Лине Кобербёль - Berniukas lagamine

– Lakštiniai bus trijų rūšių, – pasakė. – Su špinatais ir rikota; su kumpiu ir ementaliu; su trumais. Na kaip, ar gražiai skamba?

– Šauniai, – atsakė jis.

JAI UŽMIGUS Mortenas dar ilgai negalėjo sudėti bluosto. Kai atsiklaupė ant čiužinio, Nina pabudo. Ištiesė rankas ir prisitraukė artyn. Jis paklusniai griuvo ant jos. Ėmė ją bučiuoti, stipriai ir aistringai, braukė pirštais jai per lūpas, tada kaklu žemyn, per krūtis, rankas ir riešus. Jų pirštai susivijo, ir jis visu svoriu prispaudė ją prie čiužinio.

Jo veidą gaubė tamsa, bet Nina matė jo akyse atsispindinčią gatvių žibintų šviesą. Pajuto tarp jų įsispraudusį liūdesį, o gal melancholiją. Galbūt jis visada čia buvo, bet ji pastebėjo tik dabar.

Nina pasuko galvą ir pažiūrėjo į laikrodžio ekranėlyje mirksinčius skaičius.

– Ne. – Morteno balsas buvo kimus. – Ne dabar.

Ištiesęs ranką jis apvertė laikrodį, kad nebesimatytų skaičių. Tada delnais suėmė jai galvą, atsuko veidu į save ir lėtai, bet tvirtai stumtelėjo vieną jos koją į šoną.

Ji nesipriešino. Pasidavė jam, atsidavė jausmui ir nuskriejo į šiltą erdvę, kur laikas neturi prasmės.

Visą kelią iki namų ji bėgo nesustodama. Ir niekaip negalėjo užgniaužti panikos, nors ir žinojo, kad visai be reikalo elgiasi isteriškai. Jis kaip visada sėdės prie virtuvės stalo, priešais pasidėjęs virtą kiaušinį ir duonos, pasistatęs bokalą šviesaus alaus, o tuo metu kavinuke virs kava. Tiesiog tėtis kartais išeidavo namo dar nesibaigus pamokoms. Ne itin dažnai – gal trejetą ar ketvertą kartų per metus. Bet kitą dieną ir vėl būdavo mokykloje. Dažniausiai. Bet kartais, tais sunkiaisiais kartais, praeidavo ir dvi, ir trys savaitės, o jam vis „eidavosi nekaip“. Taip sakydavo mama, jei kas pasiteiraudavo. „Ne, Finui šiuo metu einasi nekaip.“ Žmonės ir nebeklausinėdavo, ypač tie, kurie jį pažinojo.

Duona, kiaušinis ir pipirnė, mąstė ji. Jis sėdi prie virtuvės stalo, ką tik nusiskynęs gana vešlią pipirnę, – beformį „pipirnių ežiuką“ vaikų darželyje pasodino Martinas, paskui parsinešė namo. Jis geria šviesų alų – šitaip užsigeria vaistus.

Ji pažvelgė į laikrodį. Dvidešimt minučių po vienuolikos. Kai tik ji pamatydavo jį sėdintį prie stalo virtuvėje, eiti į namus nebebūdavo reikalo. Ir dabar tik užmes akį pro langą ir lėks atgal į mokyklą, kad nepavėluotų į kitą pamoką.

Tačiau prie stalo virtuvėje jo nebuvo. Tad teko įeiti į vidų.

Koridoriuje ant kabliuko kabojo tamsiai žalia jo milinė. Batai tvarkingai sudėti į batų lentyną, mokyklinis krepšys guli šalia. Tyliai atidariusi duris ji žvilgtelėjo į miegamąjį, bet ir ten jo nebuvo. Tada pastebėjo paremtas rūsio duris. Ir išgirdo garsą.

Ji nespėjo nei į danų kalbos pamoką, nei į fizinio, todėl gavo barti. Ji nežinojo, ką sakyti.

– Man reikėjo persirengti, – galiausiai išlemeno.

Ir tik paskui kažkas iš jų susigaudė, dėl ko, pradėjo klausinėti, kodėl ji apskritai grįžo į mokyklą.

Ypač daug klausinėjo mokyklos psichologas. Pasipylė klausimai, ir jie visi prasidėdavo: „Kaip jauteisi, kai...“ arba „Ką pagalvojai, kai...“ Bet ji nežinojo, ką atsakyti. Neprisiminė ką nors jautusi, galvojusi ar dariusi. Ne, ji neužmiršo buvusi rūsyje, anaiptol, prisiminė ir visa kita: jos tėvas guli su drabužiais vonioje, vanduo visas raudonas. Ji prisiminė, kad ją pamatęs jis kažką suvapėjo, bet tai buvo panašu į nebylųjį kiną, ir ji neišgirdo, ką jis pasakė. Ji tik stovėjo ir spoksojo į kažką raudoną, bėgantį jam per rankas. Tuo metu jai ir pasirodė, kad sustojo laikas, tik nelabai suprato, kokiu būdu. Prisiminė, kaip apsigręžusi nulėkė pas ponią Halvorsen ir paprašė iškviesti greitąją. Tik niekaip negalėjo suvokti – tai regėjosi neįmanoma, – kad tai padarė praėjus daugiau negu valandai. Kad buvo jau pusė pirmos, kad ji jau persirengusi. Aš iškart apsigręžiau ir pas ją nulėkiau, tvirtino ji pati sau ir visiems suaugusiesiems, jos klausinėjusiems. Apsigręžiau ir nulėkiau.

