Эрика Джеймс: Penkiasdešimt pilkų atspalvių

– Puikus planas, – tyliai atsakau. – O ką veiksime tą pusvalandį?

Nutaisiusi nekaltą veidą, pažvelgiu į Kristianą ir porą kartų sumirksiu.

– Turiu kelias mintis… – Jis geidulingai šypteli. Aš ramiai atlaikau Kristiano žvilgsnį, bet viduje viskas trūkčioja ir verda.

– Kita vertus, galėtume ir pasikalbėti, – tyliai pasiūlau.

Jis suraukia kaktą.

– Man labiau patiktų įgyvendinti savus ketinimus.

Kristianas čiumpa mane į glėbį ir pasisodina ant kelių.

– Tu visada mieliau renkiesi seksą, o ne pokalbį, – pajuokauju įsitvėrusi jo žastų, kad išlaikyčiau pusiausvyrą.

– Tai tiesa. Juolab būdamas su tavimi. – Jis nosimi brūkšteli man per plaukus, o tada prikiša lūpas prie paausio, apiberia odą bučiniais ir ima slinkti kaklu žemyn. – Gal ant fortepijono?.. – pakuždomis siūlo.

Dieve… Nuo šios minties visas kūnas įsitempia. Ant fortepijono. Nieko sau…

– Noriu kai ką išsiaiškinti, – sušnabždu dažnėjant pulsui, o vidinė dievaitė užsimerkia, tirpdama nuo bučinių, kuriais mane apiberia Kristianas.

Jis akimirką stabteli, o paskui tęsia jaudinantį puolimą.

– Kaip visada ištroškusi informacijos panelė Stil. Ką čia aiškintis? – sukužda jis, neatitraukdamas lūpų nuo mano odos, ir pasiekęs duobutę tarp raktikaulių toliau beria švelnius bučinius.

– Kai ką apie mudu, – sušnabždu ir užsimerkiu.

– Hm… Ką gi?

Jis liaujasi bučiavęs man petį.

– Apie sutartį.

Kristianas pakelia galvą, linksmai pažvelgia į mane ir atsidūsta. Pirštų galais paglosto man skruostą.

– Na, dėl sutarties sąlygų dar galima diskutuoti, ar ne? – kimiu balsu tyliai klausia jis, meiliai žvelgdamas į mane.

– Dar galima?

– Galima. – Jis nusišypso.

Nustebusi spoksau į Kristianą.

– Bet tu taip troškai ją pasirašyti.

– Na, pirma troškau. Šiaip ar taip, taisyklių keisti negalima, jos tebegalioja. – Kristiano veidas šiek tiek sugriežtėja.

– Pirma? Pirma ko?

– Pirma… – Kristianas nutyla, jo veide vėl šmėsteli netikrumas. – Pirma to „daugiau“. – Jis gūžteli pečiais.

– A!..

– Be to, mudu jau du kartus buvome žaidimų kambaryje ir tu iš jo nepasprukai.

– Tikiesi, kad spruksiu?

– Tu nuolat elgiesi ne taip, kaip tikiuosi, Anastazija, – teatsako Kristianas.

– Gerai, tad išsiaiškinkime iki galo. Tu tik nori, kad nuolat laikyčiausi sutartyje surašytų taisyklių, o ne visų joje išdėstytų sąlygų?

– Išskyrus žaidimų kambarį. Noriu, kad žaidimų kambaryje tavo elgesys atitiktų sutarties dvasią, be to… taip, noriu, kad visada laikytumeisi taisyklių. Taip būsiu tikras, kad esi saugi ir galiu turėti tave kada panorėjęs.

– O jei kurią nors taisyklę pažeisiu?

– Tada aš tave nubausiu.

– Bet ar tau nereikės gauti mano sutikimo?

– Taip, reikės.

– O jei nesutiksiu?

Suglumęs jis kelias akimirkas žiūri į mane.

– Nesutiksi – tai nesutiksi. Turėsiu kaip nors tave perkalbėti.

Atšlyju nuo Kristiano ir atsistoju. Man reikia truputį atsiriboti. Įbedu akis ir jis susiraukia. Vėl sutrikęs ir kartu budrus.

– Vadinasi, bausmė programoje lieka.

– Taip, bet tik jei pažeisi taisykles.

– Turiu dar kartą jas perskaityti, – sakau mėgindama viską gerai prisiminti.

– Aš jas tau atnešiu. – Staiga jis prabyla itin dalykiškai.

