Джоди Пиколт: Susitarimas

- Krisai, ar tai tu paspaudei gaiduką? - paklausė Džordanas prisilenkęs prie pat Kriso veido. Krisas linktelėjo, varvančia nosimi, kruvinai raudonomis akimis. - Krisai, iš kur tu žinai?

- Aš nežinau! - sušuko Krisas užsispausdamas ausis. - Aš nežinau, Dieve, aš nežinau.

Džordanas pasilenkė virš liudytojų pakylos ir švelniai suėmęs suspaudė Kriso rankas ant turėklo.

- Krisai, tu nesi tikras, ar nužudei Emilę, taip?

Krisui užėmė gerklę. Jis išsproginęs akis pažiūrėjo į advokatą. „Nereikia galvot, - be žodžių maldavo Džordanas. - Tau tereikia pripažint, kad negalėjai.“

Kažin kas daužėsi viduje, širdis buvo lyg sutrypta... bet pirmą kartą po ištisų mėnesių Krisas pasijuto ramus.

- Nežinau, - sušnibždėjo priimdamas tokią dovaną. - Nežinau.

***

Bari Delani per visą gyvenimą nebuvo tekę dalyvauti tokiame teismo procese. Džordanas gana efektyviai nudirbo jos darbą - iki pat pabaigos, kai kaltinamasis emociškai sugniužo ir iš esmės atsisakė viešai prisipažinti. Bet vis dėlto jis prisipažino. O Bari buvo ne iš lengvai pasiduodančiųjų.

- Lapkričio septintosios vakarą daug visko atsitiko, ar ne?

Krisas pažvelgė į kaltintoją ir baimingai linktelėjo.

- Taip.

- Ar visa to pabaigoje tavo ranka laikė ginklą?

- Taip.

- Ar ginklas buvo prispaustas Emilei prie smilkinio?

- Taip.

- Ar tavo pirštas buvo ant gaiduko?

Krisas sunkiai atsiduso.

- Taip.

- Ar buvo iššauta?

- Taip.

- Pone Hartai, - tarė Bari, - ar tavo ranka tebebuvo ant ginklo ir ant gaiduko, kai buvo iššauta?

- Taip, - sušnibždėjo Krisas.

- Kaip manai, ar tu nušovei Emilę Gold?

Krisas prikando lūpą.

- Aš nežinau.

- Jūsų kilnybe, leiskite man pakartoti apklausą. - Džordanas vėl priėjo prie liudytojų pakylos. - Krisai, ar tu važiavai prie karuselės galvodamas, kad nužudysi Emilę?

- Dieve, ne.

- Ar tu tą vakarą ten važiavai ketindamas ją nužudyti?

- Ne. - Krisas energingai papurtė galvą. - Ne.

- O kai laikei ginklą Emilei prie galvos, Krisai... Ar norėjai ją nužudyti?

- Ne, - kimiai tarė Krisas. - Nenorėjau.

Džordanas nusisuko nuo jo ir įsispoksojo į Bari Delani, mechaniškai kartodamas jos kryžminės apklausos klausimus.

- Krisai, ar vėlų lapkričio septintosios vakarą tavo ranka buvo ant ginklo?

- Taip.

- Ar ginklas buvo įremtas Emilei į galvą?

- Taip.

- Ar tavo pirštas buvo ant gaiduko?

- Taip.

- Ar buvo iššauta?

- Taip.

- Ar Emilės ranka buvo ant ginklo su tavąja?

- Aha.

- Ar ji sakė „nagi, Krisai, nagi“?

- Taip.

Džordanas perėjo teismo salę, sustojo priešais prisiekusiuosius.

- Ar gali pasakyti, Krisai... neabejodamas... kad tavo veiksmai, tavo judesiai, tavo raumenys vieninteliai sukėlė šūvį?

- Ne, - atsakė Krisas blizgančiomis akimis. - Tikriausiai ne.

Visų nuostabai, teisėjas Paketas nusprendė teismo posėdį perkelti į popietę. Pareigūnams priėjus vestis Kriso į šerifo įstaigą apatiniame aukšte, Krisas palietė Džordano rankovę.

- Džordanai...

Advokatas rinko nuo stalo savo išblaškytus užrašus, pieštukus, dokumentus. Jis net nepakėlė galvos.

- Nieko man nesakyk, - metė ir išėjo nė neatsigręžęs.

Bari Delani leido sau užeiti į Haagen-Dazs ledų barą. Šokoladas viduje ir šokoladas išorėje. Tikra šventė.

Jai, kaip generalinio prokuroro padėjėjai, visų dėmesį traukianti byla buvo vienintelė proga pelnyti gerą vardą. Ir ta laimė Bari teko. Nužudymai Graftono apygardoje buvo reti. Įspūdingų kaltės prisipažinimų teismo rūmuose nepasitaikydavo. Visa valstija kalbės apie šią bylą daug dienų. Bari gal net bus pakalbinta žiniasklaidos.

Ji atsargiai laižė ledų pakraštėlius suprasdama, kad verčiau išvengti dėmių ant kostiumo, juk dar reikės sakyti baigiamąją kalbą! Nors, kaip matyti, ji gali atsistojusi po Džordano apibendrinamosios kalbos padeklamuoti abėcėlę, ir Krisas Hartas vis tiek bus nuteistas už nužudymą.

Nesvarbu, kad ir kokios paskutinės Džordano pastangos, prisiekusieji žino: jie buvo vedžiojami už nosies. Tie plepalai apie dvigubą savižudybę, visa gynybos strategija ir taip toliau... visas tas niekalas... turės smarkiai paveikti tų dvylikos protą, kai išeis apsispręsti.

