Хелен Филдинг: Bridžitos Džouns dienoraštis

Šiandien ji pasiūlė susitikti pietums „Dickens and Jones“ kavinėje, ir aš tiesiai paklausiau, ar ji ką nors susirado.

— Ne. Aš nieko nesusiradau, — atsakė stebeilydamasi į tolumą melancholišku, tačiau narsiu žvilgsniu (galėčiau prisiekti, kad jį nubeždžioniavo iš princesės Dianos).

— Tai kodėl taip bjauriai elgiesi su tėčiu? — paklausiau.

— Meilute, suprask: kai tavo tėvas išėjo į pensiją, aš staiga supratau, kad trisdešimt penkerius metus be pertraukos tvarkiau jo namus ir auginau jo vaikus...

— Mudu su Džeimiu ir tavo vaikai, — įsižeidusi pertraukiau.

— ...ir kad jo gyvenimo darbas jau baigtas, o mano ne, lygiai taip jausdavausi savaitgaliais, kai jūs buvot maži. Gyvenimas tik vienas. Aš ką tik apsisprendžiau kai ką pakeisti ir likusį gyvenimą labiau rūpintis savimi, o ne kitais.

Nuėjau prie kasos susimokėti, galvodama apie tai, ką ji pasakė; būdama feministė, stengiausi suprasti mamos požiūrį. Staiga žvilgsnį patraukė aukštas, aristokratiškos išvaizdos žilaplaukis vyriškis europietišku odiniu švarku, laikantis tokią vyrišką odinę rankinę. Jis žiūrėjo į kavinės vidų, stukseno pirštu į savo laikrodį ir kilnojo antakius. Apsisukusi pamačiau, kaip mano motina be garso taria: „Minutę palauk“ ir atsiprašydama linkteli manęs link.

Tuosyk mamai nieko nesakiau, tik atsisveikinau, bet paskui apsigręžiau ir truputį juos pasekiau, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju. Ir tikrai netrukus radau ją kvepalų skyriuje su sidabraplaukiu gražuoliu: purškė sau ant riešų viską, ką radusi, kėlė rankas jam prie nosies ir koketiškai juokėsi.

Grįžau ir radau atsakiklyje brolio žinutę. Tuoj pat jam paskambinau ir viską išklojau.

— Eik tu, Bridže, dėl Dievo meilės, — atrėžė tas maurodamas iš juoko. — Tau tik seksas galvoj. Pamatytum, kaip mama eina Komunijos, tai pagalvotum, kad taikosi atsegti kunigui kelnes. Gavai sveikinimų Valentino dieną?

— Taip, jei nori žinoti, — suburbėjau. Jis vėl pratrūko kvatotis, paskui pasakė skubąs, nes jie su Beka eina į parką treniruotis tai chi.

VASARIO 19, SEKMADIENIS

56,5 kg (l.g., bet tik nuo jaudinimosi), alkoholio vienetai 2 (juk šventa diena), cigaretės 1, kalorijų 2100.

Paskambinau mamai ir tiesiai išdrožiau, kad viską žinau apie jos antros jaunystės gražuolį, su kuriuo buvo susitikusi po pietų.

— A, tu kalbi apie Džulianą, — sučiulbo ji.

Man iškart viskas paaiškėjo. Mano tėvai, kalbėdami apie savo draugus, niekad nevadina jų vardais. Visad sako: Una Alkonberi, Odrė Kols, Brajanas Enderbis: „Meilute, atsimeni Deividą Riketsą — Antėjos Rikets vyras, tos, kuri dirba „Lifeboat“ 9. Taip jie tylomis prisipažįsta žiną, jog aš neturiu nė mažiausio supratimo, kas tie Brajanas ir Meivisė Enderbiai, tačiau vis tiek šneka apie juos visą valandą taip, tarsi būčiau su jais artimai draugavusi nuo vaikystės.

Man tapo aišku kaip dieną, kad Džulianas tikrai nedalyvaus jokiuose labdaros pietuose ir neturės žmonos, aktyviai dirbančios „Lifeboat“, Rotary ar „Šv. Jurgio draugų“ klube. Dar supratau, kad jie susitiko Portugalijoje prieš prasidedant tiems nemalonumams su tėčiu ir kad veikiausiai netrukus paaiškės, jog jis anaiptol ne Džulianas, bet Chulijus. Būkim atviri: supratau, kad Chulijus ir yra tikroji visų nelaimių priežastis.

Nesismulkindama išrėžiau, ką galvoju. Ji viską paneigė. Net sukūrė išdailintą, absoliučiai melagingą istoriją, kaip „Džulianas“ atsitrenkė į ją „Marks and Spencer“ parduotuvėje prie Marbl Arčo, kaip ji dėl to užsimetė sau ant kojos ką tik nusipirktą „Le Creuset“ paštetų formą, kaip jis ją pakvietė į „Selfridges“ išgerti kavos ir taip užsimezgė tvirta platoniška draugystė, palaikoma vien susitikimų universalinių parduotuvių kavinėse.

