Sophie Kinsella: Parduotuvių maniakė ir sesuo

Sophie

Kinsella

PARDUOTUVIŲ

maniakė ir sesuo

UDK 20-3 Sophie Kinsella

K i i— 116 SHOPAHOLIC & SISTER

London, Bantam Press

Copyright © Sophie Kinsella 2004

© Vertimas į lietuvių kalbą,

Indrė Žakevičienė, 2005

ISBN 9955-13-034-2

© UAB „Jotema“, 2005

Gemai ir Abigailei seserystės vardan

TARPTAUTINIS GENČIŲ TARMIŲ ŽODYNAS

PRIEDAS

(Toliau pateikiamos sąvokos pagrindiniame žodyne praleistos)

NAUJOSIOS GVINĖJOS NAMI NAMI GENTIS, p. 67

fraa (,frar’): genties vyriausiasis; patriarchas;

mopi (,mop-i’): mažas samtukas ryžiams ar kitokiam maistui;

shup (,shop’): išmainyti prekes į pinigus ar karoliukus. Gentis šios sąvokos nežinojo iki britės Rebekos Brendon (buvusios Blumvud) vizito 2002-aisiais.

KARALIŠKASIS KAIRO ARCHEOLOGUOS INSTITUTAS

El Čerifo g. 31, Kairas

Poniai Rebekai Brendon

Nailo Hiltono viešbutis

Tariro aikštė Kairas

2003-iųjų sausio 15 d.

Gerbiamoji ponia Brendon,

džiugu, kad esate patenkinta medaus mėnesiu Egipte. Buvo malonu sužinoti, jog pajutote glaudų ryši, su egiptiečiais; sutinku, jog gali būti, kad turite egiptietiško kraujo.

Taip pat malonu, kad domitės muziejaus brangenybių kolekcija. Vis dėlto turime pranešti, kad „mielas mažas žiedelis“, apie kurį kalbate, neparduodamas. Kažkada jis priklausė 12-osios dinastijos karalienei Sobeknefrai; galiu jus užtikrinti, kad žiedo būtų pasigesta.

Tikiuosi, jūs maloniai praleisite ir likusį laiką.

Nuoširdžiai Jūsų

Kaledas Samiras (direktorius)

BRAITLINGO PREKYBOS LAIVYNAS

BRAITLINGO PREKYBOS LAIVYNAS

Tauerhausas

Kanarų prieplauka

Londonas E14 5E6

Faksas: Poniai Rebekai Brendon

Viešbutis „Keturi metų laikai“

Sidnėjus

Australija

Nuo: Denis O’Konor,

klientų aptarnavimo koordinatorės

2003-iųjų vasario 6 d.

Gerbiamoji ponia Brendon,

mums labai nemalonu pranešti, kad jūsų suvenyrinė undinėlė iš Bondibyčo gabenant sulūžo.

Taip pat norime priminti, jog negarantavome, kad ji saugiai pasieks tikslą, ir nepatarėme jos gabenti laivu.

Nuoširdžiai Jūsų Denis O’Konor,

pirkėjų aptarnavimo koordinatorė

ALIASKOS KELIONĖS IR NUOTYKIAI, INC

Pašto dėžutė 80034 Čugiakas Aliaska

Faksas: Poniai Rebekai Brendon

Motelis „Baltasis lokys“

Čugiakas

Nuo: Deivio Krokerfordo,

„Aliaskos kelionės ir nuotykiai“

2003-iųjų vasario 16 d.

Gerbiamoji ponia Brendon, dėkojame, kad teiraujatės.

Mes primygtinai patariame negabenti laivu į Britaniją šešių eskimų šunų ir rogių.

Sutinku, kad eskimų šunys yra nuostabūs gyvūnai, mane suintrigavo jūsų idėja, jog šunys galėtų būti savotiška alternatyva kovojant prieš miestų užterštumą. Vis dėlto manau, jog miesto valdžia neleis šunims lakstyti Londono gatvėmis net jei „pritaisysite prie rogių ratus ir prikabinsite lentelę su numeriu“.

Tikiuosi, vis dar maloniai leidžiate medaus mėnesį.

Su geriausiais linkėjimais Deivis Krokerfordas,

vadybininkas

Pirmas skyrius

Puiku. Aš galiu. Visai lengvai.

Tereikia leist nugalėti aukštesniajam savo „aš“, pasiekti nušvitimo akimirką ir tapti balta šviesa spinduliuojančia būtybe.

Paprasta kaip dukart du.

Vogčiomis įsitaisau ant jogos kilimėlio taip, kad tiesiai į veidą man šviestų saulė, ir nusismaukiu siaurutes palaidinukės petnešėles. Nesuprantu, kodėl vienu metu negalima pamėgint pasiekti didžiausio sąmonės nušvitimo palaimos ir gražiai vienodai įdegti.

