Хелен Филдинг - Bridžitos Džouns dienoraštis

Užuot svajojusi, kaip pasiimu dokumentų segiklį ir segu įvairius daiktus jai prie galvos, aš sėdėjau palaimingai šypsodamasi ir galvojau, kaip greit man į visa tai bus nusispjaut, nes turėsiu rūpintis nauju mažyčiu žmogumi. Po to atradau ištisą svajonių Danielio pasaulį: Danielis neša kūdikį kengūros krepšyje, Danielis po darbo skuba namo, susijaudinęs atranda mudu abu vonioje, rausvus ir įšilusius, o dar po keleto metų savo išvaizda ir intelektu sukelia tikrą sensaciją mokyklos tėvų susirinkime.

Tačiau kaip tik tą akimirką pasirodė Danielis. Baisesniojo dar nebuvau mačiusi. Paaiškinimas gali būti tik vienas: vakar, išėjęs iš manęs, jis nuėjo gerti toliau. Dėbtelėjo į mane kaip žudikas sadistas, ir staiga visas mano fantazijas užgožė kadrai iš filmo „Baro padraikos“, kurio herojai, girtuokliai sutuoktiniai, be paliovos riejosi ir svaidė vienas į kitą butelius, arba iš serialo „Pašlemėkai“ — Danielis man šaukia: „Bridže, blia, a negirdi, vaikas kaukia“, o aš jam atrėžiu: „Danieli, atšok, matai, ka rūkau“.

GEGUŽĖS 3, TREČIADIENIS

58 kg * (Ūūū. Pabaisa kūdikis auga antgamtiškai greitai), alkoholio vienetų O, cigarečių O, kalorijų 3100 (tiesa, beveik vien bulvės, o Viešpatie).

* Reikia vėl pradėti reguliuoti svorį , vaiko labui.

Gelbėkit. Pirmadienį ir beveik visą antradienį galvojau, kad esu nėščia, bet iki galo tuo netikėjau — panašiai būna, kai vėlai vakare eini namo ir manai, jog kažkas seka iš paskos, tačiau iš tikrųjų nieko nėra. Tik staiga ima ir sugriebia už sprando... vėluoju jau dvi dienas. Visą pirmadienį Danielis nekreipė į mane dėmesio, paskui pasigavo šeštą vakaro ir pasakė: „Klausyk, iki savaitės galo būsiu Mančesteryje. Pasimatysim šeštadienį vakare, gerai?“ Kol kas nepaskambino. Esu vieniša motina.

GEGUŽĖS 4, KETVIRTADIENIS

58,5 kg, alkoholio vienetų 0, cigarečių 0, bulvių 12.

Nuėjau į vaistinę, norėdama patyliukais nusipirkti nėštumo testą. Jau stūmiau paketėlį kasininkės link, nuleidusi galvą ir priekaištaudama sau, kad nesugalvojau užsimauti vestuvinio žiedo, kai vaistininkas užriko:

— Jūs norėjot nėštumo testo?

— Sššš, — sušnypščiau, dairydamasi aplink.

— Kiek dienų vėluoja mėnesinės? — toliau riaumojo jis. — Geriau imkit mėlyną. Jis nustato nėštumą jau pačią pirmą dieną, kai turėjo būti mėnesinės.

Griebiau siūlomą mėlyną, sviedžiau prakeiktus aštuonis svarus devyniasdešimt penkis pensus ir išbėgau iš vaistinės.

Šį rytą atėjusi į darbą geras dvi valandas vėpsojau į savo rankinę tarsi ten gulėtų nesprogusi bomba. Pusę dvyliktos nebeišturėjau, čiupau rankinę, įlėkiau į liftą ir nuvažiavau į tualetą dviem aukštais žemiau, kad niekas iš pažįstamų neišgirstų įtartino čežėjimo. Kažin kodėl staiga pajutau, kad baisiai siuntu ant Danielio. Jis irgi už tai atsakingas, tačiau jam nereikia paleisti vėjais 8.95 svaro ir slapstytis tualetuose, kad galėtų pasistoti ant plastmasės gabaliuko. Įniršusi išvyniojau testą, sukišau įpakavimą į šiukšlių dėžę ir padariau ką reikia, paskui apverčiau juostelę ir nežiūrėdama padėjau ant klozeto krašto. Trys minutės. Neturėjau nė mažiausio noro stebėti, kaip ryškėjanti mėlyna linija paskelbs man nuosprendį. Nežinau, kokiu būdu ištvėriau tas šimtą aštuoniasdešimt sekundžių — paskutines savo laisvės sekundes, — atverčiau juostelę ir vos nesuspigau. Mažyčiame langelyje šlykščiai mėlynavo ryškiausia linija. Aaaaaa! Aaaaaa!

