Джон Ирвинг - Vandens metodas [calibre]

PASAKOTOJAS (Boguso balsas už kadro): Prezidentui — keturiasdešimt treji, vieną kartą išsiskyręs, dabar vėl vedęs, bakalauras, magistras, daktaras, Jeilio universitetas, botanika. Turi keturis vaikus. Valstijos demokratų partijos komiteto pirmininkas...

(Paskui studentų grupę prezidentas eina į pastatą; studentai žingsniuoja nesustodami, o prezidentas stabteli nusivalyti kojų.)

PASAKOTOJAS (balsas už kadro): Jis nusistatęs prieš policijos buvimą koledžo miestelyje; nors tvirtai tiki privačia nuosavybe ir ne kartą reikalavo, kad „laisvieji fermeriai” išsikraustytų, policijos kviesti jis neketina...

(Stambesnis planas; sinchroniškas garsas; viduje, diena; prezidento kabinetas. Prezidentas kalba tiesiai į kamerą.)

PREZIDENTAS: Kam kviesti policiją? Tuo pasirūpins tikrieji apylinkių fermeriai...

Didesnė naujos filmuotos medžiagos dalis — apie „laisvųjų fermerių” lyderį, tokį tipą, vardu Morisas. Vieną vakarą daug tikrų fermerių atvyksta į „Laisvąją fermą” ir sutalžo Morisą. Policija apklausia Moriso bevardę merginą, susidorojimo liudytoją.

(Vidurinis planas; sinchroniškas garsas; viduje, naktis; policijos nuovada. Moriso mergina apsivilkusi darbinius marškinius, po jais seni marškinėliai, anksčiau matėme juos vilkint Morisą, ir puikios didelės minkštos krūtys. Mergina nuovadoje kalba su policijos seržantu, o policijos sekretorė užrašinėja.)

MERGINA: ...paskui nebesupratau, ką jie daro Morisui, nes vienas mane partrenkė — na, žinai, visaip šlykščiai kalbėdamas. O kitas pakišo po manim ranką — aš gulėjau ant pilvo — ir įžnybo į papą. (Ji pakelia krūtį rodydama, kurioje vietoje įžnybo.) Aišku, jie tik šito iš mūsų ir nori. Tik kruštis! Iš tiesų tik tiek. Apsimeta, kad mūsų nekenčia, bet iš tikrųjų, viršininke, trokšta mūsų subinių. Ak taip, jie man smogė, partrenkė ant žemės ir visa kita, bet iš tikrųjų jie siekia tik pigiai pasismaginti. Juk žinai, jų žmonos visą laiką su liemenėlėm, korsetais, plaukuose suktukai, — jie nuolat šito nori. Tačiau jie jaučiasi išsigandę — kaip tik todėl šitaip susidorojo su Morisu...

POLICIJOS SERŽANTAS: Patikslinkite — kaip susidorojo?

MERGINA: Tiesiog priplumpino jį negyvai, viršininke.

POLICIJOS SERŽANTAS: Ar Morisas juos provokavo?

MERGINA: Morisas? Gal juokaujate? Morisas pakvietė juos drauge papešti dūmo! Morisas net nežinotų, kaip ką nors provokuoti, po galais...

Toliau daug slogių kadrų — nufilmuotas sumuštas Morisas, gulintis ligoninėje ištemptomis galūnėmis. Galop likusiems „laisviesiems fermeriams“ tenka skirti policijos apsaugą, nes tikrieji fermeriai juos vėl užpuola ir šratiniais šautuvais suniokoja visus pomidorų sodinukus. „Policijos apsauga” reiškia, kad policija išveža visus „laisvuosius fermerius” iš „Laisvosios fermos”.

Paleistas iš ligoninės Morisas vaikštinėja po miestelį, tarsi darytų apleistos „Laisvosios fermos” skrodimą. Jis klausinėja visų miestelio fermerių, ar jie tikrai būtų ką nors nušovę, o gal laikui bėgant būtų išmokę taikiai sugyventi su „Laisvąja ferma”. Visa tai beprasmiška, nes „Laisvosios fermos” nebėra, tačiau, matyt, Morisui tie atsakymai svarbūs.

(Vidurinis planas — miglotas vaizdas ryškėja; be sinchroniško garso, muzika už kadro; lauke, diena; miestelio gaisrinė. Morisas su ramentais ir jo mergina. Jie kalba su gaisrinės viršininku, bet garsas neįrašytas. Muzika — Neilo Jango „Po aukso karštligės ” Nors kalba vien Morisas, gaisrinės viršininkas visą laiką žiūri į jo merginą. Vidurinis planas; be sinchroniško garso, muzika už kadro; lauke, diena; fermerio namas. Morisas ir mergina kalba su vienu iš tikrųjų fermerių, galbūt dalyvavusiu užpuolime. Mergina pakelia krūtį, tikriausiai pasakoja, kad jai įžnybo. Morisas elgiasi draugiškai; fermeris atsargus. Vidurinis planas; be sinchroniško garso, muzika už kadro; lauke, diena; parduotuvė. Morisas ir jo mergina sėdi ant parduotuvės laiptelių. Jie geria Pepsi; Morisas kalba entuziastingai, bet merginai jis jau, regis, nusibodo. Kitu kampu — matyti tų vaikinų psichodelinis „Folksvageno” sunkvežimiukas; sinchroniškas garsas, muzika slopsta. Morisas ir jo mergina ruošiasi išvykti. Jie lipa į automobilį. Morisas kalba tiesiai į kamerą; mergina laiko jo ramentus.)