Pala, pala… Šis pokalbis pasidarė labai rimtas. Kristianas atsistoja nuo fortepijono ir grakščiai nužingsniuoja į darbo kambarį. Man ima peršėti galvos odą. Jėzau, kaip noriu arbatos. Mūsų vadinamųjų santykių ateitis aptariama ankstų rytą, be penkiolikos minučių šeštą, nors jis nerimauja dėl kažko kito, – ar tai išmintinga? Patraukiu į virtuvę, vis dar skendinčią tamsoje. Kur šviesos jungiklis? Randu jį, paspaudžiu ir pripilu į virdulį vandens. Mano tabletė! Pasirausiu rankinėje, paliktoje ant pusryčių baro, ir greitai išsitraukiu lapelį. Vieną praryju, ir baigta. Kol tvarkau šį reikalą, grįžęs Kristianas sėdi ant baro kėdės ir atidžiai žiūri į mane.

– Štai.

Jis stumteli man spausdintą popieriaus lapą ir aš atkreipiu dėmesį, kad kai kurios vietos išbrauktos.

TAISYKLĖS

Klusnumas

Nuolankioji nedvejodama ir be jokių išlygų nedelsdama vykdys bet kokius Dominanto nurodymus. Nuolankioji sutiks su visais seksualiniais veiksmais, kurie Dominantui atrodys tinkami ir teikiantys malonumą, išskyrus veiksmus, išvardytus skyriuje „Griežtos ribos“ (2 priedas). Ji tai darys noriai ir nesispyriodama.

Miegas

Nuolankioji pasirūpins, kad naktį, nebūdama su Dominantu, miegotų bent septynias valandas.

Maistas

Rūpindamasi savo sveikata ir gerove, Nuolankioji reguliariai valgys maistą, pagamintą iš nurodytų produktų (4 priedas). Nuolankioji tarp valgių neužkandžiaus, išimtis daroma tik vaisiams.

Drabužiai

Sutarties galiojimo laikotarpiu Nuolankioji vilkės tik tuos drabužius, kuriuos leis Dominantas. Dominantas drabužiams skirs lėšų, kurias Nuolankioji turės naudoti minėtu tikslu. Nuolankiajai perkant drabužių, ją lydės Dominantas. Dominanto reikalavimu visą sutarties galiojimo laikotarpį Nuolankioji privalės nešioti bet kokius Dominanto nurodytus papuošimus ir būdama Dominanto draugijoje, ir bet kuriuo kitu nurodytu metu.

Mankšta

Dominantas privalės pasamdyti Nuolankiajai asmeninį trenerį, kuris per savaitę jo ir Nuolankiosios sutartu laiku ves keturias valandos trukmės treniruotes. Asmeninis treneris informuos Dominantą apie Nuolankiosios pažangą.

Asmens higiena ir grožis

Nuolankioji rūpinsis, kad nuolat būtų švari, o kūno plaukai nuskusti ir (arba) depiliuoti vašku. Nuolankioji lankysis Dominanto išrinktame grožio salone tuomet, kai nuspręs Dominantas, ir atliks tokias procedūras, kokias Dominantas manys esant reikalingas.

Asmens saugumas

Nuolankioji negers per daug alkoholio, nerūkys, nevartos žvalinančių narkotinių medžiagų ir vengs kitų panašių pavojų.

Asmeniniai santykiai

Nuolankioji neužmegs lytinių santykių su niekuo, išskyrus Dominantą. Nuolankioji visuomet elgsis pagarbiai ir kukliai. Ji turi suprasti, kad jos elgesys tiesiogiai veikia Dominantą. Ji privalės atsakyti už netinkamą elgesį, taip pat visas piktadarybes ir nusižengimus nebūnant su Dominantu.

Bet kurios iš čia išvardytų taisyklių nesilaikymas iš karto užtrauks bausmę, o kokia ji bus, spręs Dominantas.

– Vadinasi, klusnumo poskyris lieka?

– Žinoma. – Kristianas man nusišypso.

Prajukusi papurtau galvą ir, nė pati nepajutusi kaip, užverčiu akis į lubas.

– Tu ką tik užvertei akis, Anastazija? – pašnabždomis klausia Kristianas.

Po galais…

– Gali būti, tai priklauso ir nuo tavo reakcijos.

– Mano reakcija tokia pati kaip visada, – sako Kristianas linguodamas galvą, o jo akys spindi iš jaudulio.

Aš nejučiomis nuryju seilę, kūnu nusirita džiaugsmingo virpulio banga.

– Taigi…

Po velnių. Ką man dabar daryti?

– Taigi? – Jis lyžteli apatinę lūpą.

– Nori mane perti.

– Taip. Ir persiu.

– Ak, nejaugi, pone Grėjau? – šypsodamasi jį erzinu. Šis žaidimas dviem.

– Ketini mane sulaikyti?

– Pirmiausia turėsi mane pagauti.

Kristiano akys truputį išsiplečia, o tada jis plačiai šypsodamasis atsistoja.

– Šit kaip, panele Stil?

Mudu skiria pusryčių baras. Dar niekada taip nesidžiaugiau, kad jis čia stovi.