Sophie Kinsella - Parduotuvių maniakė užsienyje

PARDUOTUVIŲ MANIAKĖ UŽSIENYJE

...NES NAMIE JAU NEUŽTENKA PARDUOTUVIŲ

Sophie

Kinsella

Jotema

UDK 820-3 Ki-116

Sophie Kinsella SHOPAHOLIC ABROAD

A Black Swan Book, London, 2001

ISBN 978-9955-13-128-1

Copyright © Sophie Kinsella 2001

© Vertimas į lietuvių kalbą, Paulina Kruglinskienė , 2006

© UAB „Jotema“, 2007

Skiriu Gemai, kuri visada suprato ,

ką panelei reiškia Denny and George‘ šalikas

Endvičo bankas

FULHAMO SKYRIU S

Fulhamo kelias 3 Londonas SW6 9JH

Panelei Rebekai Blumvud

Burnėjaus kelias 4, bt. 2

Londonas SW6 8FD

2001-ųjų liepos 18 d.

Gerbiamoji panele Blumvud,

dėkoju Jums už laišką, gautą liepos 15 d. Malonu girdėti, kad jau beveik penkeri metai esate Endvičo banko klientė.

Deja, mes neskiriame, anot Jūsų, „penkerių metų premijos“ ir neanuliuojame kreditų perviršių. Taip pat nesivadovaujame Jūsų siūlomu šūkiu „Skolų nebus — naujas kreditas bus“. Sutinku, šios abi idėjos geros.

Vis dėlto aš esu pasirengęs padidinti Jūsų kredito limitą 500 svarų, taigi galutinė kredito suma būtų 4000 svarų. Siūlau artimiausiu metu susitikti ir aptarti Jūsų finansinius poreikius.

Nuoširdžiai Jūsų

Derekas Smitas,

Valdytojas

ENDVIČAS — MES RŪPINAMĖS JUMIS

Endvičo bankas

FULHAMO SKYRIU S

Fulhamo kelias 3

Londonas SW6 9JH

Panelei Rebekai Blumvud

Burnėjaus kelias 4, bt. 2

Londonas SW6 8FD

2001-ųjų liepos 23 d.

Gerbiamoji panele Blumvud,

džiaugiuosi, kad mano laiškas, rašytas Jums liepos 18 d., davė naudos.

Vis dėlto būčiau dėkingas, jei savo televizijos laidoje manęs neminėtumėte, vadindama itin asmeniškai: „brangučiu Smičiu“ ir „geriausiu pasaulyje vietinio banko valdytoju“.

Suprantama, man malonu girdėti Jūsų nuomonę, tačiau mano viršininkai šiek tiek nerimauja dėl tokio Endvičo banko pristatymo bei kuriamo įvaizdžio ir prašo apie tai su Jumis pakalbėti.

Su geriausiais linkėjimais

Derekas Smitas,

Valdytojas

ENDVIČAS — MES RŪPINAMĖS JUMIS

Endvičo bankas

FULHAMO SKYRIU S

Fulhamo kelias 3

Londonas SW6 9JH

Panelei Rebekai Blumvud

Burnėjaus kelias 4, bt. 2

Londonas SW6 8FD

2001-ųjų rugpjūčio 20 d.

Gerbiamoji panele Blumvud,

dėkoju už Jūsų laišką, išsiųstą rugpjūčio 18 d.

Labai gaila, kad Jums taip sunku pasitenkinti naujuoju kreditu. Suprantu, kad Pied a Terre vasaros išpardavimas vyksta ne kiekvieną savaitę, ir tikrai galiu padidinti Jūsų sąskaitą 63,50 svarų, jeigu tai, anot Jūsų, „smarkiai viską pakeis“.

Vis dėlto patarčiau Jums atvykti į mūsų skyrių ir išsamiau paanalizuoti savo finansines galimybes. Mano asistentė Erika Parnel mielai paskirs Jums susitikimo laiką.

Nuoširdžiai Jūsų

Derekas Smitas,

Valdytojas

ENDVIČAS — MES RŪPINAMĖS JUMIS

Pirmas skyrius

Gerai, nepanikuok. Ne-pa-ni-kuok. Tereikia ramiai susikaupti ir nuspręsti, ką tiksliai turėčiau pasiimti. O paskui viską kuo tvarkingiausiai susidėti į lagaminą. Kas čia ypatingo?

Aš pasitraukiu nuo lovos, ant kurios ilsisi šūsnis drabužių, ir užsimerkiu. O, kad būtų kaip toje pasakoje: mosteli burtų lazdele — ir daiktai patys dailiai susirango į krūveles. Arba dirstelkime į žurnalų straipsnius, kuriuose mokoma, kaip pakuotis daiktus vykstant atostogauti: įsidedi vieną pigų sarongą ir sumaniai gali iš jo pasidaryti šešis įvairius komplektus. (Manęs tai jie neapmaus! Gerai, sakykime, sijonėlis kainuoja dešimt svarų, o kur dar krūva kitų apdarų, tinkamų prie sijonėlio? Tie tai suryja šimtus, bet mes mat privalome jų nepastebėti.)

