Джон Ирвинг: Vandens metodas [calibre]

— Juk net nepabandėte, — tarė jis. — Tai labai paprasta. Prieš dulkindamasis geriate daug vandens. Geriate daug vandens po pasidulkinimo. Ir nepersistengiate su girtavimu. Bakterijos alkoholį mėgsta. Prancūzijos kariuomenėje gudriai tikrindavome, ar išgydytas triperis. Duodi kareiviui įprastą penicilino dozę. Kai jis sako jau esąs sveikas — tris butelius alaus prieš miegą. Jei po to ryte randi išskyrų, dar penicilino. Jums reikia tik daug vandens. Turint tokį savotišką šlapimtakį, būtina skalauti jį kiek tik įmanoma. Jokiu būdu nepamirškite po lytinio akto atsikelti ir pasisioti.

Krūtis mano rankoje tebuvo paprasčiausias plastikas.

— Norite, kad atlikčiau lytinį aktą su pilna šlapimo pūsle? Tai skausminga.

— Čia kas kita, — sutiko Vinjeronas. — Bet erekcija bus didesnė. Nežinojote?

Pasiteiravau, kokia ketvirtoji galimybė, ir jis nusišypsojo.

— Truputėlis chirurgijos. Nesudėtinga operacija.

Suleidau nykščio nagą į plastikinį spenelį.

— Paprasčiausiai jus šiek tiek patiesintume, — kalbėjo Vinjeronas. — Praplatintume kelią. Neužtruktų nė minutės. Jus, žinoma, užmigdytume.

Rankoje laikiau absurdišką, akivaizdžiai dirbtinę pieno liauką — gryniausia sintetika. Padėjau ją ant stalo.

— Turėtų šiek tiek skaudėti, — pasakiau. — Turiu galvoje, po operacijos.

— Gal kokias keturiasdešimt aštuonias valandas. — Vinjeronas gūžtelėjo pečiais; jo akimis, bet kokį skausmą galima nesunkiai ištverti.

— Ar galite mane užmigdyti keturiasdešimt aštuonioms valandoms? — paklausiau.

— Dešimt iš dešimt! — šūktelėjo Vinjeronas. — Visi šito klausia!

— Keturiasdešimt aštuonioms valandoms... — nusistebėjau. — Kaip aš sisiosiu?

— Kuo greičiau, — tarė jis ir dūrė pirštu į spenelį, stačiai styrantį ant apžiūros stalo, lyg tuo mygtuku kviesdamas slauges ir anesteziologus, jau nešančius šiam chirurgijos žygdarbiui skirtą žvilgantį skalpelį. Aiškiai regėjau jį mintyse. Grakštus kanalizacijos vamzdžių valytuvo variantas. Ilgas vamzdelio pavidalo peilis, lyg mažytė nėgės burna.

Daktaras Žanas Klodas Vinjeronas žvelgė į mane, tarsi būčiau paveikslas, kurio jis dar nebaigė tapyti.

— Tai vandens metodas? — spėjo jis.

— Į dešimtuką, — atsakiau tenorėdamas jam įsiteikti. — Ar kuris jūsų pacientas kada rinkosi operaciją?

— Tik vienas, — tarė Vinjeronas, — ir šitai nujaučiau iš pat pradžių. Jis buvo praktiškas, netauškiantis niekų, racionalus vyras. Jam vieninteliam ant apžiūros stalo neprireikė krūties.

— Kietas vyras, — pritariau.

— Patikimas, — pasakė Vinjeronas. Prisidegė tamsią, gaižaus kvapo Gauloises 1 cigaretę ir drąsiai užsitraukė.

Vėliau, gyvendamas pagal vandens metodą, mąsčiau apie tas keturias jo alternatyvas. Sugalvojau ir penktąją: prancūzai urologai — šundaktariai, kreipkis į kitus, sužinok kitų nuomonę — bent kiek kitokią.

