Mano kūnas — tai šventovė. Kažin, ar dar ne laikas eiti miegoti? O ne, dar tik pusė devintos. Vidinė pusiausvyra. Ooo. Telefonas.
9 valanda vakaro.Skambino tėvas. Kalbėjo keistu, tolimu balsu tarsi ateivis.
— Bridžita. Įsijunk televizorių. BBC 1...
Perjungiau kanalą ir iš siaubo susigūžiau. Rodė Anės ir Niko šou anonsą. Tarp jų ant sofos, sustingusi vaizdo efektų apibrėžtame keturkampyje, išdažyta ir pašiaušta riogsojo mano motina, tarsi kokia prakeikta Opra Vinfri.
— Nikai, — maloniai tarė Anė.
— ... O dabar pristatome naują pavasario laidų ciklą, — atsakė Nikas, — kuris vadinasi „Netikėtos viengungės“. Su šia problema mūsų laikais susiduria vis daugiau moterų. Ane.
— Taip pat pristatome naują laidos vedėją, žavingąją Pamę Džouns, — tarė Anė. — Ji pati ką tik netikėtai tapo viengunge ir debiutuoja televizijoje.
Anei kalbant, kvadratas su mano motinos vaizdu atgijo, išplaukė į pirmą planą, užstojo Anę su Niku ir pasirodė, jog motina kiša mikrofoną po nosim kažkokiai blankiai moterytei:
— Ar esat galvojusi apie savižudybę? — sugriaudėjo motina.
— Taip, — cyptelėjo moterytė ir apsiliejo ašaromis; vaizdas vėl sustingo, kvadratas apsisuko ir nuskriejo atgal į ekrano kampą, atskleisdamas Anę su Niku, iškilmingais veidais sėdinčius ant sofos.
Tėtis buvo pritrenktas. Mama jam nesakė, kad dirbs televizijoje. Atrodo, jis stengiasi neigti problemą ir tikėti, kad mamą ištiko gyvenimo pabaigos krizė, kad ji jau suprato klydusi, tačiau labai gėdijasi ir nenori atsiprašyti pirma.
Tiesą sakant, aš visa širdim pritariu neigimui. Gali save įtikinti kuo tik nori ir jaustis laiminga kaip vieversėlis — žinoma, jei tik buvęs partneris staiga neiššoka tau prieš akis televizoriaus ekrane ir nepradeda daryti karjeros iš to, kad tave metė. Mėginau apsimesti, kad tai visai ne beviltiška, kad laidų serijos pabaigai mama suplanavo jaudinantį šeimos susivienijimą, tačiau net pati tuo nepatikėjau. Vargšas tėtis. Manau, kad jis nežino nei apie Chulijų, nei apie mokesčių inspektorių. Paklausiau, ar jis nenorėtų rytoj atvažiuoti, galėtume šeštadienį vakare kur nors nueiti pavalgyti, o sekmadienį pasivaikščioti, bet jis atsakė, jog jam ir ten bus gera. Šeštadienį vakare Alkonberiai rengia senovinę anglišką vakarienę „Lifeboat“ nariams.
BALANDŽIO 4, ANTRADIENIS
Nutariau nedelsdama užkirsti kelią nuolatiniam vėlavimui į darbą ir tuoj pat susidoroti su visais dalykiniais laiškais, susikaupusiais į milžinišką krūvą. Tobulėjimo programą pradėsiu išsamia esamos padėties ir elgesio studija.
7 valanda ryto.Sveriuosi.
7.03.Grįžtu atgal į lovą ir liūdžiu, kad esu per stora. Psichikos būklė bloga. Neįmanoma nei keltis, nei miegoti toliau. Mąstau apie Danielį.
7.30.Alkio kančios išstumia iš lovos. Plikau kavą, mąstau apie greipfrutą. Atšildau šokoladinį raguolį.
7.35-7.50.Žiūriu pro langą.
7.55.Atidarau spintą. Spoksau į drabužius.
8 valanda ryto.Išsirenku palaidinę. Mėginu atrasti trumpą juodą sijoną su lykra. Pasinėrusi į ieškojimus, išverčiu drabužius iš apatinio spintos stalčiaus. Išnaršau visus stalčius, apieškau vonioje už kėdės. Išrausiu skalbinius, sudėtus lyginimui. Patikrinu nešvarių skalbinių dėžę. Sijonas dingo. Norėdama pasiguosti, užsidegu cigaretę.
8.20.Sausu šepečiu masažuoju kūną (kova su celiulitu), maudausi ir plaunu plaukus.
8.35.Pradedu rinktis apatinius. Švarių skalbinių trūkumas reiškia, kad liko tik didžiulės baltos medvilnės kelnaitės. Neįmanoma net pagalvoti, kad su jomis eičiau į darbą (psichologinė trauma). Grįžtu prie drabužių, padėtų lyginimui. Išsitraukiu visiškai netinkamas siaurutes juodų nėrinių kelnytes — jos graužia, bet vis tiek geriau už aną seniokišką klaikybę.
