Sophie Kinsella: Parduotuvių maniakė ir kūdikis

parduotuvių maniakė ir kūdikis

Sophie Kinsella

Iš anglų kalbos vertė Gražina Nemunienė

Sophie Kinsella SHOPAHOLIC & BABY London,

Bantam Press, 2007

Skiriu Oskarui

KENETAS PRENDERGASTAS

Prendergast de Witt Connell

Finansų patarėjai

Forvardo namai

394 Hai Holbornas, Londonas WCIV 7EX

Poniai R. Brendon

37 Meida Veilio namai

Meida Veilis

Londonas NW6 OYF

2003 m. liepos 30 d.

Brangioji ponia Brendon!

Prieš keletą dienų buvo labai malonu susitikti su Jumis ir Jūsų vyru. Taigi aš mielai imsiuosi Jūsų šeimos finansų patarėjo pareigų.

Šiuo metu tvarkau banko reikalus, susijusius su Jūsų būsimo vaiko investiciniu fondu. Jums patogiu laiku galėtume apsvarstyti, į ką Jūs ir Jūsų vyras investuosite lėšas vaiko vardu.

Nekantriai laukiu, kada galėsiu artimiau su Jumis susipažinti; neabejodama kreipkitės į mane bet kuriuo, net ir pačiu menkiausiu klausimu.

Nuoširdžiai Jūsų

Kenetas Prendergastas,

šeimos investicijų specialistas

KENETAS PRENDERGASTAS

Prendergast de Witt Connell

Finansų patarėjai

Forvardo namai

394 Hai Holbornas, Londonas WCIV 7EX

Poniai R. Brendon

37 Meida Veilio namai

Meida Veilis

Londonas NW6 OYF

2003 m. rugpjūčio 1 d.

Brangioji ponia Brendon, dėkoju už laišką.

Atsakau į Jūsų klausimą: taip, Jūsų vaikelio banko sąskaitai bus suteikta kredito perviršio paslauga, nors aš, žinoma, tikiuosi, kad ja nebus naudojamasi!

Nuoširdžiai Jūsų

Kenetas Prendergastas,

šeimos investicijų specialistas

KENETAS PRENDERGASTAS

Prendergast de Witt Connell

Finansų patarėjai

Forvardo namai

394 Hai Holbornas, Londonas WCIV 7EX

Poniai R. Brendon

37 Meida Veilio namai

Meida Veilis

Londonas NW6 OYF

2003 m. rugpjūčio 7 d.

Brangioji ponia Brendon, ačiū už laišką.

Mane suintrigavo žinia apie „telepatinį pranešimą’ kurį Jūs neseniai gavote iš savo dar negimusio kūdikio. Atsiprašau, bet šiuo metu kredito perviršio paslauga neįmanoma pasinaudoti, nors, anot jūsų, „kūdikis to nori“.

Nuoširdžiai Jūsų

Kenetas Prendergastas,

šeimos investicijų specialistas

Pirmas skyrius

Gerai. Nepanikuok. Viskas bus gerai. Žinoma, bus. Žinoma.

— Ponia Brendon, gal galėtumėte kilstelėti marškinėlius? — prašo manęs ultragarso diagnostikos specialistė. Žvelgia į mane maloniai, o jos manieros kaip tikros profesionalės. — Pirmiausia ant jūsų pilvo turiu užtepti truputį gelio.

— Be abejo! — atsakau ir mano veide nė raumenėlis nesuvirpa. — Aš tik truputėlį... nervinuosi.

Guliu Čelsio ir Vestminsterio ligoninėje įsitempusi nuo laukimo. Netrukus ekrane abu su Luku pamatysime savo vaikelį pirmą kartą nuo tada, kai jis tebuvo mažas gniutulėlis. Vis dar negaliu tuo patikėti. Nesuvirškinu fakto, kad esu nėščia. Po devyniolikos savaičių aš, Beki Brendon, mergautine pavarde Blumvud, tapsiu motina. Motina!

Beje, Lukas yra mano vyras. Mes susituokę šiek tiek daugiau nei metai ir šis vaikelis — absoliutus medaus mėnesio vaisius! Nors per medaus mėnesį mes daug keliavome, vis dėlto aš apskaičiavau, kad kūdikis buvo pradėtas nuostabiame Šri Lankos kurorte Unavatunoje. Ten auga daugybė orchidėjų ir bambukų. Nuostabus vaizdas.

Unavatuna Brendon.

Panelė Unavatuna Orchidėja Bambukmedis Brendon.

Hmmm. Kažin, patiktų mamai?

— Nėštumo pradžioje žmona patyrė nedidelį nelaimingą atsitikimą, — paaiškina Lukas, sėdintis ant kėdės šalia lovos. — Todėl ji truputį nerimauja.

