Хелен Филдинг - Bridžitos Džouns dienoraštis

— Klausyk, Bridže. Žinai, kad šeštadienį vakare aš visad žiūriu rungtynes? Gal ateisiu rytoj prieš futbolą?

Išdrikęs? Seksualus? Jaudinantis? Hm.

1 valanda nakties.Visiškai viena. Praėję metai buvo milžiniška katastrofa.

5 valanda ryto.Et, tiek to, neverta sukti galvos. Gal bent pačios Kalėdos nebus labai klaikios. Gal mama su tėčiu rytą išeis iš miegamojo susikibę už rankų, išsišiepę iki ausų, apsvaigę nuo sekso ir droviai ištars: „Vaikai, turim jums šį tą pasakyti“; o aš galėsiu būti pamerge santuokinių įžadų atnaujinimo ceremonijoje.

GRUODŽIO 24, SEKMADIENIS: KŪČIOS

59 kg, alkoholio vienetų — 1 niekinga taurelė chereso, cigaretės 2, bet jokio kaifo, nes surūkytos išsisvėrus pro langą, kalorijų turbūt 1 milijonas, šiltų šventiškų minčių 0.

Vidurnaktis. Visiškai susipainiojau, mėgindama atskirti, kas yra tikrovė, o kas ne. Mano lovos kojūgalyje guli pagalvės užvalkalas, kurį prieš einant miegoti ten padėjo mama, burkuodama: „Pažiūrėsim, gal Senelis ateis“; dabar jis pilnas dovanų. Mama ir tėtis, kurie gyvena atskirai ir ketina skirtis, miega vienoje lovoje. Tuo tarpu mano brolis ir jo mergina, kurie ketverius metus gyvena kartu, miega atskiruose kambariuose. Tokio paskirstymo priežastis visiškai neaiški, nebent juo siekiama netrikdyti senelės, kuri: a) pamišusi, b) dar neatvyko. Vienintelis faktas, dar siejantis mane su tikrove, yra žeminantis suvokimas, jog štai ir vėl sutinku Kūčias tėvų namuose viengulėje lovoje. Gal tėtis kaip tik dabar mėgina lipti ant mamos? Fui, fui. Ne, ne, ne. Iš kur smegenyse tokia mintis?

GRUODŽIO 25, PIRMADIENIS

59,5 kg (Dieve, jau virtau Kalėdų Seniu, kalėdiniu pudingu ar kuo panašaus), alkoholio vienetai 2 (absoliutus triumfas), cigaretės 3 (ir. aukščiau), kalorijos 2657 (beveik vien iš padažo), absoliučiai idiotiškų kalėdinių dovanų 12, kalėdinių dovanų, galinčių bent šiek tiek praversti gyvenime , 0, filosofinių apmąstymų apie Nekaltą prasidėjimą ir jo prasmę 0, metų, praėjusių nuo mano nekaltybės praradimo, hmmm.

Sunkiai nulipau žemyn vildamasi, kad plaukai nedvokia cigarečių dūmais, ir apačioje radau mamą su Una Alkonberi, kurios įstrižai pjaustė Briuselio kopūstus ir kalbėjosi apie politiką.

— O taip, aš irgi manau, kad tas kaip-jį-ten tiesiog puikus...

— Žinoma, kad puikus, klausyk, juk pramušė tą kaip-ją-ten pataisą, o niekas netikėjo, kad pavyks.

— Aišku, bet matai, reikia labai atsargiai, nes galim įsileisti tokį beprotį, kaip anas kaip-jį-ten, kuris vadovavo kalnakasiams. Žinai ką? Aš taip baisiai atsirūgs tu nuo rūkytos lašišos, o ypač jei dar privalgau riešutų šokolade... A, labas, meilute, — tarė mama, pastebėjusi mane. — Na, tai kuo ketini pasipuošti per Kalėdas?

— Aš jau apsirengusi, — niūriai burbtelėjau.

— Ak, Bridžita, nekvailiok, negalima taip atrodyti pirmą švenčių dieną. Bet prieš persirengdama tikriausiai nueisi į kambarį pasisveikinti su teta Una ir dėde Džefriu, ką? — paklausė ji savo ypatinguoju, pridususiu, argi-pasaulis-ne-nuostabus balsu, kuris iš tiesų reiškia: „Daryk, kaip liepiu, o jei ne, išmalsiu tau veidą mikseriu“.

— Na, tai labutis, Bridžita! Kaip tavo meilės reikaliukai? — sucypė Džefris ir apkabino mane kaip yra įpratęs, po to staiga paraudo ir pasitaisė kelnes.

— Gerai.

— Tai vis dar neturi vaikino! Čia dabar! Tai ką mums su tavim daryti?

— Ar tai šokoladinis sausainis? — paklausė senelė, žiūrėdama tiesiai į mane.

— Stovėk tiesiai, meilute, — sušnypštė mama.

Gerasis Dieve, meldžiu, padėk man. Aš noriu namo. Noriu grįžti į savo gyvenimą. Čia aš nesu suaugęs žmogus, čia jaučiuosi kaip kvaišas paauglys, kuris visiems gadina nervus.