Sėdžiu kalno atšlaitėje vidury Šri Lankos, Mėlynųjų kalnų kurorte, Dvasingumo Priebėgoje, o vaizdelis aplinkui nepakartojamas. Priešais stūkso kalnai ir driekiasi arbatkrūmių plantacijos, susiliejančios su mėlynu dangumi. Matau ryškiaspalvius laukuose dirbančių arbatlapių rinkėjų drabužius, o kiek pasukusi galvą į šoną išvysčiau tolumoje, tarp krūmų, lėtai kinkuojantį dramblį.

Dar labiau pasukusi galvą pamatyčiau Luką, savo vyrą. Jis sėdi ant mėlyno jogos kilimėlio, apsimovęs trumpas drobines kelnes ir apsivilkęs nušiurusią, seną palaidinę; jis sėdi sukryžiavęs kojas ir užsimerkęs.

Žinau. Tiesiog negalima patikėti. Po dešimties mėnesių „medaus mėnesio“ Lukas pavirto į visai kitą žmogų nei buvo tas, už kurio ištekėjau. Senasis man gerai pažįstamas Lukas išgaravo. Dingo jo kostiumai. Jis įdegęs, liesas, jo plaukai ilgi, nubalinti saulės, dar likusios kelios plonytės kasytės, kurias jis susipynė Bondibyče. Riešą juosia draugystės apyrankė, kurią jis pirko Masai Maroje, o ausyje siūbuoja mažytis sidabrinis žiedelis.

Lukas Brendonas su auskaru! Lukas Brendonas sėdi sukryžiavęs kojas!

Tarsi pajutęs mano žvilgsnį jis atsimerkia ir nusišypso, o aš laiminga nusišypsau jam. Susituokę jau dešimt mėnesių. Ir nė vieno barnio.

Na, žinote, tik vienintelis, visai atsitiktinis.

— Siddhasana , — sako mūsų jogos mokytojas Čandra, ir aš klusniai keliu dešinę pėdą ant kairiosios šlaunies. — Nuvykite visas pašalines mintis.

Gerai. Nuveju visas mintis. Susikoncentruoju.

Nenoriu girtis, bet man labai lengva nuvyti mintis. Net nesuprantu, kodėl kam nors turėtų būti sunku tai padaryti! Na, juk negalvoti yra daug paprasčiau nei galvoti, tiesa?

Tiesą sakant, iš tikrųjų aš esu truputį jogė iš prigimties. Mes čia tik penkios dienos, bet aš jau moku „padaryti lotosą“ ir visa kita! Net mąsčiau apie tai, jog mums grįžus namo galėčiau dirbti jogos mokytoja.

Galbūt galėčiau bendradarbiauti su Trudi Stailer. Dieve, taip! Taip pat galėtume sukurti jogai skirtų drabužių seriją: šviesiai pilkos ir baltos spalvos, mažutyčiai piešinėliai...

— Susitelkite į kvėpavimą, — sako Čandra.

O taip, tiesa. Kvėpavimas.

Įkvepiam... iškvepiam. Įkvepiam... iškvepiam. Įkvepiam...

Dieve, mano nagai atrodo žavingai. Man juos sutvarkė mineralinių vandenų centre — rausvos peteliškės baltame fone, o jų ūseliai — mažyčiai tviskantys deimančiukai. Jos tokios mielos. Tik štai, atrodo, viena nukrito. Turėčiau vėl prisiklijuoti...

— Beki, — net pašoku išgirdusi Čandros balsą. Jis stovi tiesiai prieš mane ir žiūri tuo savo žvilgsniu, švelniu ir visa žinančiu, tarsi kiaurai veriančiu smegenis. — Labai gerai dirbi, Beki, — sako jis. — Tavo dvasia graži.

Manimi perbėga pasitenkinimo kibirkštėlė. Aš, Rebeka Brendon, buvusi Blumvud, turiu gražią dvasią! Taip ir žinojau!

— Tu turi nežemišką sielą, — švelniu balsu priduria jis, o aš žvelgiu į jį dabar jau visai užhipnotizuota.

— Man nėra svarbūs materialūs dalykai, — beveik praradusi amą sakau aš. — Man svarbiausia tik viena — joga.

— Radai savo kelią, — šypsosi Čandra.

Nuo Luko pusės pasigirsta keistas garsas, panašus į prunkštimą, ir aš pažvelgiu į jį, linksmai spoksantį mūsų pusėn.

Žinojau , kad Lukas į visa tai rimtai nežiūri.

— Tai rimtas pokalbis tarp manęs ir mano guru, labai tau dėkinga, — piktokai jam sakau.