ir kitokių liekanų, žvelgdamas į visą tą malonią gyvastį aplinkui, Bogusas Tramperis atsargiai nusišypsojo.

PABAIGA