Джон Ирвинг - Vandens metodas [calibre]

— Tai ką Tulpen? — paklausė Tramperis.

— Na, Ralfas sako, kad ji puiki, — tarė Bigi. — Tai yra — iš tiesų puiki.

— Taip, tikrai.

— Na, jis ir su ja norėtų permiegoti, — kalbėjo Bigi. — Turėtum žinoti...

Tramperis norėjo pasakyti Bigi: Ralfas jau miegojo su Tulpen, ko gero, iki šiol kremtasi, kad daugiau šitaip nebeišeina, čia jau nieko nebepadarysi; bet neištarė nė žodžio, tik atrodė, lyg ketintų ką sakyti.

— Bogusai, — vėl prakalbo Bigi, — tik nesakyk, kad tau gaila. Bent šį kartą nesakyk. Visada šitaip.

— Bet man tikrai gaila, Bigi.

— Be reikalo, — atšovė ji. — Aš laiminga, Kolmas irgi.

Tramperis tikėjo jos žodžiais, bet kodėl tai kėlė tokį pyktį?

— O tu? — paklausė ji.

— Ką?

— Ar laimingas?

Jis spėjo, kad taip, maždaug, bet išsisuko nuo atsakymo.

— Labai smagiai praleidome laiką su Kolmu, — pasakė jis Bigi. — Buvome zoologijos sode ir lėlių vaidinime...

— Ir muziejuje! — atsiliepė Kolmas.

Jau buvo išvyniojęs akvariumą ir laikė iškėlęs, rodė Bigi. Žuvytė plūduriavo vandens paviršiuje.

— Oi, kaip gražu, — tarė Bigi.

— Ji negyva, — pasakė Kolmas, bet neatrodė labai nustebęs.

— Rasim tau kitą, — pažadėjo Tramperis. — Gali vėl pas mane atvažiuoti, — pridūrė žiūrėdamas į Bigi. — Ar norėtum?

— Žinoma.

— Arba tėtis gali atvažiuoti mūsų aplankyti, — pasiūlė Bigi.

— Žinoma, ir tada atvežčiau žuvytę, — pritarė Bogusas.

— Dar ten buvo geltona ir raudona, — pasakojo Kolmas. — Ir visokiausių vėžlių. Gal vėžlys nebūtų taip greitai nugaišęs.

Netoliese pakilo mažas lėktuvas, ir Kolmas žiūrėjo į jį.

— Geriau būčiau grįžęs lėktuvu, — pasiskundė jis. — Lėktuvu ne taip ilgai, ir gal žuvytė būtų likusi gyva.

Žuvytės žudikas Tramperis vos nepasakė: „Gal didysis Kutas gali ją atgaivinti?” Bet iš tikrųjų visai nenorėjo to sakyti; jis pasijuto esąs mėšlas vien todėl, kad taip pagalvojo.

20 Išvykimas

Jis paliko žmoną su vaiku Ajovoje

ir nusipirko bilietą į vieną pusę.

Ralfas Pakeris, iš filmo „Užsiknisęs” pasakojimo

Jis stypso ant tamsaus šaligatvio, nuo gatvės žibinto šviesos užstotas krūmo; jo dėmesys sutelktas į apšviestą Bigi langą ir į poną Fičą, naktinį savo ir kaimyninių pievelių sargą. Fičas jam pamoja, ir Bogusas savo skaudančiomis pėdomis ima kėblinti į miesto pusę, lėtai žengdamas žolės juosta tarp gatvės ir šaligatvio; šešėlyje tarp žibintų stulpų jis įsirioglina į kažkieno paliktą lapų krūvą.

— Jei nori nutverti tą antį, keltis tenka anksti! — šaukia ponas Fičas, galintis patikėti bet kuo.

— Tikrai! — atsiliepia Bogusas ir velka kraujuojančias kojas pas Benį, ten randa Ralfą Pakerį, mirkstantį aluje.

Ralfas prablaivėja, priblokštas liguistos Tramperio išvaizdos.

Pakeriui užtenka proto įsikišti, kai Bogusas užsipuola niekam netrukdantį storulį studentą baltu Gandžio rūbu, pasipuošusį Dao ženklu, plikai skusta galva. Bogusas jam sako:

— Jei pasakysi, kad myli visus, paleisiu tau žarnas stikline pelenine... — Jis paima peleninę ir priduria: — Va šita.

Pakeris svyrinėdamas išstumia Bogusą į Klintono gatvę ir nutempia prie savo lenktyninio dviračio. Su jokių kliūčių nepaisančia visiškai girto žmogaus jėga Ralfas mina pedalus, jie važiuoja prie upės, toliau per tiltą ir aukštyn ilgu, plaučius draskančiu keliu į kalvą, kur stovi universiteto ligoninė. Ten Tramperiui aptvarkomos pūliuojančios pėdų žaizdos, daugiausia įdūrimai ir nubrozdinimai, paskui jis išleidžiamas.

