Хелен Филдинг - Bridžitos Džouns dienoraštis

2 valanda popiet.Hrrr. Tik to betrūko. Į mano butą įskriejo mama, visiškai atsikračiusi praėjusią savaitę kamavusios neapdairaus ir netaupaus žiogo krizės.

— O jergutėliau, meilute! — uždususi klyktelėjo, braudamasi per koridorių į virtuvę. — Gal tu šią savaitę sirgai, ar šiaip kas negero? Kaip klaikiai atrodai, tarsi šimtametė senė. Žinai ką, meilute? — atsigręžė su arbatinuku rankoje, kukliai nuleido akis, o paskui visa švytėdama pažvelgė į mane.

— Ką? — nenoriai burbtelėjau.

— Aš dirbsiu televizijos laidų vedėja.

Einu į parduotuves.

KOVO 19, SEKMADIENIS

56 kg, alkoholio vienetai 3, cigarečių 10, kalorijos 2465 (daugiausia Šokoladas).

Valio. Visai naujomis akimis pažvelgiau į gimtadienio reikalą. Kalbėjausi su Džude apie naują jos skaitomą knygą, kur aprašomi primityvių kultūrų ritualai bei šventės, ir dabar jaučiuosi rami bei laiminga.

Supratau, kaip lėkšta ir niekinga galvoti, jog mano butas per ankštas devyniolikai žmonių, kaip egoistiška vengti maisto gaminimo ir trokšti, jog sekso dievaitis su milžiniška auksine kredito kortele nusivestų mane į prabangų restoraną. Nuo šiol galvosiu apie savo draugus kaip apie didžiulę, draugišką afrikiečių, o gal geriau turkų, šeimą.

Mūsų kultūroje visiems terūpi tik išorė, amžius ir socialinė padėtis. O juk svarbiausia yra meilė. Šie devyniolika žmonių yra mano draugai, jie nori, kad šiltai sutikčiau juos savo namuose, priimčiau su meile ir pavaišinčiau paprastu naminiu maistu, o ne teisčiau ar kritikuočiau. Iškepsiu jiems bulvių apkepą su mėsa, tikrą britišką naminį apkepą. Tegu tai bus stebuklinga, jauki šeimos šventė, kokios dar pasitaiko Trečiojo pasaulio šalyse.

KOVO 20, PIRMADIENIS

57 kg, alkoholio vienetai 4 (imu pagauti kablį), cigaretės 27 (bet nuo rytojaus metu), kalorijos 2455 .

Nutariau suteikti valgiaraščiui šiek tiek elegancijos ir patiekti dar belgiškas endivijų salotas, šoninės suktinukus su rokforo sūriu ir pakepintas chorizo dešreles (niekad nesu nė vieno iš tų patiekalų gaminusi, bet jie tikrai nesunkūs), o pabaigai — mažučius suflė su „Grand Marnier“ likeriu. L. laukiu gimtadienio. Tikrai pagarsėsiu kaip puiki virėja ir žavi šeimininkė.

KOVO 21, ANTRADIENIS: GIMIMO DIENA

57 kg, alkoholio vienetai 9, cigaretės 42, kalorijos 4295. Kada žmogui siautėti, jei ne per nuosavą gimtadienį?

6.30 popiet.Daugiau nebegaliu. Pamiršusi, kad virtuvės grindys bei kiti paviršiai nukloti įvairiais indais su faršu bei bulvėmis, ką tik įlipau į puodą su bulvių koše, apsiavusi naujais aukštakulniais juodos zomšos bateliais iš „Pied a terre“ (dabar veikiau „Pied a pomme-de-terre“ 11). Jau pusė septynių, o man dar reikia nueiti į parduotuvę nusipirkti „Grand Marnier“ likerio bei keletą kitų pamirštų mažmožių. O Viešpatie — staiga prisiminiau, kad vonioje ant kriauklės krašto tikriausiai guli kontraceptinio gelio tūtelė. Dar reikia paslėpti virtuvės indus, ant kurių nupieštos nemadingos voverytės, ir sveikinimą nuo Džeimio: atviruką su ėriuku ant kalvelės ir užrašu: „Sveikinu su Gimtadieniu, atspėk, kur čia tu?“ Kitoje pusėje atsakymas: „Tu jau ritiesi į pakalnę“. Chm.

Darbų eiga:

6.30.Nueiti į parduotuvę.

6.45.Grįžti nešinai pamirštais produktais.

6.45-7.00.Paruošti apkepą ir įkišti į orkaitę (o Dieve, tikiuosi, kad visko užteks).

7.00-7.05.Paruošti suflė su „Grand Marnier“. (Tiesą sakant, verčiau iš pradžių paragausiu to „Grand Marnier“. Pagaliau tai mano gimimo diena.)

7.05-7.10.Mmm. „Grand Marnier“ tiesiog nuostabus. Patikrinti lėkštes ir stalo įrankius, ar nematyti aplaidaus plovimo ženklų; dailiai sudėlioti ant stalo. Aha, dar reikia nusipirkti servetėlių.

