Хелен Филдинг - Bridžitos Džouns dienoraštis

Hmmm. Sugalvojau. Nuvažiuosiu dar kartą aplankyti mamos su tėčiu, nes dėl jo šiek tiek nerimauju. Galėsiu jaustis kaip rūpestingas angelas ar šventoji.

2 valanda popiet.Man iš po kojų išmuštas paskutinis mažytis saugumo pagrindėlis. Kilniaširdiškai pasiūliau netikėto angeliško aplankymo perspektyvą, tačiau ragelyje išgirdau keistą tėvo balsą:

— Ė... dar nežinau, brangute. Gal gali truputį palaukti?

Apmiriau. Jaunystės (na taip, aš sakau „jaunystės“) pasipūtimas kužda, kad vos tik praneši tėvams, jog ketini apsilankyti, šie viską mes ir išskėtę rankas puls pasitikti. Tėtis vėl paėmė ragelį.

— Klausyk, Bridžita, mes čia su tavo mama turim tokių problemų. Gal aš tau paskambinsiu į savaitės pabaigą?

Problemų? Kokių problemų? Pamėginau išklausti, tačiau nepavyko. Kas darosi? Ar visas pasaulis pasmerktas kęsti emocines traumas? Vargšas tėtis. Tai dabar, be kita ko, dar tapsiu suluošinta iširusios šeimos auka?

VASARIO 6, PIRMADIENIS

56 kg (slegiantis vidinis svoris išnyko kaip dūmas — visiška paslaptis), alkoholio vienetas 1 (Lg.), cigaretės 9 (l.g.), kalorijų 1800 (g.).

Šiandien Danielis grįš į darbą. Aš būsiu rami ir susitelkusi, nepamiršiu, jog esu giliai savo vertę jaučianti moteris, kurios gyvenime nebūtinas vyriškis, juo labiau jis. Neketinu jam siųsti žinučių, ir išvis nekreipsiu į jį dėmesio.

9.30 ryto.Chm. Atrodo, Danielio dar nėra.

9.35 ryto.Vis dar jokio ženklo.

9.36 ryto.Dieve Dieve, o jei jis Niujorke įsimylėjo ir pasiliko ten gyventi?

9.47 ryto.Arba susituokė Las Vegase?

9.50 ryto. Hmmm.Eisiu, patikrinsiu makiažą, jei jis kartais pasirodytų.

10.5 ryto.Vos širdis neiššoko, kai grįždama iš tualeto pamačiau Danielį, stovintį prie dauginimo aparato su Saimonu iš rinkodaros skyriaus. Kai jį mačiau paskutinį kartą, gulėjo kaip avinas ant savo sofos, žiūrėdamas, kaip aš seguosi sijoną ir rėkauju apie užknisinėjimą. Dabar jam tiesiog ant kaktos parašyta „buvau išvažiavęs“ — atrodo gaivus ir klestintis. Man praeinant, pabrėžtinai nužvelgė sijoną ir plačiai išsišiepė.

10.30 ryto.Monitoriuje pasirodė „Nauja žinutė“. Paspaudžiau „Skaityti“:

Kam: Džouns

Frigidiška karvė.

Klyvas

Susijuokiau. Negalėjau susilaikyti. Pažiūrėjau pro stiklo sieną į jo kabinetą ir pamačiau, kaip šypsosi man su palengvėjimu ir simpatija. Vis tiek neketinu nieko jam rašyti.

10.35 ryto.Nors neatsakyti būtų baisiai grubu.

10.45 ryto.Viešpatie, kaip man nuobodu.

10.47 ryto.Imsiu ir pasiųsiu jam trumpučiukę draugišką žinutę, neflirtuosiu, tik atkursiu gerus santykius.

11 valanda ryto.Chi chi. Tyčia pasinaudojau Perpetujos adresu, kad išgąsdinčiau Danielį.

Kam: Klyvui

Ir taip jau sunku atlikti visas jūsų numatytas pareigas, o čia dar mano vadovaujami žmonės švaisto laiką neesminiam susirašinėjimui.

Perpetuja

P. S. Bridžitos sijonas pasijuto blogai, teko jį parsiųsti namo.

10 valanda vakaro.Mmmm. Visą dieną susirašinėjau su Danieliu. Bet tegu nė nesvajoja, kad eisiu su juo į lovą.

Šįvakar dar kartą paskambinau tėvams, bet niekas nekėlė ragelio. L. keista.

VASARIO 9, KETVIRTADIENIS

58 kg (veikiausiai susikaupė žieminiai riebalai ) , alkoholio vienetai 4, cigarečių 12 (l.g.), kalorijos 2845 (L šalta).

9 valanda vakaro.Negaliu atsidžiaugti žiemos pasaka už lango, primenančia, kad tebesame gaivalų valdžioje, tad nėra ko taip sunkiai dirbti bei lavintis, verčiau tūnoti šilumoje ir žiūrėti televizorių.

