Джон Ирвинг - Vandens metodas [calibre]

Tačiau regis, kad po 5 dolerius moku jau siaubingai seniai. Ar ilgai dar tai truks? Suprantama, neketinu mokėti artimiausios įmokos, kol negausiu iš jūsų pranešimo, kiek dar esu skolingas.

Galėčiau jums kai ką patarti, kad per daug nesuterštumėt savo puikios reputacijos paprastų žmonių akyse. Prašom atkreipti dėmesį: būtų gėda, jeigu Sears, pasiekusi tokią didybę, taip giliai įsiskverbusi į jaunimo masių namus ir protus, užmirštų ar net pamintų paprastus „mažo žmogaus” poreikius. Juk pagaliau ar ne per mus, „mažuosius žmones”, Sears tapo tokia didi?

Susirūpinęs mažas žmogus

Fredas Tramperis

(Patogaus mokėjimo dalimis sąskaita Nr. 314-312-54-6)

Fredas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. spalio 3 d.

Vartotojų sąjunga

Vartotojų pranešimų biuras

Maunt Vernonas, Niujorkas

Mieliausieji ponai,

pelno nesiekiančios organizacijos turi dirbti drauge, tad norėčiau pareikšti, kad esate puikūs, kilniadvasiai ir teikiate žmonėms didžią paguodą landaus kapitalizmo akivaizdoje!

Turiu tam tikros patirties ir drįstu pranešti, kad visiškai sutinku su jūsų 1968 metų išvadomis dėl mus supančios melagingos reklamos. Sveikinu. Nepaleiskite jų iš nagų! Neparsiduokite!

Tačiau leiskite paprieštarauti dėl Sears, Roebuck & Co. Jų gaminiams ir paslaugoms savo sąrašuose dažniausiai skiriate įvertinimą nuo „vidutinio” iki „gero”. Tikiu jūsų tyrimais ir galiu sutikti, kad jūsų šaltiniai kur kas platesni už manuosius. Bet jaučiu privaląs papildyti jūsų duomenis vienu vartotojo atsiliepimu apie dulkių siurblį Model X-100 Standard-Plus. Ar niekada neteko domėtis šiuo technikos stebuklu? Tai įsigykite jį pasinaudodami Patogaus mokėjimo dalimis planu.

Jūs atliekate tokį reikalingą ir puikų darbą, tad be galo nusiminčiau, jeigu šis neapsižiūrėjimas pakirstų jūsų reputaciją.

Drauge su jumis nesiekiantis pelno

Fredas Tramperis

Fredas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. spalio 3 d.

Ajovos universiteto

Komercijos skyrius

Ajova Sitis, Ajova

Gerbiamasis skyriau,

bijau, kad šį mėnesį man teks sutikti su 5 dolerių bauda už vėlavimą sumokėti studijų mokestį.

Tačiau mokėdamas šią 5 dolerių baudą iš studijų mokesčio atimsiu 5 dolerius, nes atsisakau mokėti naująjį poilsio mokestį (taip pat 5 dolerius), skirtą padengti toms išlaidoms, už kurias neketinu prisiimti atsakomybės.

Aš baigiamojo kurso studentas, man dvidešimt šešeri metai. Esu vedęs ir auginu sūnų. Ajovos universitetą lankau ne dėl „poilsiavimo”. Tegu tie, kurie poilsiauja, patys moka už savo pramogas. Aš apskritai neturiu jokių pramogų.

Visa tai dėstau tik siekdamas išvengti nesusipratimo, kai gausite mano studijų mokestį. Matot, gali pasirodyti, esą aš nepaisau baudos už vėlavimą. Tuos 5 dolerius aš sumokėsiu, o kitų 5 dolerių į čekį neįtrauksiu. (Tą čekį išsiųsiu jums netrukus.)

Galima susipainioti dėl tų kelių mokėjimų po 5 dolerius, bet tikiuosi, kad viską nuodugniai išaiškinau.

Su visu rimtumu

Fredas Tramperis

(studento kodas 23 345 G)

Fredas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. spalio 3 d.

Ajovos universiteto studentų skirstymo tarnyba

Studentų sąjunga

Ajovos universitetas

Ajova Sitis, Ajova

Ponios Florens Marš žin.

Gerbiama p. Marš,

sumokėjęs aptarnavimo mokestį, tikėjausi bent jau patenkinamų paslaugų. Neseniai jūsų atsiųsta medžiaga „Siūlomos darbo vietos” man visiškai neatrodo patenkinama. Užpildžiau kuo didžiausią anketą, ir dar trimis egzemplioriais, nurodydamas savo gebėjimus, interesų sritį, mokslinius laipsnius ir kur (kurioje mūsų šalies vietoje) tikiuosi dėstytojo vietos.

