• Пожаловаться

Dorothy Koomson: Ledų mergaitės

Здесь есть возможность читать онлайн «Dorothy Koomson: Ledų mergaitės» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию). В некоторых случаях присутствует краткое содержание. год выпуска: 2012, категория: Старинная литература / на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале. Библиотека «Либ Кат» — LibCat.ru создана для любителей полистать хорошую книжку и предлагает широкий выбор жанров:

любовные романы фантастика и фэнтези приключения детективы и триллеры эротика документальные научные юмористические анекдоты о бизнесе проза детские сказки о религиии новинки православные старинные про компьютеры программирование на английском домоводство поэзия

Выбрав категорию по душе Вы сможете найти действительно стоящие книги и насладиться погружением в мир воображения, прочувствовать переживания героев или узнать для себя что-то новое, совершить внутреннее открытие. Подробная информация для ознакомления по текущему запросу представлена ниже:

Dorothy Koomson Ledų mergaitės

Ledų mergaitės: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Ledų mergaitės»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Tai puikaus stiliaus romanas – ir detektyvas, ir melodrama, ir trileris. Prarasta vaikystė, pasidavimas svetimo žmogaus valiai, žiaurumui, iškenčiama išdavystė – visa tai autorė vaizduoja su jaudinančiu nuoširdumu. Įtampa pagauna nuo pirmųjų puslapių ir išlieka iki pat pasakojimo pabaigos. Paauglės Popė ir Serina tampa tragiško įvykio liudininkėmis. Viena apkaltinama ir įkalinama, o kita paleidžiama į laisvę. Praėjus aštuoniolikai metų iš kalėjimo išėjusi Popė, jau jauna moteris, nusprendžia vėl prikelti praeitį ir išsiaiškinti joje likusias paslaptis. Tačiau šių paslapčių atskleidimas grasina sugriauti ne vieną gyvenimą – taip pat ir Serinos...

Dorothy Koomson: другие книги автора


Кто написал Ledų mergaitės? Узнайте фамилию, как зовут автора книги и список всех его произведений по сериям.

Ledų mergaitės — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Ledų mergaitės», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Akimirksniu užšoku Evanui už akių.

– Tuo ir baigiasi Veritės Gilmar pasirodymas „Bjaurioji paauglė“, – tariu. – Dabar pas mus grįžta puikioji, mandagioji Veritė. Taip pat ji ketina atsiprašyti už viską, ką čia pasakė, – šypsausi dukteriai.

Ji supranta, kad aš ką tik sukliudžiau jai prarasti savo „iPodą“ visai savaitei ar gauti nuosprendį apriboti prieigą prie kompiuterio. Evanui atsišnekinėjimas ir įžūlumas – kaip ant žaizdos druska, ir aš nenoriu, kad mano diena prasidėtų nuo jų mūšio. Noriu, kad diena, kai jis man pasipiršo, būtų miela.

Veritė įsispokso žemyn ir ima krutinti savo basų kojų pirštus, oras virtuvėje, atrodo, pradeda tirštėti, įtampa auga. Konradas sulaiko kvėpavimą, savo kūnu jaučiu jo širdelės tuksėjimą. Jis bijo: jeigu Vertei uždrausime žiūrėti televizorių, atimsime kompiuterį ar grįžusią iš mokyklos pasiųsime į lovą, tas pats bus taikoma ir jam, jis taps jos protrūkio auka.

– Atsiprašau, – burbteli ji.

– Kas tai? Ar čia maža pelytė cyptelėjo? Nieko nesupratau, – juokauju. – Na, pelyte, sucypk garsiau.

Ji šypteli nenoromis, pakelia akis ir ištaria:

– Atsiprašau, mama, atsiprašau, tėti.

– Gerute mano, – sakau. – O dabar visi sėskitės. Pusryčiaukit, ir pirmyn.

– O peiliai? – klausia Evanas.

– Kambaryje, žurnalų krepšyje, – atšaunu negalvodama.

Tiek ir būta reikalų – per daug galvojau.