Laikydamas ranką ant tikros krūties, paskambinau Vinjeronui ir papasakojau apie šią penktąją alternatyvą, kurią jam derėtų pasiūlyti pacientams.

— Nuostabu! — sušuko jis.

— Tik jau nesakykit — pataikiau į dešimtuką.

— Dešimt iš dešimt! — klykė jis. — Ir visuomet maždaug trys dienos po tyrimo. Pačiu laiku!

Laikiau ragelį ir tylėjau. Jos krūtis mano rankoje atrodė lyg plastikinė. Tačiau tik tą tylos akimirką; ji atgijo, kai Vinjeronas vėl sugriaudėjo man į ausį.

— Kita nuomonė čia nieko nepakeis. Neapgaudinėkite savęs. Jūsų šlapimtakio geografija yra faktas. Galėčiau nupiešti jums atitinkamo mastelio žemėlapį...

Padėjau ragelį.

— Niekada nemėgau prancūzų, — pasakiau jai. — Tavo ginekologas tikriausiai nusistatęs prieš mane, jeigu rekomendavo tą sadistą. Žinai, jis nekenčia amerikiečių. Tikrai, todėl čionai ir atsikraustė su savo prakeiktomis stiklinėmis lazdelėmis...

— Paranoja, — tarė ji, jau užmerkusi akis.

Tikra mažakalbė. Savo gergždžiančiu balsu ji kartais burbteli: „Šnekos”. Dar turi judesį, kuriuo parodo, ką mano apie šnekas: atgalia ranka kilsteli vieną krūtį. Jos krūtys didelės, putlios, bet joms reikia liemenėlės. Labai mėgstu jos krūtis; žiūrėdamas į jas vis stebiuosi, kodėl mane paveikė tas dirbtinis Vinjerono papas. Jei reikėtų eiti dar kartą, nebeimčiau jo. Na... ne, imčiau. O jai tokių priemonių niekada neprireiktų. Ji praktiška, netauškianti niekų, konkreti ir patikima asmenybė. Jeigu jai pasiūlytų tas keturias galimybes, ji pasirinktų operaciją. Žinau — klausiau jos.

— Operacija, — pasakė ji. — Jei ką nors galima pataisyti, reikia taisyti.

— Vanduo — ne taip jau blogai, — atsiliepiau. — Aš mėgstu vandenį. Man šitai gerai daugeliu atžvilgių. Ir erekcija didesnė. Nepastebėjai?

Ji kilsteli ranką, ir viena krūtis pasislenka aukštyn. Ta moteris man tikrai patinka.

Ji vardu Tulpen. Vokiškai tulpė, bet jos tėvai, duodami tokį vardą, nežinojo nei kad žodis vokiškas, nei ką jis reiškia. Jos tėvai buvo lenkai. Jie taikiai mirė Niujorke, bet Tulpen gimė Karališkųjų oro pajėgų ligoninėje Londono pakraštyje per aviacijos antskrydį. Ten dirbo miela seselė, kuri buvo vardu Tulpen. Seselė jiems patiko, norėjosi užmiršti visa, kas lenkiška, o jie manė, kad seselė — švedė. Niekas nesuprato, ką reiškia Tulpen, kol Tulpen nepradėjo mokytis vokiečių kalbos vidurinėje mokykloje Brukline. Grįžusi namo ji papasakojo tėvams, šie labai nustebo; bet mirė jie ne dėl to, nieko panašaus, jie tiesiog mirė. Visa tai nesvarbu, tai tiesiog faktai. Bet Tulpen tada ir prabyla — kai iškyla koks faktas. O jų nebūna daug.

Sekdamas jos pavyzdžiu pradėjau nuo fakto: mano šlapimtakis yra siauras ir vingiuotas kelias.