Kodėl žmonės, užmezgę romaną ir dėl to nutarę palikti partnerį, yra įsitikinę, jog būtinai reikia apsimesti, kad jų gyvenime daugiau nieko nėra? Ar jie mano, kad paliktasis partneris mažiau skaudinsis sužinojęs, kad buvo paliktas, nes palikėjas nebegalėjo jo pakęsti, ir kad po dviejų savaičių, kai paliktasis kas vakarą apsipila ašaromis vos pažvelgęs į buvusią bendrą stiklinaitę dantų šepetukams laikyti, palikėjas, lydimas stebuklingos sėkmės, sutinka aukštaūgį Omarą Šerifą su odine rankine ant riešo? Kodėl žmonės visad teisinasi išgalvodami melus, kai kartais žymiai lengviau pasakyti tiesą?

Kartą girdėjau, kaip mano draugas Saimonas skambina merginai, kuri jam rimtai rūpėjo, ir atšaukinėja sutartą pasimatymą, nes jam prie pat nosies išdygo bjaurus spuogas geltona viršūne, o be to, pristigęs švarių drabužių, atėjo į darbą su klaikiu senamadišku švarku, tikėdamasis normalųjį švarką per pietus pasiimti iš valyklos, tačiau pasirodė, kad jis dar neišvalytas.

Todėl sumanė pasakyti merginai, kad negali ateiti, nes pas jį netikėtai atvažiavo sesuo, kurią jam teks linksminti, ir dar kaip koks beprotis pridūrė iki ryto turįs peržiūrėti keletą vaizdajuosčių, kurių jam reikia darbui. Mergina tuoj pat jam priminė, jog sakęs neturįs nei brolių, nei seserų, ir pasiūlė atvažiuoti žiūrėti vaizdajuosčių pas ją, o ji pagaminsianti vakarienę. Jokių darbui reikalingų vaizdajuosčių niekur nebuvo, tad Saimonui teko toliau painiotis melo voratinklyje. Viskas baigėsi tuo, kad mergina, įsitikinusi, jog jis susitinka su kita (tai turėjo būti tik antras jųdviejų pasimatymas), pasiuntė jį po velnių, o Saimonas visą vakarą sėdėjo namie su šlykščiuoju švarku ir gėrė, žiūrėdamas į savo spuogą.

Pamėginau mamą įtikinti, kad kalba netiesą, bet ji buvo taip apimta geidulio, kad, sakyčiau, nieko nepaisė.

— Meilute, tu daraisi baisiai ciniška ir įtari, — rėžė ji. — Chulijus (aha! ahahahahaha!) man tik draugas. Tiesiog man reikia atsigauti.

Pasirodė, kad tėtis, nenorėdamas painiotis jai po kojomis, išsikelia į mirusios Alkonberių senelės butą jų sodo gale.

VASARIO 21, ANTRADIENIS

L. pavargau. Tėtis įprato skambinti po kelis kartus per naktį, sako norįs pasikalbėti.

VASARIO 22, TREČIADIENIS

57 kg, alkoholio vienetai 2, riebalų vienetai 8 (netikėtai su pasišlykštėjimu išvydau sielos akimis, kaip mano užpakalis ir šlaunys apauga taukų pagalvėmis. Nuo rytojaus vėl skaičiuosiu kalorijas).

Tomas buvo absoliučiai teisus. Buvau taip susirūpinusi tuo, kas dedasi tėvams, taip pervargusi nuo naktinių pokalbių su tėčiu, kad beveik nustojau pastebėti Danielį: stebuklingas tokios taktikos rezultatas — jis prilipo prie manęs kaip musė prie medaus. Tiesa, šiandien klaikiai pasišiukšlinau. Nutariau nusipirkti sumuštinį, įlipau į liftą ir pamačiau jame Danielį su Saimonu iš rinkodaros skyriaus; jie kalbėjosi, kaip futbolininkai pardavinėja rungtynes.

— Ar esi apie tai girdėjusi, Bridžita? — paklausė Danielis.

— Aišku, — pamelavau, karštligiškai stengdamasi ką nors sugalvoti. — Tiesą sakant, man tai atrodo smulkmena. Žinau, kad taip elgtis negražu, bet jei žmogus gali pas juos nusipirkti bilietą pigiau negu kasoje, tai nėra ko čia kelti triukšmą.

Saimonas pažvelgė į mane kaip į beprotę, o Danielis iš pradžių stebeilijosi tylomis, tik staiga pratrūko kvatotis. Kvatojosi kaip hiena, kol liftas sustojo, juodu su Saimonu išlipo, tada Danielis atsigręžė ir prieš pat užsiveriant lifto durims ištarė: „Tekėk už manęs“. Hmmmm.

VASARIO 23, KETVIRTADIENIS

56,5 kg (o, jei galėčiau taip ir išsilaikyti žemiau penkiasdešimt septynių kilogramų, užuot Šokčiojusi aukštyn žemyn it taukuose skęstantis lavonas), alkoholio vienetai 2, cigarečių 17 (suprantama — prieš seksą žmogus jaudinasi), kalorijos 115 (paskutinis beviltiškas mėginimas iki rytojaus pasiekti 54 kg ribą).