Atsimerkiu — ant lovos tas pats chaosas. Tiesą pasakius, gal net didesnis, tarytum, man užsimerkus, drabužėliai paslapčia išslinko iš stalčių ir susispietė aplink lovą. Ką ten aplink lovą — kad ir kur pažvelgtum, visur pilna... visko: batų, batelių, marškinėlių, žurnalų... Body Shop pintinėlė dovanoms sudėti, kurią gavau per išpardavimą... lingafoninis italų kalbos kursas, kurį būtinai turiu pradėti... įvairiausia veido kosmetika saunai... O ant tualetinio stalelio išdidžiai pūpso fechtuotojo kaukė ir rapyra, kurias vakar aptikau vienoje labdaros parduotuvėje. Ir sumokėjau tik keturiasdešimt svarų!

Čiumpu rapyrą ir pabandymui tūpteldama duriu į savo atvaizdą veidrodyje. Šitoks atsitiktinumas! Jau šimtą metų planavau mokytis fechtavimo. Tiksliau, nuo tada, kai Daily World dienraštyje perskaičiau tą straipsnį. Ar jums teko girdėti, kad jokie kiti sportininkai neturi tokių gražių kojų kaip fechtuotojai? Be to, jeigu gerai įvaldai šį meną, gali tapti dubleriu kokiame nors filme ir susikrauti pinigėlių! Štai ką aš planuoju: susirasiu kur nors netoliese fechtavimo mokyklą ir kaip reikiant padirbėsiu. Manau, ilgai netruksiu pasiekti aukštą lygį.

O vėliau (čia toks mano slaptas planelis), kai jau gausiu auksinį ženklelį ar ką jie ten duoda, parašysiu Katerinai Zetai Džouns. Juk jai gali prireikti dublerės, tiesa? Tai kodėl aš negalėčiau ja būti? Rimtai pagalvojus, ko gero, ji ir pageidautų anglės. O paskui galbūt paskambins, pasakys, kad visada žiūri tas mano televizijos laidas ir svajoja susitikti su manimi! Dievaži, ar nebūtų šaunu? Ko gero, mudvi kaipmat susidraugautume ir dar pasirodytų, kad mūsų humoro jausmas toks pat ir taip toliau. Man beliktų sėsti į lėktuvą, nuskristi į tuos jos liuksusinius namus, susitikti su Maiklu Daglasu ir pažaisti su vaikučiu. Būtume lyg senos geros draugės. Koks nors žurnalas, rašantis apie geriausius įžymybių draugus, pristatys mus ir paprašys, kad būčiau...

— Labas, Bekse! — Aš krūpteliu, ir mielas vaizdelis, kuriame visa trijulė — aš, Maiklas ir Katerina — kvatojamės, nuplaukia. Turiu grąžinti mintis į kambarį, nes atslenka Sjuzi, mano buto draugė, tebevilkėdama savo senąją pižamą, išmargintą turkiškais raštais. — Ką čia darai? — smalsauja ji.

— Nieko! — Aš skubiai dedu rapyrą atgal. — Tiesiog... pati žinai. Mankštinuosi.

— Mat kaip, — neaiškiai burbteli Sjuzi. — Tai kaip sekasi pakuotis? — Ji nupėdina prie židinio ir, paėmusi nuo atbrailos lūpų dažus, dažosi. Sjuzi visada taip: slankioja po mano kambarį, kilnoja viską ir apžiūrinėja. Aiškina, kad jai patinka tai daryti, nes niekada nežinai, ką gali aptikti — lygiai kaip sendaikčių krautuvėje. Esu tikra, kad Sjuzi kalba gerąja prasme.

— Sekasi tai gerai, — sakau jai, — tik niekaip neišsirenku lagamino.

Sjuzi atsisuka skaisčiai padažytomis lūpomis.

— Gal imk tą kreminį, nediduką? Arba tą savo raudonąjį kelioninį krepšį?

— O gal geriau šitą? — Iš palovio ištraukiu naująjį žalią lagaminą, kurį nusipirkau savaitgalį.

— Oho! — Sjuzi išpučia akis. — Bekse! Koks gražumėlis! Kur tokį gavai?

— Fenwicks parduotuvėje, — išsišiepiu. — Na, argi jis ne nuostabus?

— Dar nemačiau gražesnio! — Sjuzi net paglosto jį. — Tai kiek tu dabar turi lagaminų? — Draugė suka akis į mano spintą, kur stovi išrikiuoti nedidelis rudas odinis lagaminas, didelis lakuotas lagaminas ir trys rankinės.

— Argi čia daug? — lyg ir ginuosi, gūžteldama pečiais. — Visiškai normalu.