Beveik nepastebimai virptelėjo Evano kairysis antakis, susičiaupė lūpos. Jis galvoja, kad Konas galėjo rasti juos ir žaisdamas susižeisti.

– Kol dar nieko nepasakei – žurnalų krepšys ant bufeto laisvame miegamajame.

– Žinoma, o kurgi daugiau jam ir būti? Eisiu ir atnešiu, gerai?

– Taigi, ko norit pusryčių? – klausiu. – Tėvelis turbūt pavėžės jus pakeliui į darbą.

Aš negaliu išeiti iš namų savo įprastais reikalais, nes bijau, kad kas nors pamatys ir prisimins mane. Tokie atsitiktiniai žiniasklaidos pranešimai sujudina žmonių atmintį, priverčia juos suvokti, kad „tavo veidas vienas iš tų“1 ne šiaip sau, jie prisimena tave iš kažkur. O tu trokšti, kad tą „kažkur“ jie būtų pamiršę.

– Ir galit priešpiečių nusipirkti, bet tik ne saldumynų, ne to šlamšto.

– Mama, šiandien šeštadienis, – sako Konradas.

Šeštadienis? Tai man naujiena.

– Ak, – sakau.

– Juk tu žinojai, ar ne? – Veritė dabar kalba nebe šiurkščiai, o sutrikusi ir susirūpinusi.

– Aišku, žinojau, norėjau jus pagauti apsižioplinusius, – greitai kumšteliu Koną. – Na, mažuli, sėskis prie stalo, paruošiu pusryčius. Tėveliui šeštadieninės priėmimo valandos.

Nusisuku į kriauklę, stengdamasi nusiraminti. Kas čia ypatinga pamiršti, kokia savaitės diena po nelengvos vakarykščios. Visi žino: negaliu daug gerti. Tai tas... tas atminties praradimas nieko nereiškia. Ne taip, kaip anksčiau. Taip buvo anksčiau, o taip dabar, ir dabar visai kitaip. Mes visi kartkartėmis ką nors pamirštam.

Visiems taip atsitinka.

1 Citata iš populiarios to laikotarpio dainos – Kano, Typical me – „Have one of those faces“, – vert.



popė


ŽMOGŽUDĖ ŠYPSOSI?

Popė Karlail, viena iš paauglių, išgarsėjusių kaip Ledų Mergaitės, šiandien turės duoti parodymus teisme dėl mokytojo Marko Halnslio nužudymo.

Karlail, 18 metų, gavusi šitą slapyvardį, kai pusnuogė pasirodė viešumoje, šypsodamasi ir laižydama ledus su savo bendraatsakove Serina Gorindž, neigia, kad užmušė buvusį meilužį poną Halnslį. Jodvi su Gorindž tvirtina, kad tai nelaimingas atsitikimas, ponas Halnslis susigrūmė ir buvo sužeistas, kaip jos manė, mirtinai. Tačiau policija rado įrodymų, kad ponui Halnsliui buvo durta į liemenį keletą kartų, galimas dalykas, jį kankinant, ir galiausiai jis mirė nuo dūrio į širdį.

Nors ant peilio buvo rasta Karlail pirštų atspaudų, ji neigia žudžiusi ir, manoma, dar duodama parodymus pateiks ieškinį Gorindž, esą ši grįžo į pono Halnslio namus ir užmušė jį, kad ją apšmeižtų.

Daily News Chronicle, 1989 spalis



popė


Dangus – ne skiautinės antklodės kvadratėlis. Kartais su dviem ar trim statmenais strypais, kartais su vieliniu tinklu per visą. Dangus, tuščias ir gilus, tai jis man teikia paguodą.

Ilgai galvojau, kad dangus – tik tas skiautinės antklodės kvadratėlis, nes tik tokį galėjau regėti iš daugumos kalėjimo kamerų, kuriose gyvenau.

Net kai išeidavau į lauką per pasivaikščiojimą ar pereiti iš vienos kalėjimo dalies į kitą, ar keliauti į teismą dėl malonės prašymų, stabteldavau tik pažiūrėti aukštyn ir pamatydavau, koks jis didelis. Tačiau kartu suprasdavau, kad tai tik vaizduotė, mano sąmonės pokštas, nes išėjus į lauką visi daiktai turėdavo atrodyti didesni, nes mano kameros plotelyje atrodė tokie maži.