— Tai kada ketini turėti vaikų, Bridžita? — paklausė Una.

— O, žiūrėkit, penis, — tarė senelė, iškėlusi didžiulę metinukų tūtelę.

— Aš tuoj, tik persirengsiu! — atsakiau, saldžiai šypsodamasi mamai, ristele pasileidau į savo miegamąjį, atidariau langą ir užsitraukiau „Silk Cut“. Pamačiau, kad iš Džeimio miegamojo kitame aukšte kyšojo galva, irgi su cigarete. Po dviejų minučių atsidarė vonios langas, iš jo išlindo galva dailiai sudėtomis kaštoninėmis garbanomis ir skubiai užsitraukė dūmą. Aišku, tai buvo prakeiktoji mama.

12.30 popiet.Keitimasis dovanomis buvo tikras košmaras. Visad labai entuziastingai priimu bjaurias dovanas ir klykauju iš susižavėjimo, dėl to kasmet gaunu vis baisesnes klaikybes. Pavyzdžiui, Beka — kai dirbau leidykloje, ji man dovanodavo stabiliai bjaurėjančius knygų pavidalo rūbų šepečius, batų šaukštus ir plaukų segtukus, — šiais metais įteikė pliauškės formos magnetą šaldytuvui. Una, kuri virtuvėje nė žingsnio nežengia be specialių prietaisų, dovanojo rinkinį atidarytuvų įvairaus dydžio buteliams bei stiklainiams. Tuo tarpu mama, kuri dovanomis stengiasi mano gyvenimą priartinti prie savojo, dovanojo vienam asmeniui skirtą troškinimo puodą: „Rytą, prieš eidama į darbą, tik apkepinsi mėsytę ir įmesi kokią daržovę“. (Ar ji bent nujaučia, kad būna rytų, kai neįmanoma neapsivėmus išgerti stiklinę vandens?)

— O, žiūrėkit. Čia ne penis, čia sausainis, — tarė senelė.

— Manau, Pame, dabar reikia perkošti padažą, — sušuko Una iš virtuvės, rankoje laikydama puodą.

O ne. Tik ne tai. Maldauju, tik ne tai.

— O man atrodo, kad ne, mieloji, — atsišaukė mama, įtemptai spjaudydamasi pro sukąstus dantis. — Ar gerai išmaišei?

— Tik jau nemokyk manęs, Pame, — atsakė Una, grėsmingai šypsodamasi. Jos suko ratus aplink viena kitą kaip imtynininkės. Istorija su padažu kartojasi kasmet. Laimei, šį kartą ji nutrūko: pasigirdo dūžtančių stiklų žvangėjimas, garsus riksmas, ir pro pirmo aukšto balkono duris įvirto žmogus. Chulijus.

Visi nustėro, o Una sukliko.

Chulijus buvo nesiskutęs, rankoje gniaužė butelį chereso. Jis prišlitiniavo prie tėčio ir išsitiesė priešais jį visu ūgiu.

— Tu miegi su mano moterim.

— A, — atsakė tėtis. — Linksmų Kalėdų, ee... Gal pasiūlyti taurelę chereso — a, jau turit. Puiku, puiku. O gal gabalėlį kekso?

— Tu miegi, — grėsmingai pakartojo Chulijus, — su mano moterim.

— Ak, jis tikras pietietis, hahaha, — koketiškai sučiulbo mama, o visi kiti tebestovėjo sustingę iš siaubo. Kai matydavau Chulijų anksčiau, jis būdavo be proto išsipustęs, prisiparfumavęs ir nešinas odine rankine. Dabar išniro apšepęs, girtas, susiglamžęs: atvirai pasakysiu, mano tipas. Nieko nuostabaus, kad mama atrodė veikiau susijaudinusi, negu sutrikusi.

— Chulijau, koks tu nenaudėlis, — suburkavo ji. O Dieve. Ji dar jį tebemyli.

— Tu miegi, — priminė Chulijus, — su juo.

Jis nusispjovė ant kiniško kilimo ir pasuko laiptais viršun, o mama nusekė iš paskos, prieš tai mums išgiedojusi:

— Gal pradėk pjaustyti mėsą, tėtuk, o visi kiti sėskit prie stalo?

Niekas nepajudėjo.

— Klausykit, — tarė tėtis kupinu įtampos, rimtu, vyrišku balsu. — Antrame aukšte yra pavojingas nusikaltėlis, kuris paėmė Pamę įkaite.

— Aš jums pasakysiu, ji visai nesipriešino, — cyptelėjo senelė, visiškai ne laiku atgavusi proto blaivumą. — O, žiūrėkit, ten jurginuose sausainis.

Pažvelgiau pro langą ir vos nenuvirtau. Per pievelę grakščiai tarsi skalikas sliuogė Markas Darsis, taikydamasis įlipti į balkoną. Jis buvo suprakaitavęs, susitaršiusiais plaukais, atsegiotais marškiniais.