Джон Ирвинг: Vandens metodas [calibre]

Su Tulpen gyvenu nelabai ilgai, bet jaučiu, kad jei būčiau pragyvenęs daugybę metų, vargu ar pažinčiau ją nors kiek geriau.

Abu, ir aš, ir Tulpen, esame dvidešimt aštuonerių, bet ji tikrai vyresnė už mane; ji jau per daug suaugusi, kad kalbėtų apie save.

Tai Tulpen butas, jai priklauso ir visi jame esantys daiktai. Savo mantą — ir vaiką — palikau pirmajai ir vienintelei žmonai.

Daktarui Žanui Klodui Vinjeronui sakiau turįs naują gyvenimą; sakiau, kad istorinė mano ritualų apžvalga užims šiek tiek laiko; dar sakiau nesąs sąžiningas. O Tulpen kaip tik tokia. Ji padeda man su tuo susitvarkyti, atgalia ranka kilstelėdama vieną krūtį. Aš tučtuojau išmokau nekalbėti, kol groja plokštelės. Išmokau sakyti tik tai, kas svarbu. (Nors iš anksčiau mane pažįstantys žmonės tikriausiai sakytų, kad net dabar meluoju. Susikiškit jūs tą savo pesimizmą, atsakyčiau jiems.)

Mano šlapimtakis — siauras ir vingiuotas kelias, o štai čia jogurtas ir daug vandens. Ketinu laikytis faktų. Noriu būti kitoks.

1 Prancūziškos cigaretės be filtro. (Paaiškinimai vertėjo.)

2 Bogus (angl.) - netikras, tariamas, melagingas.

3 Boggle (angl.) - baimintis, abejoti, gudrauti.

2 Karo metų dalykai

Be kitų malonumų, Fredas Bogusas Tramperis mėgsta prisiminti Merilą Overturfą, tą diabetiką. Gyvenimo Ajovoje laikotarpiu prisiminimai apie Overturfą Tramperiui pasidarė ypač malonūs. Kai kas Overturfo įrašyta į magnetinę juostą, tai suteikia tikslumo.

Koks atitrūkimas nuo tikrovės. Klausytis Merilo įrašo iš Vienos. Tramperis tuo tarpu prie lango Ajovoje žvelgia pro aprūdijusį uodų tinklelį ir stambaus svirplio sparną; jis mato lėtai judantį nušiurusį sunkvežimį, pilnutėlį kiaulių. Paršams žvygaujant Bogusas klausosi dainelės, Merilo sudėtos Prateryje, — Merilas skelbė, esą jos padedamas vėliau suviliojo Vangą Holthauzen, Vienos berniukų choro repetitorę. Fone skamba muzika iš Praterio gokartų trasos, kadaise Merilas Overturfas yra pasiekęs jos dvidešimties ratų rekordą. Gal tas rekordas priklauso jam ir iki šiol.

Iš juostos sklindantis garsas šiek tiek iškraipytas; paskui Merilas pasakoja vieną iš savųjų istorijų apie maudynes, tą apie tanką Dunojaus dugne.

„Jį įžiūrėti galima tik mėnesienoje. Reikia nugara užstoti mėnulį, — šneka Merilas, — kad nekliudytų atspindžiai.” Tada reikia kažkaip išsilenkti vandenyje ir laikyti veidą „maždaug per šešis colius nuo paviršiaus — visą laiką nepaleidžiant iš akių „Gelhafto rūsio prieplaukos”. Kažkaip išlaikai tą padėtį, nesudrumsdamas vandens, „ir jeigu vėjas nesukelia nė menkiausios bangelės, tanko pabūklas atsiduria taip arti, kad tau atrodo — galėtum jį paliesti, o gal jis nutaikytas šauti tiesiai į tave. Žvelgiant tiesia linija į Gelhafto prieplauką, atsiveria viršutinis tanko liukas, gal tarytum atsiveria ar suvirpa vandenyje. Bet ilgiau išlaikyti veidą maždaug per šešis colius nuo vandens paviršiaus man niekad nepavyko...

Toliau Merilas, tikras diabetikas, pareiškia, kad tokios pastangos visada paveikia cukraus kiekį jo kraujyje.

Bogusas Tramperis spusteli mygtuką su užrašu REWIND. Sunkvežimio su kiaulėmis nebėra, bet kitapus tinklelio tebelaiko išskėtęs sparnus svirplys, tikriausiai dailesnis ir tobulesnis už vaizduojamus ant rytietiškų šilko širmų, ir prisimerkęs Tramperis pro tą mielą sietą įžiūri poną Fičą, kaimyną pensininką, draskantį sausą ir be saiko išgrėbstytą pievelę. Šr-šr, šr-šr — šiūruoja ponas Fičas, iš savo žolės vydamas paskutinę skruzdę. Svirplio sparno širma — vienintelis būdas stebėti poną Fičą ramiai.