Faktai neklysta. Tulpen — labai sąžiningas žmogus. Aš ne toks sąžiningas. Iš esmės esu tikrai nemažas melagis. Gerai mane pažįstantys žmonės vis mažiau pasikliauja manimi. Jiems vis labiau atrodo, kad nuolat meluoju. Tačiau dabar sakau tiesą! Neužmirškite: juk manęs nepažįstate.

Kai imu šitaip kalbėti, Tulpen atgalia ranka kilsteli krūtį.

Po velnių, kas tarp mūsų bendra? Laikysiuosi faktų. Vardai — tai faktai. Tulpen ir mane sieja vardų atsitiktinumas. Jos vardą lėmė klaida, kuri dabar jai nebesvarbi. Aš vardų turiu kelis; kaip ir Tulpen, visi jie gana atsitiktiniai. Tėvas su motina pavadino mane Fredu, ir, regis, jiems nerūpi, kad beveik niekas į mane taip nesikreipia. Bigi vadino mane Bogusu2. Tai mano seniausio ir brangiausio draugo Kuto išradimas, jis sugalvojo tą vardą, kai pirmą kartą pagavo mane meluojant. Taip ir prilipo. Dauguma draugų šaukdavo mane šituo vardu, tuo metu susipažinau ir su Bigi. Merilas Overturfas — jis iki šiol dingęs — vadino mane Boglu3. Kaip visi kiti vardai, šis irgi radosi dėl ne visai aiškių priežasčių. Ralfas Pakeris praminė mane Trampamu — šito žodžio nekenčiau. O Tulpen šaukia mane pavarde — Tramperiu. Žinau kodėl — tai artimiausias kelias iki fakto, kurį teigia vardas. Vyrų pavardės keičiasi retai. Tad dažniausiai esu Fredas Bogusas Tramperis. Tai faktas.

Faktų man tenka retokai. Todėl nepasiklystu. Pakartosiu juos. Dabar turiu du. Pirma: mano šlapimtakis yra siauras ir vingiuotas. Antra: mus su Tulpen sieja mūsų vardų atsitiktinumas. Ne kažin kas daugiau.

Pala pala! Štai dar vienas faktas. Trečia: aš tikiu ritualais! Kitaip tariant, mano gyvenime visada buvo dalykų, primenančių vandens metodą; visada buvo ritualų. Nė vienas ritualas netruko labai ilgai (pasakiau Vinjeronui norįs pasikeisti pradėjęs naują gyvenimą, ir tai tiesa), bet visuomet nuo vieno ritualo žengdavau prie kito. Dabar štai vandens metodas. Apžvelgti šiokią tokią istorinę mano ritualų perspektyvą prireiks laiko, bet su vandens metodu viskas aišku. Be to, mes su Tulpen turime tam tikrą ankstyvo ryto ritualą. Nors vandens metodas verčia mane keltis truputį anksčiau — ir dar kelis kartus naktį, — abu su Tulpen tvirtai laikomės šitos tvarkos. Atsikeliu, nusišlapinu, valausi dantis ir geriu daug vandens. Ji užkaičia kavą ir uždeda krūvą plokštelių. Vėl grįžtame į lovą valgyti jogurto. Visada jogurto. Jos dubuo raudonas, mano mėlynas, bet jei jogurtai skirtingo skonio, dažnai keliskart jais keičiamės. Lankstus ritualas yra puiku, o jogurtas — tai geras, sveikas maistas, iš ryto maloniai glamonėjantis burną. Mes nekalbame. Tulpen šitai įprasta, bet net ir aš tyliu. Klausomės plokštelių ir valgome jogurtą. Ne itin gerai pažįstu Tulpen, tikriausiai ji taip darydavo visada. Aš tą ritualą papildžiau: kai jogurtas baigiasi, mes ilgai mylimės. Jau laukia kava, ir mes ją geriame. Kol groja plokštelės, nekalbame. Vandens metodas pakeitė visai nedaug, jo poveikis pasireiškia kažkuriuo metu po mylėjimosi ir geriant kavą. Einu pasisiūti ir geriu daug vandens.