Lukas supratingai spusteli man ranką, o aš spusteliu jam. Knygoje apie nėštumą Nine Months of Your Life 1rašoma, kad partnerį reikia supažindinti su visais nėštumo aspektais, antraip jis gali pasijusti įskaudintas ir atstumtas. Taigi kaip įmanydama įtraukiu Luką į procesą. Pavyzdžiui, vakar vakare pasiūliau pažiūrėti naują DVD filmą Suderintos rankos nėštumo metu , bet filmui įpusėjus jis staiga prisiminė, kad būtinai turi paskambinti verslo reikalais, ir labai daug nematė. Vis dėlto svarbiausia, kad Lukas nesijaustų atstumtas.

— Patyrėte nelaimingą atsitikimą?

Daktarė liaujasi barškinti kompiuterio klavišais.

— Ieškojau per audrą dingusios sesers, nukritau ir ritausi nuo kalno, — paaiškinu. — Tada dar nežinojau, kad esu nėščia. Dabar galvoju, kad galėjau sutrenkti kūdikį.

— Štai kaip, — gydytoja supratingai žiūri į mane. Jos rusvi žilstantys plaukai susukti į mazgelį ir perverti pieštuku. — Tokio dydžio vaisius paprastai būna dar gana saugus. Bet pažvelkime į tą mažylį.

Štai ir atėjo akimirka, apie kurią pastarosiomis savaitėmis tiek daug galvojau.

Atsargiai kilstelėjusi marškinėlius pažvelgiu į savo pūpsantį pilvą.

— Gal galėtumėte patraukti ir visus kaklo papuošalus? Čia jų visa kolekcija!

— Tai ypatingi pakabučiai, — sakau ir surišu visus į kilpą. Jie sužvanga. — Štai šis yra actekų motinystės simbolis, o šis — pastojimo kristalas... skambantis kamuoliukas kūdikiui nuraminti... o tas — gimdymo akmuo.

— Gimdymo akmuo?

— Taip. Jį reikia spausti į tam tikrą vietą delne ir gimdymo skausmas atlėgs, — paaiškinu. — Jį naudojo dar senovės maoriai.

— Hmmm...

Daktarė kilsteli antakius ir man ant pilvo išspaudžia kažin kokio bespalvio marmalo. Kiek susiraukusi prie mano odos ji prideda ultragarso zondą ir ekrane akimirksniu atsiranda miglotas nespalvotas vaizdas.

Man užima kvapą.

Tai mūsų kūdikis. Mano viduje. Metu žvilgsnį į Luką. Sustingęs iš nuostabos jis taip pat spokso į ekraną.

— Štai kūdikio širdelė... — ultragarso specialistė vedžioja zondą. — Dabar matome petukus...

Ji pirštu parodo į ekraną ir aš klusniai šnairuoju, nors, tiesą sakant, jokių petukų nematau, tik kažkokius miglotus linkius.

— Štai rankytė... viena plaštaka... — moters balsas nutrūksta, ji susiraukia.

Mažame kambarėlyje įsivyrauja tyla. Mane staiga apima baimė. Žinau, kodėl ji raukosi. Kūdikis turi tik vieną plaštaką. Taip ir maniau.

Mane užplūsta begalinė meilė ir globėjiškumas. Akyse prisitvenkia ašarų. Man nesvarbu, kad kūdikis tik su viena plaštaka. Vis tiek mylėsiu jį. Galbūt net dar labiau. Nuvešime jį į bet kurią pasaulio vietą, kur geriausi gydytojai, skirsime lėšų tyrimams ir tegul tik kas išdrįsta kreivai pažiūrėti į mano vaiką...

— ...o štai kita plaštaka, — mano mintis nutraukia daktarės balsas.

— Kita plaštaka? — klausiu dusdama. — Kūdikis turi dvi plaštakas?

— Na... taip.

Ko gero, daktarę pribloškė mano reakcija.

— Štai, pažvelkite, štai jos.

Ji baksteli pirštu į ekraną ir, savo nustebimui, įžvelgiu mažyčius kaulėtus pirštukus. Visus dešimt.

— Atleiskite, — springstu nuo ašarų ir šluostausi jas daktarės paduota popierine nosinaite. — Man taip palengvėjo.

— Atrodo, viskas gerai, kiek aš suprantu, — nuramina ultragarso tyrimo specialistė. — Ir nesijaudinkite. Nėštumo metu normalu būti emocingai. Viskas dėl hormonų.

Teisingai. Žmonės nuolat kalba apie hormonus. Kaip, pavyzdžiui, Lukas vakar vakare, kai per televizorių pranešė apie dingusį šuniuką, ir aš pravirkau. Nemanau, kad tai susiję su hormonais. Tiesiog buvo labai liūdnas pranešimas.