Sophie Kinsella: Parduotuvių maniakė ir kūdikis

Drabužiai

Nepasiduokite pagundai prisipirkti pernelyg daug mažyčių drabužėlių. Geriausiai pirkite baltus, kad būtų lengviau skalbti. Visiškai pakaks trejų paprastų šliaužtinukų ir šešių švarkelių.

Kurį laiką žiūriu į lapą. Žinau, kad niekada nereikia aklai vadovautis knygų patarimais. Net knygos įvade parašyta: „Ne visi patarimai jums patiks. Ne visais norėsite vadovautis. Kiekvienas kūdikis skirtingas, todėl dera pasikliauti savo nuojauta.“

Mano instinktai liepia pirkti karvės odos švarkelį. Nuėjusi apžiūrinėju dydžius. „Ką tik gimusiam kūdikiui“, „Mažam kūdikiui“. Kaip žinoti, ar mano kūdikis bus mažas ar ne? Tarsi tikrindama paspaudinėju pilvą. Manau, kol kas jis tikrai mažas, bet kas galėtų pasakyti, kaip bus vėliau? Galbūt dėl visa ko reikėtų nusipirkti abu švarkelius?

— Oi, koks puikus žieminis Baby in Urbe kombinezonas kūdikiui!

Ranka nepriekaištingu manikiūru išnyra tiesiai man prieš nosį ir nuo prabangaus juodo pakabo pagriebia baltą dygsniuotą kombinezoną.

— Mirštu kaip noriu tokio.

— Aš taip pat! — instinktyviai sušunku ir griebiu likusį paskutinį.

— Ar žinote, kad Harrods parduotuvėje tokio tenka laukti šešis mėnesius?

Toji ranka nėščios blondinės. Ji dėvi džinsus ir elastingą žalsvai melsvą skraistę. — O, Dieve mano! — sušunka ji. — Jie turi visą Baby in Urbe kolekciją.

Ir blondinė puola krauti į savo pintinę kūdikių drabužėlius.

— Tik pažvelkite, ir Piglet batukai. Būtinai turiu nupirkti juos savo dukrelėms.

Niekada net nesu girdėjusi apie Baby in Urbe ar Piglet batukus.

Kaip galiu būti tokia atsilikusi? Niekada negirdėjusi tokių pavadinimų? Apžiūrinėdama mažyčius drabužėlius jaučiu šiokią tokią paniką. Nežinau, kas madinga, kas ne. Visiškai nenusimanau apie kūdikių madas. O liko tik keturi mėnesiai!

Aišku, visada galiu paklausti Sjuzi. Ji mano seniausia geriausia draugė. Be to, turi tris vaikus — Ernestą, Vilfridą ir Klementiną. Tačiau mudvi su Sjuzi truputį skirtingos. Dauguma jos vaikų drabužėlių siūti rankomis ir atrodo beformiai. Perduodami iš kartos į kartą. Juos ado ir lopo sena Sjuzi mamos tarnaitė, o kūdikiai miega senovinėse ąžuolinėse lovelėse iš šeimos dvaro.

Pagriebiu porelę Piglet batukų, keletą Baby in Urbe ir Jellie Wellies šliaužtinukų. Dėl visa ko. Tada pamatau nuostabiausią mažytę rausvą suknelę. Su įvairiaspalvėmis sagutėmis, priderintomis kelnaitėmis ir miniatiūrinėmis kojinaitėmis. Fantastiška! O kas, jeigu gims berniukas?

Tikrai labai blogai , kad nežinau kūdikio lyties. Turiu kaip nors paslapčia sužinoti.

— Kiek turite vaikų? — klausia manęs Žalsvai Melsva Skraistė, norėdama paplepėti. Ji rausiasi batukų krūvoje, ieškodama tinkamo dydžio.

— Čia mano pirmasis, — mosteliu į pilvą.

— Kaip puiku! Visai kaip mano draugė Saskija. — Ji parodo į šalia stovinčią tamsiaplaukę. Ši liesa lyg skalikas, be jokių nėštumo ženklų ir įsijautusi plepa mobiliuoju telefonu. — Ji ką tik sužinojo. Tai taip nuostabu!

Tą akimirką Saskija išjungia savo telefoną ir švytėdama prieina prie mūsų.

— Man pasisekė! — džiūgauja ji. — Susitariau su Venecija Karter.

— O, Saskija! Kaip puiku! — Žalsvai Melsva Skraistė užmeta savo drabužių krepšelį tiesiai man ant kojos ir rankomis apglėbia Saskiją. Tada atsigręžusi atsiprašo manęs:

— Oi, atleiskite! — sako džiugiai, kai paduodu krepšelį. — Ar ne nuostabi naujiena? Venecija Karter!

— Ar jūs taip pat lankotės pas Veneciją Karter? — klausia manęs Saskija, staiga susidomėjusi.