7.10-7.20.Sutvarkyti kambarį ir išstumdyti baldus į kampus.

7.20-7.30.Pagaminti salotas ir suktinukus su šoninuke ir rokforiuku.

Po visko dar lieka geras pusvalandis pasiruošti pačiai, taigi nėra ko jaudintis. Reikia parūkyti. Aaaa. Jau be penkiolikos septynios. Kaip tai? Aaaaaa.

7.15 vakaro.Ką tik grįžau iš parduotuvės ir prisiminiau, kad nenupirkau sviesto.

7.35 vakaro.Šūdas, o koks šūdas. Apkepas teberiogso puoduose ant virtuvės grindų, o aš net plaukų nespėjau išsiplauti.

7.40 vakaro.O Dieve. Ieškojau pieno ir prisiminiau, kad palikau parduotuvėje maišą su produktais. Ten buvo ir kiaušiniai. Vadinasi... Dieve, ir alyvų aliejus... reiškia, salotų nebus.

7.40 vakaro.Hmmm. Protingiausia bus pagulėti vonioje su taure šampano, o paskui pradėti ruoštis. Jei gražiai atrodysiu, tai galėsiu gaminti ir svečiams atėjus, gal net pavyks pasiųsti Tomą nupirkti visko, ko trūksta.

7.55 vakaro.Aaaa! Skambutis. Stoviu šlapiais plaukais su liemenėle ir kelnaitėm. Apkepas vis dar ant grindų. Staiga pajutau, kad nekenčiu svečių. Kaip vergė triūsiau dvi dienas, o jie tuoj įšuoliuos ir ims kaip gegutės reikalauti maisto. Norėčiau atidaryti duris ir iš širdies surikti: „O, eikit jūs visi šikti!“

2 valanda nakties.Baisiai susijaudinau. Už durų stovėjo Magda, Tomas, Šezė ir Džudė su buteliu šampano. Liepė man greičiau ruoštis; kol džiovinau plaukus ir rengiausi, jie išvalė mano virtuvę ir išmetė lauk apkepą. Pasirodo, Magda užsakė didelį stalą „192“ ir visiems liepė eiti ten, o ne pas mane; už to stalo jie ir laukė su dovanomis, pasirengę pavaišinti mane vakariene. Magda sako, jog keista, beveik antgamtiška nuojauta jiems pakuždėjusi, kad „Grand Marnier“ suflė ir kepinti suktinukai nepasiteisins. Myliu savo draugus labiau už didelę turkų šeimą su jų idiotiškom skarom.

Pradėdama naujus gyvenimo metus, ketinu laikytis visų naujametinių pažadų, prie kurių pridedu štai ką:

Šiais metais aš

Nebebūsiu tokia neurotikė ir nieko nebebijosiu.

Daugiau niekada

Nemiegosiu su Danieliu Klyveriu ir nekreipsiu į jį jokio dėmesio.

BALANDIS

VIDINĖ PUSIAUSVYRA

BALANDŽIO 2, SEKMADIENIS

57 kg , alkoholio vienetų 0 (stebuklas), cigarečių 0 , kalorijų 2250.

Laikraštyje perskaičiau, kad Ketlina Tainan, velionio Keneto Tainano 12velionė žmona, pasižymėjo nepaprasta „vidine pusiausvyra“ ir rašydavo laiškus sėdėdama prie mažo stalelio kambario viduryje, apsirengusi elegantiškais rūbais ir gurkšnodama atšaldytą baltą vyną. Jei Ketlina Tainan būtų suvėlavusi parašyti recenziją Perpetujai, ji persigandusi nedrybsotų su visais drabužiais po antklode, nerūkytų milijonų cigarečių ir nelaktų iš puodelio šaltos sakės, isteriškai dažydamasi veidą. Ketlina Tainan niekad neleistų Danieliui Klyveriui miegoti su ja kada jis užsimano, bet nelaikyti savęs jos draugu. Dar, aišku, ji neprisigertų iki proto užtemimo ir paskui nesirgtų. Norėčiau būti kaip Ketlina Tainan (aišku, tik ne velionė).

Todėl pastaruoju metu, kai reikalai smarkiai pablogėja, aš mintyse kartoju frazę „vidinė pusiausvyra“ ir įsivaizduoju, kaip apsitaisiusi baltu lininiu kostiumėliu sėdžiu prie gėlėmis papuošto stalo. „Vidinė pusiausvyra“. Jau šešias dienas nerūkiau. Su Danieliu elgiuosi oriai ir iš aukšto, jau tris savaites jam nerašiau, neflirtavau ir nesidulkinau. Trys niekingi alkoholio vienetai, suvartoti praėjusią savaitę, buvo nuolaida Tomui: jis pasiskundė, kad bendraudamas su naująja manimi, pertekusia dorybių, jaučiasi tarsi vakarieniautų su sraige, medūza ar kitu glebiu jūros gyvūnu.