O dabar, dabar dangus kaip kupolas, prilaikantis planetą, kad nenukristų ant saulės ir žvaigždžių. Dabar, šiandien, supratau, kad dangus neaprėpiamas ir milžiniškas, ir galiu jame paskęsti. Buvau pamiršusi, koks didelis pasaulis. Ir koks žydras dangus. Ir kokia skaisti diena.

Žengiu savo pirmuosius žingsnius iš Portslaido stoties Braitono pakraštyje susižavėjusi, kiek visko yra pasaulyje. Begalinis dangus, milžiniškas pasaulis, akinanti dienos šviesa, dūzgiančios gatvės.

Niekas daugiau to nepastebi, be abejo, viskas jiems įprasta.

„Kai išeisi, atrodys keistoka, – sakė man lygtinio paleidimo pareigūnas. – Negyvenai atvirame kalėjime, išeiti galėjai tik trumpam, kaip ir visi tokios padėties žmonės, tai... bus sunku.“

Jis buvo neįtikėtinai mielas žmogus, maždaug per keturiasdešimt, malonaus būdo. Atmetus šiuos žodžius, štai kas slypėjo po tokia jo šneka: „Visi stebisi, kad tu, Popė Karlail, paleidžiama.“ Aš neprisipažinau, kad padariau nusikaltimą, nes jo nepadariau, nenorėjau rodytis atgailaujanti, nes nesigailėjau, ir nebenorėjau daugiau maldauti, kad kas nors manim patikėtų. Tačiau atsitiko taip, kad paskutinę minutę buvo pritarta paleisti mane lygtinai, todėl kalėjimas nebespėjo atlikti įprastų procedūrų. Mane paleis į didelį platų pasaulį tokią, kaip stoviu, – neparengtą ir nesusivokiančią. „Prašom paimti mano kortelę, skambink man bet kada – jei reikės pagalbos ieškant darbo, jei reikės rekomendacijos, tiesiog – jei bus sunku, – kalbėjo jis. – Bet kada.“ Jis tikėjo, kad aš nekalta. Buvo tikras, bet negalėjo to pareikšti oficialiai, todėl stengėsi padėti man kaip galėdamas. Gražu, bet galiausiai beprasmiška.

Iš kur čia tų žmonių tiek prisirinkę? – klausiau savęs, už stoties per geležinkelio perėją kiūtindama jūros link. Man patikdavo eiti paplūdimiu, sušlapti kojas vandeny, pėdomis pajusti akmenukus, bet dabar turėjau padaryti kai ką kita. Negaišdama, neatidėliodama – kad galėčiau nusiraminti.

Manoma, kad kalėjimai perpildyti, bet ši vieta tai tikrai buvo sausakimša. Panėšėjo į gaudyklę su vabzdžių spiečiumi. Vieni prie kitų ir tik juda, juda, juda. Nugalėta neišvengiamai pasijunti taip, lyg tau priklausančioje erdvėje imtų grūstis per daug žmonių, ir turi su tuo susitaikyti, nes pasirinkimo ten nėra. Bet čia, laisvėje, žmonės kaip tik tą ir renkasi. Jau pasirinko tokį gyvenimą.

– Atsiprašau, – tarsteli atsitrenkusi į mane moteris.

Man iškart pasišiaušia šeriai, o kumščiai susigniaužia – dėl visa pikta...

Читать дальше

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Ledų mergaitės»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Ledų mergaitės» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё не прочитанные произведения.


Таммара Веббер: Lengvai
Lengvai
Таммара Веббер
Джоанна Троллоп: Kita šeima
Kita šeima
Джоанна Троллоп
Dorothy Koomson: Mano vyro paslaptis
Mano vyro paslaptis
Dorothy Koomson
Отзывы о книге «Ledų mergaitės»

Обсуждение, отзывы о книге «Ledų mergaitės» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.