Iš košmaro ją pažadino telefono skambutis. Apgraibomis suieškojusi iškart atsiliepė, kad birbimas nepažadintų Morteno. Bent jau vylėsi, kad nepažadins. Iš pradžių kitame gale girdėjosi tik nervingas šnopavimas. Ji jau buvo bepadedanti ragelį, kai išgirdo tylutėlį išsigandusį balsą:

– Please come. 85

– Who is this? 86

– Natasha. Please.. . 87

Nina kaipmat atsisėdo ir įjungė šviesą. Mortenas kažką sumurmėjo per miegus. Nina išgirdo tik žodį „velniava“, kitų nesuprato.

– Nataša, kas nutiko?

Keletą ilgų sekundžių ji girdėjo tik trūkčiojantį merginos verksmą.

– He touched Rina. Touched... 88

– Įskųsk jį, – piktai nukirto Nina. – Arba aš pati įskųsiu!

– I think maybe he is dead , – pasakė Nataša. – Please come. I think I maybe kill him . 89

Pasigirdo trakštelėjimas, ir ryšys nutrūko. Nina sėdėjo ir nejudėjo, vis dar vadavosi iš košmaro, burnoje tebejautė pažįstamą metalo prieskonį. Mortenas apsivertė ant kito šono ir miegojo toliau; regis, neatsibudo. Paklodė, kuria buvo užsiklojęs, nuslinko apnuogindama dalį jo sėdynės.

Skambink policijai, paliepė ji sau. Nagi... 112. Numerį juk žinai. Po šimts!

Žaizda galvoje buvo neseniai užsitraukusi, kartkartėmis ją vis dar kamavo skausmai. Ji užsimerkė. Paskui atsargiai išsliuogė iš lovos, užsivilko vakarykščius marškinėlius ir nuėjo į vonią. Apsišlakstė veidą šaltu vandeniu, kaip galėdama tyliau apsirengė ir čiupo automobilio raktus, kabančius koridoriuje ant kabliuko. Miestą gaubė tamsi ir drėgna, bet šilta rugsėjo naktis. Regis, vasara ruošiasi pasilikti ilgam.

Laikrodis rodė 4.32.

1Sveiki. Ar apsisprendėte? ( Angl. ) (Čia ir toliau – vert. past. )

2Taip. Aš sutinku ( angl. ).

3Gerai. Štai jums nurodymai ( angl. ).

4Pone, mobiliuoju telefonu prašome nesinaudoti ( angl. ).

5Neskriausk jos ( angl. ).

6Aš išeinu ( angl. ).

7Dėl ko? ( Angl. )

8Dabar galėsiu gyventi Danijoje. Mano vyras – Danijos pilietis ( angl. ).

9Netilps. Juk sakiau tau. Ji per didelė ( angl. ).

10Velniava. Atsiprašau ( angl. ).

11Atsiprašau, atsiprašau. Aš sumokėsiu. Ji sulūžusi. Aš sumokėsiu ( angl. ).

12Aš atgabenau. Kaip sutarta. Atėjo moteris ir pasiėmė prekę. Tik pinigų nepaliko. Jūs nesumokėjote ( angl. ).

13Pone Markvartai. Pinigų nebuvo ( angl. ).

14Turbūt kažkoks nesusipratimas. Kai tik grįšiu, viską sutvarkysiu ( angl. ).

15Puiki mintis ( angl. ).

16Žmogau, nebandyk manęs išdurti ( angl. ).

17Ką tik grįžau namo. Prekės ir pinigų – nė ženklo. Nei moters, kurią buvau nusiuntęs ( angl. ).

18Aš atvežiau. Dabar turite sumokėti ( angl. ).

19Kai perduosi man tai, už ką užmokėjau, gausi likusius pinigus ( angl. ).

20Jūs pats siuntėte moterį. Jei ji nepaklausė jūsų, ne mano bėda ( angl. ).

21Ji pasiėmė bendrovės automobilį. Visuose įrengtos GPS sekimo sistemos. Jei pasakysiu, kur ji, ar surastum? Ji turėtų turėti pinigus arba prekę, o gal ir viena, ir kita. Arba žinos, kur jie yra. Sugrąžink ją man ( angl. ).

22Mes taip nesitarėm ( angl. ).

2310 000 dolerių papildomai. Už tai, kad surasi ir pristatysi pinigus ir prekę ( angl. ).