Kadangi nieko neišmanau apie kūdikius, tai nieko nežinau ir apie Veneciją Karter.

— Nesu apie ją girdėjusi, — prisipažįstu.

— Privalai išgirsti. Ji akušerė. Visų įžymybių akušerė.

Įžymybių akušerė?

Mano oda pašiurpsta. Yra tokia visoms įžymybėms būtina akušerė, o aš nieko apie ją nežinau?

— Ji iš Holivudo! — toliau aiškina Žalsvai Melsva Skraistė. — Priima visų kino žvaigždžių vaikus. Turėjai apie ją girdėti. Dabar ji persikėlė į Londoną. Visi supermodeliai eina pas ją. Savo klientėms rengia arbatėles. Argi tai ne pasakiška? Visos atsineša savo kūdikius, o išeina su nuostabiais skanėstų maišeliais...

Beklausant mano širdis ima plakti smarkiau. Skanėstų maišeliai? Vakarėliai su supermodeliais? Negaliu patikėti , kad aš ten nedalyvauju. Kodėl nesu girdėjusi apie Veneciją Karter?

Dėl visko kaltas Lukas. Tai jis mane iš karto nutempė pas Breiną. Kitų galimybių mes net nesvarstėme.

— Ar ji gerai priima vaikus? — klausiu mėgindama išlikti šaltakraujiška.

— Kas? Venecija? Žinoma. Ji nuostabi , — sako Saskija. Ši atrodo dar smarkesnė nei draugė. — Ji ne tokia, kaip tie senamadiški gydytojai. Venecija tikrai užmezga ryšį su pacientėmis. Mano bosė pas ją gimdė vandenyje, o aplink plaukiojo lotoso žiedai. Jai darė thai masažą.

Thai masažą? Ponas Breinas niekada neminėjo thai masažo.

— Mano vyras už ją nemokės, — raukosi Žalsvai Melsva Skraistė. — Jis šykštuolis. Saskija, tau taip pasisekė!

— Kaip pas ją patekti? — žodžiai pilte pasipila man iš burnos, nė nespėjus jų sulaikyti. — Gal turite jos adresą? Ar telefono numerį?

— Ooo, — Žalsvai Melsva Skraistė persimeta abejonių kupinu žvilgsniu su Saskija, — jums tikriausiai jau per vėlu. Venecija labai užimta.

— Galiu duoti jums štai šitą. Pamėginkite paskambinti, — Saskija įkiša ranką į savo Mulberry rankinę ir ištraukia brošiūrą su užrašu iškiliomis tamsiai mėlynomis raidėmis „Venecija Karter“ ir kūdikio piešiniu. Atverčiu ją ir pirmiausia pamatau padėkas su po jomis diskretiškai užrašytomis pavardėmis. Visos pavardės garsios! Atsiverčiu knygutės galą ir randu ten adresą Meida Veilyje.

Negaliu patikėti. Juk ir mes gyvename Meida Veilyje. Tai tikrai likimas!

— Ačiū, — tariu dusdama iš susijaudinimo, — pamėginsiu.

Kai tik Saskija ir jos draugė nutolsta, išsitraukiu savo mobilųjį ir greitojo rinkimo mygtuku mėginu susisiekti su Luku.

— Lukai! — sušunku vos jam atsiliepus. — Ačiū Dievui, atsiliepei! Spėk, kas atsitiko?

— Beki, ar tau viskas gerai? — susirūpinęs klausia jis. — Kas nutiko?

— Viskas gerai! Bet paklausyk, mums reikia keisti gydytoją! Aš ką tik sužinojau apie nuostabią įžymybių akušerę Veneciją Karter. Visos eina pas ją ir ji yra nuostabi, be to, dirba prie pat mūsų namų! Nė negalėtų būti geriau! Ketinu jai skambinti!

— Beki, apie ką čia, po velnių, kalbi? — Lukas netiki. — Mes nekeisime jokio gydytojo! Mes turime gydytoją. Nepamiršk. Labai gerą.

Ar jis negirdėjo, ką sakiau?

— Žinau, kad turime, — atsiliepiu, — bet Venecija Karter priima visų įžymybių kūdikius. Ji yra holistė.

— Ką reiškia holistė? — Lukui tai nedaro įspūdžio. Dieve, kaip siaurai jis mąsto.

— Noriu pasakyti, kad kiekvienas gimdymas pas ją nuostabus! Ji daro thai masažą! Ką tik Bambino parduotuvėje sutikau dvi merginas ir jos sakė...

— Tikrai nesuprantu, kuo toji moteris pranašesnė už daktarą Breiną, — nutraukia mane Lukas. — Juk žinome, kad jis patyręs, gerai dirba ir yra mūsų šeimos draugas...

— Bet... bet... — nusivylusi mikčioju.

— Kas bet?

Aš suglumusi. Juk negaliu pasakyti: „Bet jis nerengia arbatėlių su supermodeliais.“