Dorothy Koomson - Zefyrai pusryčiams

Motinai išvažiavus , ji nusprendė saikingai išgerti . Vieną taurelę , ne daugiau . Ji pasveiko , ji nebe alkoholikė , todėl gali . Ji niekada nesitenkino viena taurele , kaip gyva nesitenkino , o dabar pasitenkins . Kad įrodytų , jog yra teisi .

Tą vakarą , kai apsisprendė , ji negėrė . Taip norėjo , kad susilaikė . Priminė sau , kad noras po kelių valandų praeis . Šiaip ir atsitiko . Ji vadovavosi sveiku protu , manydama , kad nėra alkoholikė . Jei ji trokšta išgerti , vadinasi , neišsigydė nuo alkoholizmo , ir jos bandymas nepavyks . Palauks , kol noras praeis , tada išgers . Taip ir pasveiks gerdama tik tada , kai nenori , ilgainiui mes . O jei pasiduos pagundai , niekas jos nebesustabdys .

Po dviejų dienų ji nusipirko butelį vyno . Paskui antrą , nes ketino įrodyti , kad jai jo nereikės . Gali išgerti taurelę , o namie turėti dar vieną butelį , net neatkimštą . Tai išbandymas . Ji įrodys , kad išsigydė .

Pirmąjį vyno gurkšnį ji nepaprastai aiškiai prisiminė net dabar , po dviejų savaičių . Koks nuostabus jo skonis burnoje , kaip jis slysta gerkle . Antras gurkšnis buvo beveik toks pat skanus , galva apsvaigo , ir ji pajuto įprastą malonią bangą šilumos , sklindančios kūne . Jautėsi laisva kaip niekada . Nusišypsojo . Taip šypsaisi darydamas tai , kas tau malonu . Štai dėl ko verta gyventi . Ne dėl visokių reikalų , būtinybės dirbti ir galvoti . Kartais reikia atsipalaiduoti , tai pareiga sau . Po trečio gurkšnio ji prisiminė laimingesnius laikus .

Ketvirto gurkšnio ji neprisiminė . Nei penkto , nei šešto . Prisiminė tiktai , kad pabudo ant sofos . Ant grindų prie pritildyto televizoriaus ( ji priversdavo vaikus tai daryti , kai būdavo pagiringa ) sėdėjo Džeksonas ir žaidė mašinytėmis tarp dviejų tuščių vyno butelių . Vieną ranką ji buvo įkišusi į striukę , kita rankovė karojo nuo sofos , rankoje laikė automobilio raktelius . Nugara nuvinguriavo gėdos šiurpulys – akivaizdu , kad norėjo nusipirkti daugiau vyno , bet užmigo .

Bandymas nepavyko . Bet tik dėl to , kad ji nelabai stengėsi . Nusipirko daugiau vyno – keturis butelius vietoj dviejų . Jei turės daugiau vyno , nesusigundys girta vairuoti , kai bandymas vėl nepavyks .

Po dviejų savaičių nepavykusių bandymų įrodyti , kad ji normali , kad ji išsigydė , Ašlina vėl pabudo ant sofos . Šį kartą šalia stovėjo Džeksonas ir iš visų jėgų ją purtė . Jo veidelis buvo perkreiptas iš nerimo , išplėstos akys išsigandusios . Matyt , jis jau ilgai ją žadino . Lauke buvo tamsu , nors pirštu į akį durk ; kambaryje švietė tik televizorius .

– Vasara serga , – tarė Džeksonas . Net apsimiglojusiomis nuo alkoholio akimis ji pamatė , koks jis persigandęs , paskui išgirdo Vasaros klyksmus antrame aukšte .

O Dieve , o ne . Ašlina svirduliuodama atsistojo , bet kojos jos neklausė , keliai sulinko , ir ji vėl susmuko ant sofos . Džeksonas mindžikavo , grąžė rankas ir nuolat žvalgėsi į viršų , kur spiegė sesuo . Ašlina vėl atsistojo ir guminėmis kojomis per tirštą miego ir vyno miglą nuklupčiojo laiptais paskui sūnų .