8.45.Pereinu prie juodų matinių pėdkelnių. Pirma pora aiškiai susitraukė — klynas kabo sulig keliais. Apsiavusi antrą porą, randu blauzdoje skylę. Išmetu. Staiga prisimenu, kad dėvėjau juodą sijoną su lykra, kai grįžau namo su Danieliu. Einu į svetainę. Pergalingai ištraukiu sijoną iš už sofos pagalvėlių.
8.55.Grįžtu prie pėdkelnių. Trečia pora suplyšusi tik ties pirštais. Apsiaunu. Iš skylės nueina akys, kurios bus aiškiai matyti apsiavus batą. Grįžtu prie lygintinų drabužių. Randu paskutinę juodų matinių pėdkelnių porą, susuktą tarsi virvė ir aplipusią popierinių servetėlių skiautėmis. Išpainioju ir nurankioju popieriaus skutus.
9.05.Jau su pėdkelnėm. Apsisegu sijoną. Pradedu lyginti palaidinę.
9.10.Staiga suvokiu, kad plaukai džiūsta netinkamu pavidalu. Ieškau plaukų šepečio. Jis rankinėje. Džiovintuvu džiovinu plaukus. Niekaip negula kaip turėtų. Purškiu vandeniu iš laistytuvo gėlėms ir džiovinu toliau.
9.40.Grįžtu prie lyginimo lentos ir pamatau palaidinės priekyje ryškią dėmę. Visos kitos tinkamos palaidinės purvinos. Pamatau, kiek laiko, ir persigąstu. Stengiuosi išskalbti dėmę. Palaidinė varva. Džiovinu lygintuvu.
9.55.Jau l. vėlu. Iš nevilties užsidegu cigaretę ir norėdama nusiraminti penkias minutes skaitau turizmo firmų reklaminius leidinius.
10 valanda ryto.Stengiuosi prisiminti, kur padėjau rankinę. Ji dingo. Geriau pažiūrėsiu, gal atėjo koks mielas laiškas.
10.07.Tik Access sąskaita ir raginimas pagaliau įmokėti reikalaujamą minimumą. Stengiuosi prisiminti, ko prieš tai ieškojau. Vėl imuosi ieškoti rankinės.
10.15.Katastrofiškai vėluoju. Prisiminiau, kad nešiausi rankinę į miegamąjį, kai ėmiau šepetį, bet dabar jos ten nebėra. Pagaliau randu iš spintos išverstų rūbų krūvoje. Sumetu drabužius atgal į spintą. Apsivelku švarką. Tuoj eisiu į darbą. Nerandu raktų. Per siu tusi kratau visą butą.
10.25.Raktai rankinėje. Tiesa, pamiršau plaukų šepetį.
10.35.Išeinu iš namų.
Trys valandos ir trisdešimt penkios minutės nuo pabudimo iki išėjimo — tai daug. Ateityje kelsiuosi vos tik pabudusi ir tobulinsiu skalbimo sistemą. Atsiverčiu laikraštį ir skaitau apie Amerikos kalėjime sėdintį žudiką, kuris įsitikinęs, jog kalėjimo valdžia jam į sėdmenis įsodino mikrodaviklį ir seka visus jo, taip sakant, judesius. Pašiurpau pagalvojusi, kas būtų, ypač rytais, jei pati užpakalyje turėčiau panašų daviklį.
BALANDŽIO 5, TREČIADIENIS
56,5 kg, alkoholio vienetai 5 (viskas per Džudę), cigaretės 2 (bet kam taip gali atsitikti — visai nereiškia, kad vėl pradėjau rūkyti), kalorijos 1765, momentinės loterijos bilietai 2.
Šiandien papasakojau Džudei viską apie vidinę pusiausvyrą, o ji man pasakė labai įdomų dalyką, kurį ką tik perskaitė dzeno vadovėlyje. Pasirodo, dzeno filosofiją galima pritaikyti absoliučiai visiems gyvenimo atvejams — vaikščiojimui po parduotuves, buto ieškojimui ir pan. Svarbiausia — ne priešintis įvykių tėkmei, o leistis jos nešamai. Pavyzdžiui, jei susiduri su problema ar matai, kad viskas klostosi ne taip, kaip norėtum, negalima pykti ir stengtis įveikti kliūtis: verčiau atsipalaiduoti ir atrasti savyje harmoningą tėkmę, tada viskas susireguliuos. Džudė sakė, kad panašiai būna, kai niekaip negali atrakinti spynos: jei pradėsi iš visų jėgų sukioti raktą, bus tik blogiau, bet jei ramiai jį ištrauksi, patepsi lūpų blizgesiu ir pasikliausi judesiais — eureka! Tik negalima apie tai pasakoti Šeron, nes ji mano, jog tai blūdas.
Читать дальше