Atsiliepdamas į jūsų pateiktą informaciją pranešu, kad nepageidauju susitikti ir kalbėtis su Karozerso bendruomenės koledžo (Karozersas, Arkanzasas) atstovu, kuris „siūlo Meipl Bliso studentų miestelyje dėstyti retoriką penkioms pirmo kurso grupėms už 5000 dolerių per metus”. Ar manote, kad esu visiškai išprotėjęs?

Juk sakiau: Naujoji Anglija, Koloradas arba Šiaurės Kalifornija; koledžas, kur turėčiau galimybę dėstyti vyresniems nei pirmo kurso studentams mažiausiai už 6500 dolerių atlyginimą plius persikraustymo išlaidos.

Nieko sau paslaugos, trūksta žodžių.

Nusiminęs

Fredas Tramperis

Fredas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. spalio 3 d.

Šaivas ir Hapas,

Loan Associates, Farm & Town

69-asis Vakarų plentas

Marengas, Ajova

Gerb. p. Šaivai ir Hapai,

gerbiamieji, kartoju: šiuo metu neturiu galimybės sumokėti jums priklausančių palūkanų. Prašom nebesiuntinėti man pranešimų su informacija apie jūsų garsiąją didėjančių tarifų lentelę ir prastai maskuojamų grasinimų „konstebliais”.

Tiesiog dirbkite savo darbą. Aš tik tai ir darau.

Nuoširdžiai

Fredas Tramperis

Fredas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. spalio 3 d.

Adisono ir Helsio skolų išieškojimo agentūra

Devenporto g. 456

De Moinas, Ajova

P. Roberto Adisono žin.

Brangus Bobi, papūsk į subinę.

Su geriausiais linkėjimais

Fredas

9 Pirmiausia pelės, vėžliai ir žuvytės

Dabar sąskaitomis rūpinasi Tulpen. Čekių knygelės nė akyse nematau. Aišku, įnešu savo dalį ir maždaug kartą per savaitę paklausiu, kaip mums su pinigais.

— Ar tu alkanas? — sako ji. — O atsigerti netrūksta?

— Ne, žinoma, visko pakanka...

— Tai gal tau ko nors reikia?

— Na ne...

— Tada su pinigais viskas gerai, — atsiliepia ji. — Man daugiau nereikia.

— Ir man nereikia, — sakau.

— Gal norėjai ką nors pirkti? — klausia Tulpen.

— Ne ne, Tulpen, man iš tiesų nieko nereikia.

— Na, tada tvarka, — baigia ji, o aš stengiuosi prisiversti daugiau nekelti to klausimo.

Tačiau negaliu tuo patikėti!

— Kiek mes turime? — vėl klausiu. — Na, tiesiog noriu žinoti kokį apytikrį skaičių...

— Ar Bigi reikia pinigų?

— Ne, Tulpen, Bigi ničnieko nereikia.

— Gal nori nusiųsti ką nors Kolmui — sunkvežimį, laivą ar dar ką nors?

— Sunkvežimį ar laivą?

— Na, kokį ypatingą žaislą?

— Jėzau, liaukis, — neištveriu. — Man tik šiaip įdomu, ir tiek...

— Žinai, Tramperi, turėtum atvirai pasakyti, ką turi galvoje.

Iš tiesų turėčiau laikytis faktų. Šitai ji ir nori pasakyti.

Atvirai kalbant, manau, kad faktų vengiu, nes netikiu jų reikšmingumu; dėl to ir meluoju nuolatos. Nemanau, kad mano gyvenime statistika kada nors turėjo reikšmės.

Kai motina man rašydavo laiškus, klausinėdavo, kokių turime daiktų. Jai rūpėjo, ar įsigijome tualetinę kėdutę Kolmui. Jei tokią kėdutę turėjome, viskas buvo gerai. Tėvas siūlė nusipirkti žiemines padangas: su tokiomis padangomis visą žiemą neturėtume bėdos. Įsivaizdavau jų draugus klausiant, kaip mes gyvename; tėvas tada pasakoja apie mūsų žiemos kelius, o motina prisimena tualetinę kėdutę. Ką gi daugiau jie galėdavo atsakyti?

Visai neseniai per sausą pokalbį telefonu tėvas paklausė manęs, kaip apmoku sąskaitas.

— Čekiais, — atsakiau. (Spėju, Tulpen daro šitaip.)

— Nereikėtų siųsti pinigų paštu.

Paklausė taip, lyg tiek jam ir tereikia žinoti, — šitai žinodamas, žinos, kaip gyvenu.