Джон Ирвинг - Naujojo Hampšyro viešbutis [calibre]

Manau, kad Rėksnės Anės orgazmas galėtų prikelti net kriptoje gulinčius beširdžių Habsburgų kūnus.

O tą naktį, kai mūsų viešbutyje svečiavosi baikštuolių šeima iš Naujojo Hampšyro, Rėksnė Anė suvaidino neabejotinai rekordinį orgazmą — tokio daugiau negirdėjom per visus tuos metus, kuriuos praleidom Vienoje. Tai buvo septynerių metų orgazmas. Iškart po jo pasigirdo trumpas jos partnerio klyktelėjimas — aš net ištiesiau ranką ir įsikibau į vieną iš savo štangų, kad neišgriūčiau iš lovos. Pajutau, kaip siuvėjos manekenas Franko kambaryje atšoko nuo sienos, o pats Frankas nerangiai, klupinėdamas pripuolė prie durų. Franės daina netikėtai nutrūko, ji taip ir nepasiekė viršūnės; meškutė Suzė, be abejo, karštligiškai ieškojo savo galvos. O Lili, kad ir kiek buvo paaugusi prieš užgesindama šviesą, tikrai vėl susitraukė iš baimės, išgirdusi kraupų Rėksnės Anės riksmą.

— Dieve mano! — sušuko tėtis.

Jolantos vestibiulyje mušamas vyriškis staiga sukaupė jėgas, išsilaisvino ir nėrė pro duris. O kitos prostitutės, vaikštinėjusios Kruger gatve... na, joms tą akimirką turbūt smilktelėjo mintis, kad, ko gero, bus suklydusios pasirinkdamos profesiją. Tai bent „malonumų gatvė“! — tikriausiai galvojo jos.

Kažkas verkšleno. Gal Babetė, išsigandusi ir išsimušusi iš ritmo su Froidu, jau siekiančiu beisbolo lazdos — vienintelio savo ginklo? O gal Juočkė Inga, pagaliau sunerimusi dėl motinos? Be to, galėjai pamanyti, kad viena iš radikalų rašomųjų mašinėlių — viršuje, penktame aukšte — staiga pati nušoko nuo stalo ir trenkėsi į grindis.

Visi akimirksniu išlėkėm į vestibiulį ir ėmėm laiptais lipti į antrą aukštą. Pirmą kartą mačiau Franę taip sutrikusią; Lili pribėgusi apsikabino ją per klubus. Mudu su Franku ėjom petys į petį — kaip kareiviai, netardami nė žodžio, traukiami to siaubingo riksmo. Dabar niekas neberėkė, tačiau stojusi mirtina tyla buvo beveik tokia pat baisi kaip ir kraują sustingdęs Rėksnės Anės šūksnis. Jolanta su meškute Suze į viršų lipo pirmos — tarytum nuožmios smogikės, besiartinančios prie dar nieko neįtariančių triukšmadarių.

— Turėsim nemalonumų, — murmėjo tėtis. — Kaip suprantu, turėsim nemalonumų.

Antro aukšto aikštelėje stovėjo Froidas su savo beisbolo lazda, atsirėmęs į Babetę.

— Daugiau to nepakęsim, — pasakė Froidas. — Joks viešbutis negali su tuo taikstytis, kad ir kokie būtų jo klientai. To jau per daug, niekas nebekentės.

— Erl! — pritarė jam meškutė Suzė; ji visa pasišiaušė, pasirengė kautis.

Jolanta vėl sukišo rankas į rankinę. Kažkas tebeverkšleno, ir aš supratau, jog tai Juočkė Inga, tokia išsigandusi, kad net nedrįsta pažiūrėti, ko ten jos mama taip triukšmavo.

Priėję prie Rėksnės Anės durų pamatėm, kad ta šeima iš Naujojo Hampšyro vis dėlto ne tokia baikšti, kokia iš pradžių atrodė. Duktė, žinoma, buvo jau pusmirė iš baimės, bet dar stovėjo ant kojų, tik šiek tiek atsirėmusi į drebantį tėvą. Jis vilkėjo pižama ir chalatu raudonais ir juodais ruoželiais. Rankoje laikė naktinės lempos kotą, laidą buvo apsivyniojęs aplink riešą, lemputę išsukęs, gaubtą nuėmęs, — tikriausiai manė, kad toks ginklas bus veiksmingesnis. Moteris iš Naujojo Hampšyro stovėjo arčiausiai durų.

— Sklido iš čia, — pranešė ji mums visiems, rodydama į Rėksnės Anės duris. — Dabar nutilo. Jie turbūt jau negyvi.

— Pasitrauk, — pasakė jai vyras; lempos kotas tirtėjo jo rankoje. — Manau, kad moterims ir vaikams nereikėtų į tai žiūrėti.

Moteris iš Naujojo Hampšyro rūsčiai pažvelgė į Franką, tikriausiai todėl, kad jis ją sutiko ir įregistravo šiame beprotnamyje.