Keturiasdešimt penkias minutes bukai dėbsojau į kompiuterio monitorių, o išgirdusi Perpetujos klausimus, kas man atsitiko, vaidinau, jog ji yra meksikietiškas kaktusas; paskui pabėgau į telefono būdelę ir paskambinau Šeron. Prakeiktoji Perpetuja. Jei ji netyčia pastotų, sulauktų tokios energingos anglų visuomenės paramos, kad už dešimties minučių jau žygiuotų altoriaus link, pasipuošusi brangiausia Amandos Veikli suknele.

Gatvėje buvo toks triukšmas, kad Šeron nesuprato, ką jai sakau.

— Ką? Bridže? Aš nieko negirdžiu. Tu sumovei kažkokį testą?

— Ne, — šniurkštelėjau. — Pasidariau nėštumo testą.

— Jėzau. Už penkiolikos minučių būsiu „Cafe Rouge“.

Buvo tik be penkiolikos pirma, bet pamaniau, kad degtinė su apelsinų sultimis nelaimės valandą tikrai nepakenks; staiga prisiminiau, kad kūdikiui degtinės negalima. Laukiau Šeron, apimta baisiai stiprių ir prieštaringų jausmų būsimajam kūdikiui, tarsi būčiau išsyk ir vyras, ir moteris. Viena vertus, jaučiau lyrišką ir romantišką prieraišumą Danieliui, didžiavausi, kad esu tikra moteris — vaisinga it pati žemė! — ir įsivaizdavau putnutį rausvutį kūdikio kūnelį, mažutėlę brangenybę dailučiais Ralfo Loreno rūbeliais. Antra vertus, galvojau: o Dieve mano, gyvenimas baigtas, Danielis išprotėjęs alkoholikas ir užmuš mane, kai tik sužinos, o paskui pames. Baigėsi vakarėliai su draugėm, pasivaikščiojimai po parduotuves, flirtas, seksas, vynas ir cigaretės. Netrukus tapsiu klaikia pabaisa, inkubatoriaus ir pieninės hibridu, į kurią niekas nežiūrės ir kuri netilps nė į vienas mano kelnes, juo labiau į naujutėlius ryškiai žalius Agnės B džinsus. Manau, tokia sumaištis — tai užmokestis už tai, kad tapau šiuolaikine moterimi, užuot paklausiusi gamtos šauksmo ir aštuoniolikos metų ištekėjusi už Abnoro Rimingtono, Northemptono autobuso vairuotojo.

Kai atbėgo Šeron, aš jai niūriai po stalu padaviau nėštumo testą su išdavikiška mėlynąja linija.

— Tai čia tas? — paklausė ji.

— Aišku, — sumurmėjau. — O kas, tavo manymu? Mobilus telefonas?

— Bridžita, — atsakė ji, — tau nėra lygių. Neskaitei instrukcijos? Turi būti dvi linijos. Šita linija tik rodo, kad testas veikia. Viena linija reiškia, kad tu nesi nėščia , vėpla.

Grįžusi namo atsakiklyje radau mamos žinutę:

— Meilute, tuoj pat man paskambink. Mano nervai visai nelaiko.

Taigos nervai nelaiko!

GEGUŽĖS 5, PENKTADIENIS

57 kg (prakeikimas , niekaip negaliu atprasti svertis, ypač po to sukrėtimo su nėštumu — reikės kreiptis į terapeutą), alkoholio vienetai 6 (valio!), cigaretės 25, kalorijos 1895, momentinės loterijos bilietai 3.

Visą lytą liūdnai slampinėjau po namus gedėdama prarasto kūdikio, tačiau truputį pralinksmėjau, kai paskambino Tomas ir pasiūlė pietums išgerti po „Kruvinąją Merę“, kad gerai eitų savaitgalis. Grįžusi radau irzlią mamos žinutę, neva ji išvažiavusi į grožio ir sveikatos centrą, paskambins vėliau. Įdomu, kas ją ištiko. Tikriausiai prislėgė gausios iš meilės apspangusių gerbėjų dovanos firminėse „Tiffany“ dėželėse bei neatsispiriami konkurencinių TV kanalų pasiūlymai dirbti laidų vedėja.

11.45 vakaro.Ką tik iš Mančesterio paskambino Danielis.

— Kaip praleidai savaitę? — paklausė.

— Ačiū, super, — žvaliai atsakiau. Ačiū, super! Cha! Kažkur esu skaičiusi, kad geriausia moters dovana vyrui — sielos ramybė; juk negaliu pačioje draugystės pradžioje prisipažinti, kad vos jam nusisukus puoliau isteriškai siautėti dėl pasivaidenusio nėštumo.

Na, nieko. Nesvarbu. Rytoj vakare susitinkam. Valio! Lialialialia.

GEGUŽĖS 6, ŠEŠTADIENIS: PERGALĖS DIENOS IŠKILMĖS

57,5 kg, alkoholio vienetai 6, cigaretės 25, kalorijų 3800 (švenčiau maisto kortelių panaikinimo metines), laimingų momentinės loterijos bilietų 0 (prastai).