Джоди Пиколт: Salemo raganos

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

Jodi Picoult. SALEM FALLS

Atria Books, a Division of Simon & Schuster, Inc., New York, 2001

Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai yra arba autorės vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius, vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9786090112373

Copyright © 2001 by Jodi Picoult

© Viršelyje panaudota nuotrauka, Melpomene / „Depositphotos“

© Vertimas į lietuvių kalbą, Loreta Gema Baltaduonė, 2013

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Iš anglų kalbos vertė Loreta Gema Baltaduonė

Redaktorė Rūta Pučinskaitė

Korektorė Rasa Mielkuvienė

Viršelio dailininkas Gintaras Znamerovskis

E. knygą maketavo Albertas Rinkevičius

Timui su meile –

Kad visas pasaulis žinotų,

kiek daug tu man reiški

PADĖKA

Jeigu mokėčiau burti kaip kai kurios šio mano romano veikėjos, išburčiau, kad mano žinojimas būtų beribis. Juk įžengęs į naujas sritis rašytojas geras tik tiek, kiek geri jo ekspertai. Todėl norėčiau padėkoti šiems žmonėms – gydytojams ir psichiatrams, kuriems užtenka tik paskambinti: Davidui Toubui, Jimui Umlasui, Tiai Horner; Marybethai Durkin ir Janai Scheiner; Betty Martin už informaciją apie toksikologiją; detektyvui leitenantui Frankui Moranui už supažindinimą su policijos procedūromis po lytinio smurto; Chrisui Farinai, kuris man paaiškino, kaip veikia užkandinė; ir Lisai Schiermeier, DNR tyrinėtojai, kuri tokią nemokslišką moteriškę kaip aš pamokė genetikos. Dėkoju Aidanui Curanui už rimuotus skyrių įvadus; Steve’ui Ivesui už patarimus apie beisbolą ir akylą redaktoriaus žvilgsnį; Dianai ir Duncanui Watsonams už maisto gaminimo scenas; Teresai Farina už skubų iššifravimą; Halui Friendui už virtualią kelionę po Žemutinį Ist Saidą. Jaučiuosi skolinga Starhawk ir Scotto Cunnighamo darbams, kurie man padėjo suprasti vikų religiją. Kiki Keating padėjo sukurti teismo proceso siužetus; Crisas Keatingas neįtikėtinai greitai pateikė juridinius atsakymus į klausimus, kilusius plėtojant siužetą; o Jennifer Sternick atliko tokį fantastišką darbą rašant apie bylos nagrinėjimą, kad kaip patarėjos teisės klausimais aš jos niekada nebepaleisiu. Dėkoju Laurai Gross, Camillei McDuffie ir Janei Picoult už jų indėlį rašant ir parduodant šį romaną. Mano nuoširdus ačiū JoAnnai Mapson, kurios asmeniniai pastebėjimai apie kiekvieną skyrių padėjo man patikėti šia knyga ir paversti ją dar geresne, nei įsivaizdavau. Ir galiausiai – mano didžiausia pagarba Kipui Hakalai ir Emily Bestler iš „Pocket Books“. Jeigu visi rašytojai sulauktų tokios nepailstančios paramos ir atsidavimo, kaip šio redaktorių dueto, leidybos pasaulis būtų išties nuostabus.

2000-ųjų kovas

Šiaurės Haverhilas

Naujasis Hampšyras

Nukeliavęs keletą kilometrų Džekas Sent Braidas nusprendė į ankstesnį gyvenimą nebegrįžti.

Tokį sprendimą jis priėmė susitraukęs iš šalčio ir be tikslo žingsniuodamas dešimtuoju greitkeliu. Rytą jis apsimovė žalsvai rusvos spalvos kelnes, užsivilko baltus marškinius dailia apykakle, apsiavė kietais išeiginiais pusbačiais, užsijuosė lygios odos diržą – taip buvo apsirengęs prieš 5760 valandų, rugpjūtį tokia apranga jam buvo kaip tik. Šįryt mėlynas švarkas atrodė per didelis, o kelnių juosmuo pasmukęs. Kiek pamąstęs Džekas suprato, kad per pastaruosius aštuonis mėnesius jis neteko ne svorio, o savigarbos.

Jis gailėjosi, kad neturi žieminio palto, bet juk išeini iš kalėjimo apsirengęs taip, kaip ir į jį patekdamas. Turėjo tik keturiasdešimt tris dolerius, likusius piniginėje nuo tos karštos popietės, kai sėdo į kalėjimą, raktų ryšulį nuo namų, kuriuose yra nebepageidaujamas, ir gabalėlį kramtomosios gumos.

Kitų iš kalėjimo paleistųjų laukė artimieji. Arba jie buvo pasirūpinę transportu. Tačiau Džeko niekas nelaukė ir jam į galvą nešovė paprašyti, kad kas pavėžėtų. Kai už nugaros durys užsivėrė ir kaukštelėjo it nasrai, jis paprasčiausiai nuėjo.

Į pusbačius lindo sniegas, o pravažiuojantys sunkvežimiai kelnes aptaškė sniego ir purvo koše. Kelkraštyje stabtelėjo taksi, vairuotojas nuleido langelį, tačiau Džekas įnirtingai žingsniavo toliau, įsitikinęs, kad automobilis sustojo kito žmogaus.

– Sugedo mašina? – šūktelėjo vairuotojas.

Džekas atsigręžė, tačiau už jo nieko nebuvo.

– Einu, ir tiek.

– Labai jau netinkamas oras, – atsakė vyras, ir Džekas atsisuko. Jis galėjo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, kiek per šiuos metus teko su kuo nors persimesti žodžiu kitu. Geriau ir paprasčiau su niekuo nebendrauti. – Kur keliauji?

Tiesą sakant, jis nė nenumanė kur. Dar nebuvo apgalvojęs daugybės praktinių klausimų: kaip užsidirbs duonai? Transportui? Kur gyvens? Jis nenorėjo grįžti į Lojalą, Naująjį Hampšyrą, netgi pasiimti daiktų. Kokia prasmė vėl pamatyti savo darbovietę, jeigu to darbo nebeturi, žmogui, koks jis niekada nebebus?