Санта Монтефиоре - Namas prie jūros

Svarstydama, kur turėtų plėtotis mano romano veiksmas, apsigyvenau užmiestyje, žaviame Olgos Polizzi viešbutyje „Endsleigh“. Jį gaubia kažkokia paslaptis. Viešbutis, įsikūręs Devono gilumoje, saugomas senutėlių medžių, stūkso virš vingiuojančios upės. Olga turi puikią nuojautą, spinduliuoja nepaprastą šilumą, todėl „Endsleigh“ labiau primena namus nei viešbutį. Čia iš tikrųjų jaučiausi kaip namie! Tada buvo ruduo. Didžiuliai židiniai kambariuose skleidė jaukų degančios medienos kvapą, o skridininių žvakių purpurinėse stiklinėse atšvaitai žėrėjo ant visų paviršių. Aplinka buvo tokia maloni ir viliojanti, kad visai nenorėjau išvažiuoti. Todėl į „Endsleigh“ perkėliau ir savo sumanytą „Polzanso“ viešbutį. Viliuosi perteikusi ir šiek tiek jo dvasios. Ačiū Olgai, įpūtusiai man įkvėpimo. Sunku keliauti su dviem vaikais, tad, stingant to įkvėpimo, tenka kliautis prisiminimais. Bet niekas neįlieja tiek jėgų ir džiaugsmo, kaip naujos nuostabios vietos.

Viskas, ką rašau, gimsta milžiniškame katile, kuriame kunkuliuoja visa mano gyvenimo patirtis. Ji turtinga, įdomi, ir už tai dėkoju savo tėvams Charlesui ir Patty Palmer-Tomkinsonams. Jei ne jų išmintis, patarimai ir meilė, nebūčiau parašiusi nė žodelio.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo agentei Sheilai Crowley. Ji nenuilstanti rėmėja ir geranorė, nepakeičiama mano pagalbininkė ir gera bičiulė. Curtis Brown komanda spinduliuoja energiją, entuziazmą. Dėkoju jai už visą mano labui nuveiktą darbą.

Man pasisekė, kad mano knygas abipus Atlanto leidžia „Simon & Schuste“. Turiu dvi veiklias, energingas redaktores: Jungtinėje Karalystėje – Suzanne Baboneau, JAV – Trishą Todd. Abi kreipia mane teisinga linkme ir yra nepaprastai reiklios. Ačiū joms, kad tiki tuo, ką rašau, dėkoju už nuovoką, sumanumą ir subtilų redagavimą.

Norėčiau padėkoti daug prisidėjusiam Libby Yevtushenko, išmaniai ir taktiškai patobulinusiam rankraštį.