Хелен Филдинг: Bridžitos Džouns dienoraštis

Romanas

Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė

Alma littera

Vilnius 1999

UDK 820-3 Fi 69

ISBN 9986-02-764-0

© Helen Fielding, 1996

© Vertimas į lietuvių kalbą,

Rasa Drazdauskienė, 1999

Mano mamai Neleiuž tai, kad ji ne tokia kaip Bridžitos

NAUJŲJŲ METŲ PAŽADAI

DAUGIAU NIEKADA..

Negersiu daugiau kaip keturiolika alkoholio vienetų per savaitę. Nerūkysiu.

Nešvaistysiu pinigų: makaronų gaminimo įtaisams, ledų aparatams ir kitiems niekad nenaudojamiems kulinariniams prietaisams; nepaskaitomos literatūros autorių knygoms, pasipuikavimui sustatomoms lentynose; egzotiškiems apatiniams — nėra prasmės, nes neturiu draugo.

Neslampinėsiu po namus kaip kokia apsileidėlė, o visą laiką įsivaizduosiu, kad mane kas nors stebi.

Neišleisiu pinigų daugiau negu uždirbu.

Neleisiu, kad neatsakytų laiškų krūva išaugtų iki neįveikiamo aukščio.

Nesileisiu mulkinama jokių toliau išvardytų asmenų: alkoholikų, darboholikų, ilgalaikių santykių vengiančių vyriškių, vedusių ar turinčių merginas, moterų nekentėjų, apsėstųjų didybės manijos, šovinistų, emocinio užknisinėjimo meistrų ar tų, kuriems rūpi ką nors gauti už dyką, taip pat iškrypėlių.

Nesileisiu, kad mama, Una Alkonberi ar Perpetuja mane išmuštų iš pusiausvyros.

Nesijaudinsiu dėl vyrų, bet būsiu šalta it sniego karalienė ir saugosiu vidinę pusiausvyrą.

Neįsimylėsiu ko papuola, o kursiu santykius, pagrįstus brandžiu asmenybės įvertinimu.

Nešnekėsiu kandžių dalykų žmonėms už nugaros, o stengsiuosi į visus reaguoti pozityviai.

Nesiseilėsiu dėl Danielio Klyverio, nes pasigailėtina įsimylėti savo šefą kaip kokiai mis Monipeni 1ar visokioms sekretorėms.

Nesigraušiu, kad neturiu draugo, o išsiugdysiu vidinę savitvardą bei galią, suvoksiu save kaip visapusišką moterį, kuriai nebūtinas draugas, nes tik taip ir galima jį susirasti.

ŠIAIS METAIS AŠ..

Mesiu rūkyti.

Negersiu daugiau kaip keturiolika alkoholio vienetų per savaitę.

Pradėsiu laikytis celiulitą naikinančios dietos ir taip sumažinsiu šlaunų apimtį 7 centimetrais (t. y. po 3,5 cm nuo kiekvienos šlaunies).

Išmesiu iš buto viską, kas nėra būtina.

Atiduosiu benamiams visus drabužius, kurių nebuvau apsivilkusi dvejus ar daugiau metų.

Pradėsiu rūpintis savo karjera ir susirasiu naują darbą, teikiantį daugiau perspektyvų.

Imsiu taupyti pinigus sąskaitoje. Galima pradėti kaupti pensijai. Labiau pasitikėsiu savimi.

Būsiu tvirtesnė.

Geriau panaudosiu laiką.

Neisiu kur nors kiekvieną vakarą, bet liksiu namie, skaitysiu knygas ir klausysiu klasikinės muzikos.

Dalį pajamų aukosiu labdarai.

Būsiu geresnė ir daugiau padėsiu kitiems.

Valgysiu daugiau ankštinių augalų.

Rytą atsibudusi tuoj pat kelsiuosi iš lovos.

Tris kartus per savaitę eisiu į sporto klubą, ir ne vien sumuštinio nusipirkti.

Sudėliosiu nuotraukas į joms skirtus albumus.

Įsirašysiu specialias kasetes atitinkamoms nuotaikoms, kad galėčiau iš karto uždėti rinktinius mėgstamiausius romantiškus/ Šokių/ sužadinančius/ feministinius ir kt. gabalus, nepavirsdama prisilupusiu didžėjumi, apskleidusiu kasetėmis visas kambario grindis.

Užmegsiu ir palaikysiu prasmingus santykius su patikimu brandžiu žmogumi.

Išmoksiu programuoti vaizdo magnetofoną.

SAUSIS

NEĮTIKĖTINAI BLOGA PRADŽIA

SAUSIO 1, SEKMADIENIS

58,5 kg (bet po Kalėdų), alkoholio vienetų 14 (bet iš esmės reikia padalyti dviem dienoms , nes keturios valandos pobūvio buvo jau šiais metais ), cigaretės 22, kalorijos 5424.