Prisiekusieji prisimins, kad Krisas pasakė nušovęs merginą. Prisimins visą tą katastrofą su motinos liudijimu. Ir supras, kad tris pirmąsias šio proceso dienas gynybos šalis tyčia melavo.

Niekam nėra malonu išsiaiškinus, kad buvo kvailinamas.

Bari Delani šypsodama laižė pirštus. O menkiausias dėl to malonumas, nusprendė, Džordanui Makfi.

- Atstok! - riktelėjo Džordanas per petį.

- Šiurkštuolis, - atšovė Seleną.

- O tu duok man ramybę, gerai?

Jis nužingsniavo nuo jos tolyn, bet ji buvo velniškai aukšta, ir jos ilgos kojos jo bėgimą vertė niekais. Pasinaudojęs proga jis nėrė į vyrų tualetą, bet Seleną smarkiai atlapojo duris ir įžengė paskui jį. Rūsčiai pažiūrėjo į senyvą vyriškį, besišlapinantį į pisuarą. Tas greitai užsitraukė užtrauktuką, raustelėjo ir išėjo. Tada ji atsirėmė į duris, kad niekas nebeįeitų.

- Na, - paliepė, - kalbėk.

Džordanas pasirėmė į praustuvę ir užsimerkė.

- Ar tu bent kiek numanai, kas dėl šito bus su mano reputacija?

- Visiškai nieko nebus, - atsakė Seleną. - Tu davei Krisui pasirašyt atsisakymą.

- Va kaip tik šito niekas per žinias ir neišgirs. Palaikys mane teismo salės nykštuku, vienu iš tų septynių.

- O kuriuo? - šyptelėjusi pasidomėjo Seleną.

- Kvailučiu. - Džordanas atsiduso. - Dieve. Ar aš skystagalvis? Kaip galėjau leisti jam liudyt, pirma neiškamantinėjęs, ką ruošiasi sakyt?!

- Tu buvai piktas.

- Tai kas?

- Tai tas. Tu nežinai, koks pasidarai, kai supyksti. - Seleną palietė jam ranką. - Kriso labui tu padarei ką galėjai, - švelniai priminė. - Neįmanoma laimėt nuolat.

Džordanas žvilgtelėjo jai į akis.

- Kodėl, po velnių, ne?!

***

- Žinote ką? - pradėjo kalbą Džordanas, atsigręžęs į prisiekusiuosius. - Prieš tris valandas aš nė įsivaizduoti neįsivaizdavau, ką jums dabar pasakysiu. O paskui man į galvą šovė mintis: aš jus pasveikinsiu. Juk šiandien jūs pamatėte kai ką neįprasta. Tokie keisti dalykai niekada nepasiekia teismo salės. Jūs, ponios ir ponai, išgirdote tiesą. - Džordanas nusišypsojo, pasiremdamas į gynėjų stalą. - Tai bent įmantrus žodis, ar ne? Regis, aprėpia plačiau už gyvybę. - Jis liovėsi šypsojęs, kad padarytų gerą įspūdį teisėjui Paketui. - Žodis labai rimtas. Aš pasižiūrėjau žodyne, - prisipažino. - Webster’s rašoma, kad jis reiškia tai, kas atitinka tikrovę, tikrąją dalykų būklę. - Džordanas gūžtelėjo pečiais. - O kita vertus, Oskaras Vaildas yra pasakęs, kad grynoji, paprastoji tiesa retai būna gryna ir niekada nebūna paprasta. Tiesa, suprantate, kiekvienam vis kita. Ar žinote, kad aš esu ėjęs kaltintojo pareigas? Esu. Toje pačioje prokuratūroje, kurioje dabar dirba ponia Delani, dirbau dešimtį metų. O žinote, kodėl išėjau? Man nepatiko pati tiesos idėja. Kai esi kaltintojas, tai pasaulis juodas arba baltas, viskas arba įvyko, arba neįvyko. O aš buvau tikras, kad ką nors paaiškinti, ką nors pamatyti galima ne vienaip. Nemaniau, jog tiesa priklauso vien teismui. Kaip kaltintojas tu pateiki savo įrodymus, pasikvieti savo liudytojus, o gynyba turi progą tą patį paaiškinti kitaip. Tačiau, kaip matote, aš nepasakiau, kad pateikiama tiesa. - Džordanas nusijuokė. - Juokinga, ar ne, juk man derėtų čiupti tiesą ir su ja dumti per rungtynių aikštę į priešininkų gynybos zoną, ar ne? Tik tas man ir beliko ginant Krisą Hartą. Šis teismo procesas... neįtikimas dalykas... vyksta dėl tiesos. - Džordanas priėjo prie prisiekusiųjų ir plačiai išskleidė rankas ant turėklo. - Šį procesą mes pradėjome su dviem tiesomis. Su mano... - Jis atstatė krūtinę. - Ir šios ponios. - Bedė nykščiu į Bari Delani. - Ir pamatėme daug variantų. Emilės mamos tiesa - kad jos dukra negalėjo būti netobula. Tačiau juk mes visi matome žmones tokius, kokius norime matyti. Detektyvo, medicinos eksperto tiesa randasi iš svarių įrodymų. Tas nereiškia, kad įrodymai padės sukurti savitą versiją. Maiklo Goldo tiesa - imtis atsakomybės ir už tai, ką net baisu įsivaizduoti, nesvarbu, kad lengviau užkrauti kaltę kam nors kitam. O Kriso mamos tiesa visai nesusijusi su byla. Jos tiesa