Янн Мартел - Pi gyvenimas

Gal mano jausmus ir galima įsivaizduoti, bet aprašyti sunku. Kliuksėdamas per godžią gerklę į mane liejosi tyras, skanus, puikus, krištolinis vanduo. Skystoji gyvastis. Išvarvinau tą auksinę taurę iki paskutinio lašo, iščiulpiau per skylę bet kokį drėgmės likutį. Atsidusau „Aaaaaaa!“, išmečiau skardinę už borto ir pasiėmiau dar vieną. Atidariau kaip ir pirmąją, ir jos turinys lygiai taip pat greitai išnyko. Ir toji skardinė išplaukė už borto, o aš atsidariau dar vieną, kuri netrukus irgi atsidūrė vandenyne. Buvo sutvarkyta dar viena skardinė.

Išgėriau keturias skardines, du litrus to rafinuočiausiojo nektaro, kol pagaliau lioviausi. Gal pamanysit, kad taip staigiai prisigerdamas vandens po tokio ilgo laiko galėjau pakenti savo organizmui? Nesąmonė. Gyvenime nebuvau taip gerai jautęsis. Nagi, palieskit man kaktą! Ji buvo drėgna nuo šviežio, švaraus, gaivinančio prakaito. Visa manyje iki pat odos porų reiškė džiaugsmą.

Netrukus pasijutau puikiai. Burna sudrėko ir suminkštėjo. Užmiršau gerklės skausmą. Oda atsipalaidavo. Sąnariai ėmė lengviau judėti. Širdis pradėjo mušti it linksmas būgnas, o kraujas plūstelėjo venomis lyg mašinos iš vestuvių puotos, signalizuodamos visą kelią per miestą. Į raumenis grįžo jėga ir lankstumas. Pasidarė aiškiau galvoje. Iš tiesų ėmiau grįžti į gyvenimą iš mirties. Tai buvo nuostabu, didinga. Sakau jums, pasigerti nuo alkoholio gėdinga, bet nuo vandens — grožis ir ekstazė. Keletą minučių maudžiausi palaimoje ir pilnatvėje.

Ėmiau jausti tam tikrą tuštumą. Paliečiau sau pilvą. Tai buvo kieta ir tuščia ertmė. Dabar būtų puiku gavus maisto. Masala dosai23 su kokosų salotomis — mmmmmm! Dar geriau: ūtopemas24! Mmmmmm!!! Oi! Susikišau rankas į burną — idli25!!! Vien pagalvojus apie tą žodį staiga suskaudo už žandikaulių ir ėmė skirtis seilės. Trūktelėjo dešinė ranka. Mintyse siekiau ir kone paliečiau skanius plokščius apvirintų ryžių gumulėlius. Vaizduotė suleido pirštus į jų garuojančią karštą masę. Suvyniojo gumulą ir pamirkė į padažą. Įdėjo man į burną. Aš kramčiau. O, tai buvo rafinuotas skausmas!

Paieškojau spintelėje maisto. Radau „Septynių okeanų“ standartinio avarinio davinio dėžių, iš tolybių, egzotiškojo Bergeno, Norvegijos. Pusryčiai, kurie turėjo kompensuoti devynis praleistus valgymus, neminint papildomų mamos pasiimtų užkandžių, buvo puskilograminis blokas, storas, kietas, vakuuminėje sidabro spalvos plastiko pakuotėje, prirašytoje instrukcijų dvylika kalbų. Angliškai buvo sakoma, kad davinį sudaro aštuoniolika pagerintų sausainių iš keptų kviečių, gyvulinių riebalų ir gliukozės, ir kad per dvidešimt keturias valandas negalima suvalgyti daugiau kaip šešis. Gaila dėl riebalų, tačiau tokiomis išskirtinėmis sąlygomis mano vegetariškoji dalis paprasčiausiai nusuks nosį ir pakentės.

Blokelio viršuje buvo žodžiai „Atplėšti čia“ ir juoda rodyklė, nukreipta į plastiko kraštą. Kraštas pasidavė mano pirštams. Išbyrėjo devyni stačiakampiai gabalėliai, įvynioti į sviestinį popierių. Vieną išvyniojau. Jis savaime pasidalijo į du. Du beveik kvadratiniai sausainiai, blyškios spalvos ir gardžiakvapiai. Atsikandau. Viešpatie, kas galėjo pagalvoti? Niekaip nesitikėjau. Štai kas buvo slėpta nuo manęs: norvegiška virtuvė — geriausia pasaulyje! Sausainiai buvo pribloškiančiai puikūs. Pikantiški ir švelnūs gomuriui, nei per saldūs, nei per sūrūs. Trupėjo tarp dantų žaviai treškėdami. Sumišus su seilėmis, pasidarydavo granuliuota pasta — kerai liežuviui ir burnai. O kai prarijau, pilvas tegalėjo pasakyti viena: aleliuja!

Per kelias minutes ištirpo visas paketas, o vyniojamąjį popierių išnešiojo vėjas. Pasvarsčiau, ar neatidarius dar vienos dėžės, bet persigalvojau. Nepakenks, jei kiek apsiribosiu. Tiesą sakant, jaučiausi gan apsunkęs nuo puskilio avarinio davinio.