Automobilis, dabar besistengiantis prisiglausti prie šaligatvio — tas, kuriam ponas Fičas moja grėbliu, — atveža Tramperio žmoną Bigi, sūnų Kolmą ir tris atsargines padangas. Tramperis pagarbiai apžvelgia automobilį svarstydamas, ar trijų atsarginių padangų pakaks. Veidu prisispaudžia prie lango tinklelio ir pabaido svirplį, staigus sparno mostas išgąsdina Tramperį, jis susverdėjęs praranda pusiausvyrą ir galva išstumia patrūnijusį tinklo rėmą. Mėgindamas už ko nors nusitverti, Bogusas atlapoja ir langą, tad persigandusi žmona išvysta vyrą pavojingai kybantį ant palangės — lyg kokias keistas sūpynes, kurių ašis — jo juosmuo.

— Ką ten darai? — spiegia Bigi.

Bogusas koja apčiuopia magnetofoną ir prisitraukia arčiau tarsi inkarą. Atgauna pusiausvyrą, keliais atsiremdamas į jo valdymo pultą. Magnetofonas sutrinka: vienas kelis sako FULL SPEED FORWARD, kitas liepia PLAY. Plonu balsu pratrūksta Merilas Overturfas: „...į Gelhafto prieplauką, atsiveria viršutinis tanko liukas, gal tarytum atsiveria ar suvir...“

— Ką? — klausia Bigi. — Ką ten darai?

— Taisau tinklelio rėmą, — atsako Tramperis ir narsiai pamoja ponui Fičui, kuris mosuoja grėbliu. Fičas nė kiek nesijaudina dėl sūpynių lange ar keistų klyksmų, jis pratęs prie įvairių nestabilumo apraiškų, sklindančių iš šio namo.

— Štai, — taria Bigi, atstačiusi vieną klubą, — tai sėdynė Kolmui. — Na, vystyklai dar nebaigti. Kažkam teks dar kartą nueiti į skalbyklą ir išimti juos iš džiovintuvo.

— Aš nueisiu, Bigi, — sako Bogusas, — kai tik sutaisysiu tą tinklą.

— Nebus lengva! — šaukia ponas Fičas, pasirėmęs ant grėblio. — Karo metų darbas! — rėkia jis. — Tie prakeikti karo metų dalykai!

— Tinkleliai? — pasiteirauja Bogusas pro langą.

— Visas jūsų namas! — klykia Fičas. — Visi šitie universiteto paskubom statyti namai! Karo metais! Pigios medžiagos! Moterys darbininkės! Šlamštas!

Iš tiesų ponas Fičas nesistengia įgelti. Jį dirgina visa, kas nors iš tolo susiję su karo laikų įtampa. Fičui tie laikai buvo prasti: net ir tada per senas eiti į kariuomenę, jis kovėsi su moterimis namų fronte.

Namo prieangyje už permatomų užuolaidų nervingai kruta smulkutė Fičo žmona. Fičai, ar nori, kad tave ištiktų penktas širdies smūgis?

Apžiūrėjęs sulūžusį tinklelį Tramperis įsitikina, kad kaltinimai pagrįsti. Mediena — tarsi kempinė, tinklas toks surūdijęs, kad trupa tarp pirštų.

— Bogusai, — sako Bigi, žirgliodama taku link namo, — aš sutaisysiu tinklelį. Tu klaikiai negabus tokiems dalykams.

Tramperis įslenka vidun, pastato magnetofoną į saugią vietą viršutinėje knygų lentynoje ir stebi ponią Fič, stovinčią už permatomos užuolaidos ir mojančią Fičui eiti į vidų.

Vėliau Bogusas keliauja pasiimti vystyklų. Grįžtant namo iškrinta automobilio priekinis žibintas, ir Bogusas jį pervažiuoja. Keisdamas priekinę padangą pagalvoja, kad norėtų sutikti žmogų, kurio automobilis būtų prastesnis. Apsikeisčiau su juo tą pačią akimirką.

Tačiau iš tiesų Tramperis mąsto, kad norėtų sužinoti, ar esama ko nors po liuko dangčiu. Ar apskritai yra ten tankas; ar tikrai Merilas Overturfas jį matė; ar Merilas Overturfas iš viso moka plaukti.

3 Seni darbai ir santechnikos naujienos

Bogusas Tramperis

Ajovos av. 918

Ajova Sitis, Ajova

1969 m. rugsėjo 20 d.

P. Kutbertui Benetui,

Pilsberio dvaro prižiūrėtojui

Med Indian Pointas

Džordžtaunas, Meinas

Mano brangusis Kutai,

kaip sekasi prižiūrėti septyniolika vonios kambarių, kai visi Pilsberiai patikėjo tau jų vamzdžius ir čiaupus?

Ar jau nusprendei, kuriame iš didžiųjų miegamųjų, su kokiu jūros vaizdu praleisi žiemą?

Mes su Bigi labai džiaugiamės, kad įtikinai Pilsberius, jog nekelsime pavojaus svečiuodamiesi valčių namelyje. Per tą savaitę, Kutai, nuostabiai atsigavome — ir galėjome nors trumpai pabėgti nuo mano gimdytojų.