Dorothy Koomson - Šokoladinis pabėgimas

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

DOROTHY KOOMSON

Šokoladinis pabėgimas

Romanas

Iš anglų kalbos vertė

Ramunė Vaskelaite ̇

Versta iš: Dorothy Koomson

THE CHOCOLATE RUN

Sphere, London, 2004

Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys.

Vardai, personažai, vietos ir nutikimai yra

arba autorės vaizduotės kūriniai, arba naudojami

kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus

įvykius, vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.

ISBN 9786090106013

Copyright © Dorothy Koomson, 2004

This edition published by arrangement with

„Antony Harwood Limited“ and „Synopsis Literary Agency“.

© Viršelyje panaudota nuotrauka, Mila Supinskaya / „Shutterstock“

© Vertimas į lietuvių kalbą, Ramunė Vaskelaitė, 2012

© Leidykla „Alma littera“, 2012

Iš anglų kalbos vertė Ramunė Vaskelaitė

Redaktorė Edita Vaskelaitė

Korektorė Indrė Petrėtytė

Viršelio dailininkė Deimantė Rybakovienė

Maketavo (e-pub) Jurga Morkūnienė̇

Dviem mano

vandens kūdikiams

Didžiuliai bučkiai

Mamai, tėčiui, Samirui, Kathleen ir Davidui, jūsų partneriams ir nuostabiosioms šeimoms. Ačiū už meilę, paramą ir jaudulį – daugiau nebegalėčiau prašyti net iš didesnio būrio žmonių.

Visiems mylimiems draugams. Padėjote man tiek daug, kad rasiu laiko kiekvienam padėkoti atskirai. Ačiū ir jūsų šeimoms – dėl jų verta kurti.

Teresai Chris, Gillian Green, Emmai Callagher ir Judy Piatkus, kurie dar žinomi kaip Profesionalai.

Kakavos žinovei „Tea Twise“ – už citatas.

Visiems skaičiusiems mano pirmąją knygą ir skaitantiems šią – tikiuosi, bus smagu sekti šio siužeto posūkius.

„Geriau nei uždraustas

seksas yra tik viena –

uždraustas šokoladas“

Pirmas skyrius

Negali būti!

Tu plūduriuoji jūroje šokolado.

Švelnutėlio, šilto, saldaus, jaudinančio... raminančio, guodžiančio, aksominio. Jis apgobia tavo pavargusį nuogą kūną. Jį apkloja. Glosto. Atima visus tavo skausmus ir rūpesčius. Šokoladui pliuškenant odą, nuplaunama viskas – pasaulis, tikrovė, žmonės. Ramiai, šv...

– Aš, hm, vadinasi, išeinu.

Šitai neįsilieja į mano šokoladinę nirvaną. Praplėšiu neišmiegotas akis, apsičiuopiu.

Oi. Aš anaiptol ne kreminiame vandenyne iš kakavos. Gunksau prie krūtinės pritrauktais keliais ant savo sofos, galva ant kelių, nuogas kūnas aptrauktas balkšvu rankšluostiniu chalatu. Veidrodžio nereikia – ir taip žinau, kad veidas neišsiilsėjus sudribęs, juodrudės akys apsiblaususios, o paprastai tvarkingi sulig žandais pakerpami juodi plaukai styro tokia daugybe smailių ir smaigalių, kad primena gotikinę kaltinės geležies statulą. Ne, labiau nuo savojo rojaus nebegalėčiau nutolti, net jei ir stengčiausi. Ypač kai mano svetainėje stovi vyras, inkščiantis, kad išeina.

Lyg besiartinančioji prie kartuvių kilsteliu galvą ir atsuku jam veidą.

Gregas apsirengęs: vidurnakčio mėlynumo stambaus rašto džemperis po kelius siekiančiu paltu. Tamsiai mėlyni džinsai. Skersai krūtinės – juodas plokštelių krepšio diržas. Apsirengęs. Visiškai. Ir kogi stebiuosi? Juk išeina – negi stovės su apatinėmis kelnėmis?

Jis irgi žiūri į mane, akivaizdžiai laukdamas, kad prabilčiau. Kad atsakyčiau į pareiškimą, jog ketina išeiti.

Aš vilkinu laiką – nuleidžiu kojas, saugodamasi, kad kas nesušvytruotų iš po chalato. Pradedu žaisti su juodų plaukų smaigaliu – suku jį apie rodomąjį pirštą, mėgindama nežiūromis užmegzti akių kontaktą.

Ir kaip turėčiau elgtis? Taip seniai šitai dariau, kad pamiršau, kaip elgiamasi. Dėtis nerūpestinga? Abejinga? Entuziastinga? Romia? Karštligiška?

Betgi turi būti dar ir kažkas sakoma. Kas? „Laimingo kelio, ačiū už visą šį seksą“ ar „nešdinkis ir daugiau niekuomet nebeužtemdyk man miegamojo“?

O kaip pusryčiai? Esu kuo tikriausia, kad dera juos siūlyti. Bet gal kitąkart, ką? Jis tikrai nenorės šito tęsti, likdamas pusryčių. Norės? Bet jei dabar išeis, ką darysim pirmadienį? Kaip mes elgsimės – kaip išvis būsime, – reikalui likus kyboti ore?

Atsakymo reikalingų klausimų tiek daug, kad pamanytum, jog kažkas turėjo parašyti instrukciją, argi ne? „Mažąjį didelių suklydimų vadovą“ ar ką panašaus. Būtų susigrobęs pinigo.

Turbūt reikia imtis kompromiso. Nei pusryčiai, nei pro duris... Taksi! Aš jam pasiūlysiu taksi. Taip jis čia pakankamai užsibus, kol vienam iš mūsų išsprūs: „Šito niekuomet nebuvo, gerai?“ Paskui mes susitarsime apie tai nebeužsiminti. Niekuomet. O tada jis turės malonėti išminti.

Atsikrenkščiu, prisiverčiu užmegzti akių kontaktą. Plaukų sruoga aplink smilių apsukta taip tvirtai, kad galas tvinkčioja.

– Gal kviesti taksi? – paklausiu nutaisiusi malonų, ramų toną.

Niekas neįtartų, kad man sunku prakvėpuoti – sunku bus tol, kol jis dings.

– Ne, eisiu pats. Trauksiuosi tau iš kelio, – atsako tas ir nekrusteli.

– Tikrai? – neatstoju aš.

Jis linkteli, bet vis tiek nekruta – nerodo ženklų, kad žinotų, kaip judama.

– Gi jokių sunkumų, išties, – tariu. – Tu stovi, aš rodau į tave ir kviečiu: „Taksi!“ Paprasta, nors numirk. Šitaip darau visad.

Jis spokso į mane.

Aš – į jį.