Nusprendžiau, kad turėčiau tiksliai išsiaiškinti, kas toje lobių skrynioje priešais mane. Tai buvo didelė spinta, didesnė nei jos anga. Ji užėmė erdvę iki pat korpuso ir šiek tiek į šoninius suolus. Nuleidau kojas į spintelę ir atsisėdau ant jos krašto, nugara į bortą. Suskaičiavau „Septynių okeanų“ dėžes. Vieną buvau suvalgęs; buvo likusi trisdešimt viena. Pagal instrukcijas kiekvienos 500 gramų dėžės vienam išsigelbėjusiam turėtų užtekti trims dienoms. Tai reiškė, kad turėjau maisto 31 x 3 — 93 dienoms! Instrukcijose taip pat buvo patariama apsiriboti puse litro vandens per parą. Suskaičiavau vandens skardines. Jų buvo 124. Kiekviena po pusę litro. Taigi turėjau vandens 124 dienoms. Niekad paprasta aritmetika dar nebuvo sukėlusi man tokios šypsenos.

Ką gi dar turiu? Nekantriai įgrūdau ranką į spintelę ir ėmiau traukti vieną po kito daugybę nuostabių dalykų. Kiekvienas vis ramino mane, kad ir kas tai būtų buvę. Man taip baisiai trūko kompanijos ir paguodos, kad dėmesys, skirtas kiekvienai šitai masinės gamybos gerybei sukurti, man buvo kaip ypatingas tik man skirtas dėmesys. Vis murmėjau: „Ačiū! Ačiū! Ačiū!“ 52 skyrius

Po nuodugnių tyrimų sudariau šį sąrašą:

• 192 tabletės nuo jūros ligos

• 124 skardinės gėlo vandens, kiekviena po 500 mililitrų, taigi iš viso 62 litrai

• 32 plastikiniai maišeliai vėmimui

• 31 kartoninė dėžė su avariniu daviniu, kiekvienoje po 500 gramų, taigi iš viso 15,5 kilogramo

• 16 vilnonių apklotų

• 12 saulės distiliatorių

• 10 ar panašiai oranžinių gelbėjimosi liemenių su pritvirtintais virvele bešračiais švilpukais

• 6 švirkštai su morfijaus ampulėmis

• 6 rankiniai signalizatoriai

• 5 neskęstantys irklai

• 4 signalinės raketos

• 3 tvirti permatomi plastikiniai maišai, kiekvienas maždaug 50 litrų talpos

• 3 konservų atkimštuvai

• 3 graduotos stiklinės gerti

• 2 dėžutės atsparių drėgmei degtukų

• 2 neskęstantys oranžiniai dūminiai signalai

• 2 vidutinio dydžio oranžiniai plastmasiniai kibirai

• 2 neskęstantys oranžiniai plastmasiniai kaušeliai vandeniui semti

• 2 plačios paskirties plastmasiniai indai su oro nepraleidžiančiais dangteliais

• 2 geltonos stačiakampės kempinės

• 2 neskęstančios sintetinės virvės, kiekviena 50 metrų ilgio

• 2 skęstančios sintetinės nenurodyto ilgio virvės, bet kiekviena mažiausiai 30 metrų

• 2 žūklės rinkiniai su kabliukais, valais ir pasvarėliais

• 2 žeberklai su labai aštriais smaigaliais

• 2 inkarai

• 2 kirvukai

• 2 lietaus gaudyklės

• 2 juodi šratinukai

• 1 nailoninis krovininis tinklas

• 1 kietas gelbėjimosi ratas su vidiniu 40 centimetrų ir išoriniu 80 centimetrų skersmeniu ir su pritvirtinta virve

• 1 didelis medžioklinis peilis kieta rankena smailiu galu, viena ašmenų pusė aštri, kita — pjūklinė, peilis ilga virvele pritvirtintas prie žiedo spintelėje

• 1 siuvimo rinkinys su tiesiomis ir lenktomis adatomis ir tvirtu baltu siūlu

• 1 pirmosios pagalbos rinkinėlis vandens nepraleidžiančiame plastmasiniame lagaminėlyje

• 1 signalinis veidrodis

• 1 pakelis kiniškų cigarečių su filtru

• 1 didelis gabalas juodojo šokolado

• 1 gelbėjimosi instrukcijų vadovas

• 1 kompasas

• 1 užrašų knygelė su 98 liniuotais puslapiais

• 1 berniukas su lengvų drabužių komplektu, tik vienu pamestu batu

• 1 dėmėtoji hiena

• 1 Bengalijos tigras

• 1 gelbėjimosi valtis

• 1 vandenynas

• 1 Dievas

Suvalgiau ketvirtį didžiojo šokolado. Ištyriau vieną lietaus gaudyklę. Tai buvo prietaisas, primenantis apverstą skėtį su nemenko dydžio kapšeliu sugaudytam vandeniui ir jungiamuoju guminiu vamzdeliu.