Dorothy Koomson - Zefyrai pusryčiams

Svarbiausias dalykas dabar – išsiblaivyti . Nepasigerti . Šiuo tarpu tai turi didžiausią reikšmę . Aš kasdien nueinu bent į vieną susirinkimą . Iš pradžių maniau , kad negalėsiu , paskui supratau , kad laiko kasdien pasigerti surandu , tai kodėl neįmanoma kasdien nueiti į susirinkimą ?

O kai ateis laikas ir aš išsiblaivysiu , būsiu tokia motina , kokia noriu būti . Bet tai įvyks ateityje , o aš supratau , kad atprasti reikia diena po dienos . Niekada anksčiau to nesupratau . Tiesiog nusprendi , kad šiandien negersi . Kasdien įsipareigoji iš naujo . Kartais ryžtis reikia kiekvieną akimirką , nes noras išgerti labai didelis . Bet aš stengiuosi galvoti taip : jei ištversiu be alkoholio valandą , pusvalandį , šią akimirką , viskas bus gerai . Arba kam nors paskambinsiu . Nesėdėsiu čia ir nesikamuosiu . Kreipsiuos pagalbos . Reikia ištverti šią dieną .

Tik dabar pradedu suprasti , kad pastaruosius keletą mėnesių gedžiu . Savęs tokios , kokia būdavau , kai gerdavau . Nesupraskite manęs netinkamai , nenoriu vėl būti tokia , bet man paaiškėjo , kaip sunku suvokti , kas aš be pasitikėjimą savimi teikiančio alkoholio . Ir vis dėlto . Prisimenu , kuo vardu įsivaizduojamas mano sūnaus draugas . Žinau , kad , dukters nuomone , šeštadieniais „ Weetabix “ skonis kaip zefyrų . Kitomis dienomis ne , tik šeštadieniais . Žinau , jog duktė nepabus vidury nakties , susapnavusi košmarą , kad aš ją apvėmiau , nes vakare užuodė , jog nuo manęs trenkia alkoholiu . Žinau , kad sūnui nebereikės persigandusiam stovėti šalia , nes aš nusigėriau iki sąmonės netekimo , ir jis negali manęs pažadinti . Einu į darbą , ir nebereikia išsklaidyti miglos smegenyse , kad susikaupčiau .

Vienas iš skaudžiausių dalykų – kad mano vyras vėl skiria pasimatymus moterims . Nieko rimto , bet jis geras žmogus ir netrukus ką nors susiras . Maniau , kad jau susirado , bet jie tiktai draugai . Man širdis plyšta , kai galvoju apie jį su kita moterimi . Man plyšta širdis . Bet tai ir gerai . Skauda , bet aš nesinaudoju skausmu kaip dingstimi išgerti . Diena sunki , turiu ją išgyventi . Diena puiki , turiu ją išgyventi . Reikia pažinti pasaulį tokį , koks jis yra . Pažįstu jį ne pagiringa ir ne girta . Tiesiog sena ir negraži Ašlina .

Šiandien mano pirmas gimtadienis be alkoholio . Negeriu jau metai . Maniau , kad ilgainiui bus lengviau , bet noras išgerti niekada neapleidžia visam laikui . Mano buvęs vyras norėjo atsivesti vaikus ir praleisti dieną su manimi . Eisime švęsti , tarė jis . Ir į šį susirinkimą būtų atėję manęs palaikyti . Taip , nors mes ir išsiskyrę . Bet aš nesutikau . Jų gyvenimas , mano vaikų gyvenimas per dažnai buvo susijęs su mano gėrimu ir pagiriomis . Kai pamatysiu juos kitą kartą , švęsiu buvimą su jais . Nes aš esu jų mama . Negaliu sulaukti , kada galėsiu juos aplankyti namie .

Mano vardas Ašlina , aš alkoholikė . Ačiū , kad išklausėte .

penkiasdešimt pirmas skyrius

– Ar aš tave teisingai supratau, Gabriele? Puotą keli tu, bet nori, kad aš pakeliui stabtelėčiau nupirkti padažų, keptų bulvių, vyno, šokolado, alyvuogių, gaiviųjų gėrimų, sūrio ir prancūziškos duonos? – sakau. – Ar girdėjai posakį „turėti kiaulės akis“?

Girdžiu, kaip ji šypsosi anapus ragelio.