Visą sekmadienį Tramperis išgulėjo paslikas, išsidrėbęs ant Ralfo sofos, tvinksinčias pėdas iškėlęs ant pagalvių krūvos. Bjauriame Ralfo dviejų kambarių bute tvyrojo karščiuojančių smegenų verti kvapai: dvokė Ralfo kiemsargis, kurį Tramperis vadino Žiaukčium, ir plaukų aliejus, besismelkiantis pro grindis iš Džefersono gatvės kirpyklos pirmame aukšte.

Kartą ant stalelio už jo galvos suskambo telefonas. Pagraibęs Bogusas sugebėjo pakelti ragelį, ir keista pikta ponia pranešė, esą tegu jis atsiknisa. Balso jis nepažino; ar dėl karštinės, ar dėl aiškaus kaltės pojūčio nė akimirkos neabejojo, kad skambutis skirtas ne Ralfui.

Vakarop Bogusas iš kelių emocinių impulsų sudėliojo tai, ką apytikriai galima laikyti planu. Overturfas, linkęs į dramatizmą, būtų pavadinęs tai schema.

Tramperis stengėsi prisiminti trumpą tėvo laišką, kuris buvo sudraskytas į smulkius skutelius ir nusviestas pas Pelę Drąsuolę.

Sūnau,

aš labai rimtai viską apmąsčiau, ir visų pirma privalau pasakyti, kad visiškai nepritariu tavo poelgiams asmeniniame gyvenime ir siekiant karjeros tikslų.

Nusprendžiau suteikti tau paskolą, nors puikiai žinau, kad tai neprotinga. Suprask — tai ne dovana. Pridedamo 5000 dolerių čekio turėtų su kaupu užtekti, kad vėl atsistotum ant kojų. Nebūsiu toks nehumaniškas, nenustatysiu šiai sumai kokio palūkanų procento, neskirsiu ir konkrečios grąžinimo datos. Tik viliuosi, kad suprasi esąs man įsipareigojęs ir priimsi šį įsipareigojimą su tokiu rimtumu, kurio stigo tavo elgesiui praeityje.

Tėtis

Bogusas prisiminė čekio neplėšęs ir nenusviedęs kartu su laiško skutais į rūsį.

Kitą rytą Tramperis ištinusiomis kojomis lėtais žingsniais patraukė į banką. Dienos darbai buvo tokie: penkių tūkstančių dolerių deponavimas, pelnęs asmeninius banko prezidento Šamvėjaus sveikinimus; dvidešimt minučių laukimo dabar jau maloniame prezidento Šamvėjaus kabinete, kol bankas išduos naują numeruotą čekių knygelę (senoji liko namie pas Bigi); trijų šimtų dolerių grynais gavimas; keturiolikos degtukų pakelių vagystė iš krepšelio prie kasos lango. („Ketinu jus apiplėšti”, — sušnibždėjo jis persigandusiam kasininkui ir čiupo degtukus.)

Tramperis nuklibikščiavo iki pašto ir išrašė čekius šiems gavėjams:

Humble Oil & Refining Co.

Sinclair Refining Co.

Iowa-Illinois Gas & Electric

„Kroco santechnika”

Northwestern Bell Telephone Co.

Milas Kubikas (Peoples Market)

Sears, Roebuck & Co.

Ajovos valstijos universiteto Finansinės paramos skyrius

Kooperatinė kredito sąjunga Lone Tree „Šaivas ir Hapas”

„Adisonas ir Helsis”

Kutbertas Benetas

Džefersono tarptautinė kelionių agentūra

Trūko tik kelių tūkstančių dolerių čekio valstybės garantuotai paskolai apmokėti — tai valstybės pinigai išsilavinimui, skiriami bene Sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos departamento. Vietoj čekio Tramperis išsiuntė laišką: pareiškė, kad šios skolos mokėti nenori ir negali, nes „studijos dar nebaigtos”. Tada nuėjo pas Benį, išgėrė keturiolika bokalų ir be paliovos žaidė kinišką biliardą, kol Benis paskambino Pakeriui, kad ateitų jo išsivesti.

Iš Ralfo buto Bogusas telefonu perdavė telegramą.

Ponui Merilui Overturfui

Švindgasė 15/2, Viena 4, Austrija

Merilai Atvažiuoju Boglas

— Kas tas Merilas? — paklausė Pakeris. — O Boglas?

Tramperis nebuvo gavęs jokios žinios iš Overturfo nuo tada, kai paskutinį kartą lankėsi Europoje su Bigi, daugiau kaip prieš ketverius metus. Jei Ralfas būtų šitai žinojęs ar apskritai ką nors žinojęs, gal būtų mėginęs Tramperį sulaikyti. Kita vertus, vėliau Bogusui dingtelėjo, kad Ralfas galėjo turėti savų sumetimų dėl likusios vienos Bigi.