— Mes amerikiečiai, — pareiškė ji. — Į tokią šlykščią padėtį dar niekada nebuvom patekę, bet jeigu jums visiems dreba kinkos, aš ten įeisiu.

— Jūs? — nustebo tėtis.

— Ten kažkas kažką nužudė, — pasakė tos moters vyras.

— Aišku kaip dieną, — patvirtino ji.

— Peiliu, — tarė jų duktė ir susigūžusi, nevalingai krūpsėdama, prisiglaudė prie tėvo. — Tikriausiai peiliu, — sušnibždėjo.

Lempos kotas iškrito vyriškiui iš rankos, bet jis tuoj pat jį vėl pagriebė.

— Na? — tarė moteris iš Naujojo Hampšyro, žiūrėdama į Franką, tačiau tą akimirką į priekį prasibrovė meškutė Suzė.

— Įleiskit mešką! — paliepė Froidas. — Nesiginčykit su svečiais, įleiskit mešką!

— Erl! — suurzgė Suzė.

Amerikietis, manydamas, kad Suzė gali pulti jį ir jo šeimą, grasinamai kyštelėjo lempą Suzei prie pat nosies.

— Neerzinkit meškos! — įspėjo jį Froidas, ir ta šeima atsitraukė.

— Būk atsargi, Suze, — pasakė Franė.

— Žmogžudystė, — murmėjo moteris iš Naujojo Hampšyro.

— Ten kažkas baisaus, — pritarė jai vyras.

— Peilis, — sušnibždėjo duktė.

— Ten buvo tik suknistas orgazmas, — pasakė Froidas. — Dėl Dievo meilės, negi jūs nė karto nepatyrėt orgazmo? — Froidas žengė į priekį, uždėjęs ranką Suzei ant nugaros, beisbolo lazda stuktelėjo į duris ir ėmė jas grabalioti, ieškodamas rankenos. — Ane? — pašaukė.

Pastebėjau, kad Jolanta stovi Froidui už nugaros — kaip gerokai už jį didesnis šešėlis — sukišusi nuožmias rankas į tamsią rankinę. Suzė labai įtikinamai sušnarpštė, uostinėdama slenkstį.

— Orgazmas? — pasitikslino moteris iš Naujojo Hampšyro, o jos vyras automatiškai uždengė dukteriai ausis.

— Dievulėliau, — paskui stebėjosi Franė. — Jie atsivedė dukterį pažiūrėti žmogžudystės, bet neleidžia jai nė žodžio išgirsti apie orgazmą. Amerikiečiai tikrai keisti.

Meškutė Suzė, įrėmusi petį, pastūmė duris ir vos neparvertė Froido. Jo Louisville Slugger lazda slystelėjo į šalį, bet Jolanta sučiupo senuką ir atrėmė į staktos šulą, o Suzė riaumodama įvirto į kambarį. Rėksnė Anė buvo beveik nuoga, tik su kojinėmis ir dirželiu joms prilaikyti; ji rūkė cigaretę ir, palinkusi prie lovoje tysančio aukštielninko vyriškio, pūtė dūmus jam į veidą; jis — irgi nuogas, tik su tamsiai žaliomis puskojinėmis — gulėjo nejudėdamas, nekrūpčiojo ir nekosėjo.

— Negyvas! — aiktelėjo moteris iš Naujojo Hampšyro.

— Tod? — sušnibždėjo Froidas. — Kas nors pasakykit, ką matot!

Jolanta ištraukė rankas iš rankinės ir sudavė kumščiu lovoje tysančiam vyriškiui į paslėpsnį. Jis nevalingai kilstelėjo kelius ir sukosėjo; paskui vėl suglebo.

— Gyvas, — tarė Jolanta ir išsibrovė iš kambario.

— Taip ir nusmigo ant manęs, — pasakė Rėksnė Anė. Atrodė nustebusi. Bet aš vėliau vis galvojau, kad, ko gero, labai sunku neprarasti sveiko proto ir sąmonės, kai manai, kad Rėksnė Anė iš tikrųjų baigia. Turbūt daug saugiau tiesiog nualpti negu laikytis iš paskutiniųjų ir grįžti namo kvanktelėjusiam.

— Ji prostitutė ? — nustebo vyriškis iš Naujojo Hampšyro, ir šįkart jau jo žmona uždengė dukteriai ausis; negana to, ji dar mėgino uždengti mergaitei ir akis.

— Ką, gal jūs aklas ? — paklausė Froidas. — Žinoma, kad prostitutė!

— Mes visos prostitutės, — pasakė iš kažkur atsiradusi Juočkė Inga; ji apsikabino motiną — iš džiaugsmo, kad jai nieko nenutiko. — Kas čia blogo?

— Gerai, gerai, — tarė tėtis. — Visi atgal į lovas!

— Čia jūsų vaikai! — paklausė tėčio ta moteris iš Naujojo Hampšyro ir tarytum sutriko, nežinodama, į kuriuos iš mūsų rodyti rankos mostu.