MORISAS: Jie nebūtų šovę į mus. Gal būtų vėl sumušę, bet jokiu būdu nešovę. Jaučiu, dabar esame kur kas artimesni, jau kažkaip bendraujame. (Atsigręžia į merginą.) Juk ir tu šitai jauti, ar ne?

MERGINA: Jie būtų nunešę velniop tau galvą, Morisai...

Pagal planą filmas baigiasi koledžo prezidento komentaru.

(Vidurinis planas, kamera juda; sinchroniškas garsas; lauke, diena; tradiciniai Tėvo dienos vaišių stalai, daug dailiai apsirengusių tėvų, visi šypsosi, linkčioja sveikindamiesi, prezidentas žengia tarsi laiminantis popiežius. Jis valgo keptą viščiuką ir sugeba neišsiterlioti. Kamera priartėja, žvilgteli per petį. Jis staiga atsisuka ir žiūri į objektyvą. Iš pradžių išsigąsta; paskui pasitelkia žavesį, kalba rimtai, tarsi prisimindamas seną, vis neatslūgstantį rūpestį.)

PREZIDENTAS: Ar žinote, kas man teikia stiprybės net ir tuomet, kai aplink vyksta tokie dalykai? Na, galiu kai ką pasakyti apie tuos vaikus... ir tai tikrai padrąsina. Jie gyvena ir mokosi, štai kaip. Tikrai, gyvena ir mokosi... ir tai man teikia stiprybės. Jie tiesiog gyvena ir mokosi, kaip ir visi vaikai, visur ir visais laikais...

Čia atėjo Kentas su alumi ir sūriu. Jis filmavo kone visą naująją medžiagą ir dabar troško pamatyti, kaip pavyko.

— Ar jau rodei? — paklausė.

— Šlamštas, — pasakė Ralfas. — Viskas. Tiesiog siaubinga.

— Nieko gero, — sutiko Tramperis.

Kentas išvyniojo sūrį taip, lyg tai būtų jo sudaužyta širdis.

— Prastai nufilmuota, ką? — paklausė.

— Viskas baisu, — tarė Ralfas.

Jie sėdėjo svarstydami, kas nepasisekė.

— Per tą suknistą kamerą, ar ne? — vėl klausinėjo Kentas.

— Ne, visas tas sumanymas, — atsiliepė Ralfas.

— Žmonės klaikūs, — tarė Tramperis. — Jie tokie aiškūs.

— Jie paprasti, — pasakė Ralfas. — Juose nėra nieko sudėtinga.

— Beje, o kaip mergina su tais jos papais? — paklausė Kentas. — Juk neblogai?

— Kad ir kaip žiūrėsi, politika, žavesys ir niekam tikęs humoras vis tiek viską sugadins, — tarė Ralfas. — Bent iš dalies.

— Ar galėčiau pažiūrėti kas nufilmuota? — pasiteiravo Kentas. — Turiu bent jau pamatyti tą prakeiktą medžiagą.

— Tau nepatiks net ir tavo medžiaga, Kentai, — pasakė Ralfas.

— Tau nepatiko, Ralfai?

— Man viskas nepatiko, — pasakė Ralfas.

— O kaip montažas? — pasidomėjo Kentas.

— Nedera kalbėti apie montažą be Tulpen, — tarė Tramperis.

— Šiaip ar taip, ten iš tikrųjų dar nieko nemontuota, — pasakė Ralfas.

— Taigi, Kentai, galas griebtų, — tarė Tramperis.

— Gerai, Trampamai, — nenurimo Kentas, — o kaip garsas?

— Normalus, — pasakė Ralfas. — Techniškai Trampamas vis tobulėja.

— Tiesa, — sutiko Tramperis. — O štai mano vaizduotė įstrigusi.

— Tiesa, — patvirtino Ralfas.

— Klausykit, — vėl tarė Kentas, — ar galėčiau pats bent pažiūrėti tą suknistą medžiagą?

Tad jie paliko Kentą studijoje persukinėti juostų ir išėję į Kristoferio gatvę patraukė kavos į „Naująjį sandėrį”.

— Statydamas filmą nesiekiu nieko kito, tik parodyti ką nors svarbaus, — kalbėjo Ralfas. — Nekenčiu išvadų.