Jau trečią kartą šią savaitę paskambinau tėvams, tačiau atsakymo nesulaukiau. Gal jų namą užpustė ir atkirto nuo pasaulio? Iš nevilties susukau savo broliui Džeimiui, gyvenančiam Mančesteryje, tačiau išgirdau tik arklišką humorą, įrašytą jo atsakiklyje: tekančio vandens garsą ir Džeimį, apsimetinėjantį prezidentu Klintonu Baltuosiuose rūmuose, paskui tualete nuleidžiamas vanduo, o fone girdėti jo beviltiškos merginos kiknojimas.

9.15 vakaro.Tris kartus iš eilės susukau tėvų numerį ir kiekvieną kartą laukiau, kol telefonas suskambės dvidešimt kartų. Galų gale labai keistu balsu atsiliepė mama ir pasakė, kad dabar kalbėti negali, tačiau paskambins savaitgalį.

VASARIO 11, ŠEŠTADIENIS

56,5 kg, alkoholio vienetai 4, cigarečių 18, kalorijos 1467 (kurias sudeginau vaikščiodama po parduotuves).

Tik grįžau iš parduotuvių ir radau tėčio paliktą žinutę: klausė, ar galėsiu sekmadienį su juo papietauti. Nušiurpau. Tėtis niekada vienas nevažiuoja į Londoną, kad galėtų sekmadienį papietauti su manim. Jis sėdi namie su mama ir valgo keptą jautieną arba lašišą su šviežiom bulvėm.

— Neskambink man, — pasakė baigdamas. — Susitiksim rytoj.

Kas čia vyksta? Virpėdama nusileidau į apačią nusipirkti „Silk Cut“. Grįžusi radau mamos žinutę. Atrodo, jog ji taip pat rytoj ketina pietauti su manimi. Atsiveš gabalą lašišos ir bus pas mane apie pirmą.

Vėl paskambinau Džeimiui, dvidešimt sekundžių klausiausi Briuso Springstino, o po to įrašyto į juostelę Džeimio urzgimo: „Viskas, įrašas baigėsi, nors galėčiau dar daug ką pridurti“.

VASARIO 12, SEKMADIENIS

56,5 kg, alkoholio vienetai 5, cigaretės 23 (nieko nuostabaus), kalorijos 1647.

11 valanda ryto.Dieve, negalima leisti, kad jie abu atvažiuotų tuo pačiu metu. Būtų gryniausias farsas. O gal ta istorija su pietumis tėra tik tėvelių pokštas, kurį jie sumanė persižiūrėję kvailų skečų ir situacijų komedijų per komercinę televiziją? Gal mama atsiveš gyvą lašišą, elegantiškai parištą už pavadėlio, ir paskelbs, kad palieka tėtį ir nuo šiol gyvens su lašiša. O gal tėtis, apsirengęs tautiniais drabužiais, pakibs už mano lango žemyn galva, įvirs vidun pro išgrūstą stiklą ir ims daužyti mamos viršugalvį avies pūsle; arba staiga išgrius kiek ilgas iš spintos su nugaroje kyšančiu plastmasiniu peiliu. Tokią įtampą ištverti galima tik pasitelkus „Kruvinąją Merę“. Be to, jau beveik popiet.

12.5 dienos.Mama paskambino.

— Na ir gerai, tegul atvažiuoja, — pareiškė. — Tegu tas Šūdžius ir vėl padaro kaip jam geriau. (Mano mama niekad nesikeikia. Tik kartais ištaria „rupūs miltai“ arba „jergutėliau“.) — Aš pati velniškai puikiai susitvarkysiu. Išvalysiu namus, kaip kokia sušikta Žermena Grier 8arba Nematoma Moteris. (Nejau, o Viešpatie, nejau gali būti, kad ji girta? Mama ničnieko negeria, išskyrus vieną saldaus chereso taurelę sekmadieniais, nuo pat 1952 metų, kai išgėrusi pusę litro sidro truputį apgirto Meivisės Enderbi dvidešimt pirmo gimtadienio vakarėlyje; šitoji nepamiršo ir nuolat primena kitiems: „Žinok, meilute, nėra nieko baisiau už girtą moterį“.)

— Mama. Baik. Gal geriau susėskim visi pietauti ir aptarkim tuos dalykus? — paklausiau, tarsi mes būtume filme „Nemiga Sietle“ ir pietums baigiantis mama su tėčiu susikibs už rankų, o aš, užsivertusi ant nugaros ryškiaspalvę kuprinę, gudriai merksiu akį prieš kamerą.

— Tu tik palauk, — pažadėjo ji niūriai. — Dar pamatysi, kokie tie vyrai.

— Bet aš jau... — prasižiojau.

— Dabar išeinu, meilute, — nukirto ji. — Einu, gal rasiu tinkamą partnerį.