Šiandien suvartotas maistas:

2 pak. „Ementalio“ sūrio gabalėlių,

14 šaltų virtų šviežių bulvių,

2 „Kruvinosios Merės“ (priskiriama prie maisto, nes su Vorčesterio padažu ir pomidorais),

1/3 kepalo itališkos duonos su „Bri“ sūriu,

kalendros žaluma — 1/2 pakelio,

12 saldainių „MilkTray“ (geriausia iš karto atsikratyti visais kalėdiniais saldumynais ir rytoj pradėti nuo nulio),

13 kokteilių lazdelių su sūriu ir ananasais,

1 porcija Unos Alkonberi pagaminto kalakutienos troškinio, žirnelių ir bananų,

1 porcija Unos Alkonberi „Aviečių staigmenos“, pagamintos iš „Bourbono“ sausainių, konservuotų aviečių, 30 litrų plaktos grietinėlės ir papuoštos cukruotomis vyšniomis.

Vidudienis. Londonas: mano butas.Brrr. Neturiu nė lašo fizinių, emocinių ar psichinių jėgų važiuoti į Grafton Andervudą, kur Una ir Džefris Alkonberiai rengia naujametį kalakutienos troškinio vakarėlį. Džefris ir Una Alkonberiai yra geriausi mano tėvų draugai, ir dėdė Džefris nuolat primena, jog pažįsta mane nuo tų laikų, kai laksčiau po pievelę nuogut nuogutėlė. Motina man paskambino pernai rugpjūčio mėnesį per banko šventes pusę devynių ryto ir jėga išgavo pažadą atvažiuoti. Pradėjo kalbą klastingai ir labai iš tolo.

— O, labas, meilute. Skambinu tik paklausti, ką norėtum gauti Kalėdoms.

— Kalėdoms?

— Ar norėtum staigmenos, meilute?

— Ne! — suriaumojau. — Atsiprašau. Norėjau pasakyti...

— Žinai, pagalvojau, gal norėtum tokių ratukų, kurie pritaisomi prie lagamino?

— Bet aš neturiu lagamino.

— Tai gal aš tau padovanočiau tokį lagaminėlį su ratukais? Žinai, kokius turi stiuardesės.

— Aš turiu krepšį.

— Oi, meilute, negi visą gyvenimą ir vežiosiesi tą žalią medžiaginį draiskalą. Atrodai kaip valkataujanti Merė Popins. Žiūrėk, o jei tokį mažutį, kompaktišką lagaminėlį su ištraukiama rankena? Nepatikėsi, kiek į jį galima prikrauti. Kokio norėtum — tamsiai mėlyno su raudonu apvadėliu ar raudono su mėlynu?

— Mama. Dabar pusė devynių ryto. Už lango vasara. Labai karšta. Aš nenoriu stiuardesės lagamino.

— Džiulė Enderbi tokį turi. Sako, nebegalėtų į kitokį nė pažiūrėti.

— Kas ta Džiulė Enderbi?

— Meilute, tu pažįsti! Džiulė, Meivisės Enderbi dukra! Kuri gavo tą fantastišką darbą „Arthur Andersen“ firmoje!

— Mama...

— Kai jai reikia kur važiuoti, visad jį pasiima...

— Aš nenoriu lagaminėlio su ratukais.

— Žinai ką? O jei mes visi susimesim, Džeimis, tėtis ir aš, ir padovanosim tau padorų didelį lagaminą, o prie jo ratukus?

Pasijutau visai išsekusi ir atitraukiau telefono ragelį nuo ausies spėliodama, kas sukėlė tokį misionierišką bagažo-kalėdinių-dovanų įkarštį. Kai vėl priartinau ragelį, ji kalbėjo:

-...tarp kitko, būna labai įdomių lagaminų su specialiais skyreliais — šampūno voniai buteliukams ir visokiems tokiems daiktams. Dar pagalvojau, gal norėtum pirkinių krepšio su ratukais?

— O ko tu norėtum Kalėdoms? — paklausiau iš nevilties, prisimerkusi nuo akinančios šventinio ryto saulės.

— O, nieko, — džiugiai atsakė. — Aš turiu viską, ko man reikia. Klausyk, meilute, — staiga jos balsas virto šnypštimu, — juk tu šiemet atvažiuosi pas Džefrį ir Uną Alkonberius į naujametį kalakutienos troškinio vakarėlį?

— A... Tiesą sakant, aš... — klaikiausiai persigandau. Ką čia pamelavus? — ...galvoju, kad per Naujus metus teks dirbti.

— Tai nieko. Galėsi atvažiuoti po darbo. Tiesa, ar nesakiau? Atvažiuos Malkolmas ir Eleinė Darsiai ir atsiveš Marką. Atsimeni Marką, meilute? Tą aukščiausios klasės advokatą? Aptekęs pinigais. Išsiskyręs. Prasidės tik aštuntą valandą.