Эрика Джеймс - Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių

Durys atsidaro, ji skubriai įlipa ir atsisuka į mane.

– Anastazija… – atsisveikindamas ištariu.

– Kristianai… – sušnabžda ji.

Tada lifto durys užsidaro ir ištartas mano vardas lieka kyboti ore – keistai skambantis, neatpažįstamas, bet… velniškai patrauklus.

Ak, prakeikimas. Kas tai buvo?

Apie šią merginą turiu sužinoti daugiau.

– Andrėja! – šūkteliu grįždamas į kabinetą. – Sujunk mane su Velču. Tuoj pat.

Paskui, sėdėdamas prie darbo stalo ir laukdamas skambučio, žiūriu į paveikslus ant kabineto sienų ir prisimenu panelės Stil žodžius. „Suteikia kasdienybei išskirtinumo.“ Taip ji būtų galėjusi pasakyti ir apie save.

Suskamba telefonas.

– Paskambinau ponui Velčui.

– Sujunkite.

– Klausau, sere.

– Velčai, man reikia, kad pasidomėtumėte vienu žmogumi…

2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis

Anastazija Roza Stil

Gimimo data:

1989 09 10, Monteseinas, Vašingtono valstija.

Gyvenamoji vieta:

1114 SW Grinstritas, 7 butas, Heivenheitsas, Vankuveris, 98888 Vašingtono valstija.

Mobiliojo telefono numeris:

360 959 4352.

Socialinio draudimo numeris:

987-65-4320.

Sąskaitos bankuose:

„Wells Fargo“ bankas, Vankuveris, 98888 Vašingtono valstija, sąskaitos numeris 309361, sąskaitos likutis 683,16 dol.

Profesija:

Vašingtono valstybinio universiteto Laisvųjų menų koledžo paskutinio kurso studentė. Specializacija – anglų kalba.

Pažymių vidurkis:

4,0.

Ankstesnis išsilavinimas:

Monteseino pradinė ir vidurinė mokyklos.

Priėmimo į koledžą testo rezultatas:

2150 taškų.

Darbinė veikla:

Kleitono ūkinių prekių parduotuvė, Šiaurės vakarų išvažiavimas iš greitkelio į Vankuverį, Portlandas, pardavėja (dirba ne visą darbo dieną).

Tėvas:

Franklinas A. Lambertas (1969 09 01–1989 09 11).

Motina:

Karla Mei Vilkins-Adams, gim. 1970 07 18. 1989 03 01 ištekėjo už F. Lamberto, 1989 09 11 tapo našle; 1990 06 06 ištekėjo už Reimondo Stilo, išsiskyrė 2006 07 12; 2006 08 16 ištekėjo už Stiveno M. Mortono, išsiskyrė 2007 12 31; 2009 04 06 ištekėjo už Robino (Bobo) Adamso.

Politiniai įsitikinimai:

nežinomi.

Religiniai įsitikinimai:

nežinomi.

Lytinė orientacija:

nežinoma.

Partnerystės santykiai:

šiuo metu nėra.

Jau gal šimtąjį kartą atidžiai perskaitau šią prieš dvi dienas gautą biografiją mėgindamas kaip nors perprasti paslaptingąją panelę Anastaziją Rozą Stil. Niekaip negaliu pamiršti tos prakeiktos mergiotės, ir tai ne juokais erzina. Šią savaitę, vykstant itin nuobodiems susitikimams, pagaudavau save prisimenantį mudviejų interviu. Kaip ji čiupinėjosi su diktofonu, kaip užsikišo už ausies plaukų sruogą, kaip prikando lūpą… Taip. Ta prikąsta lūpa kaskart užkaitina man kraują.

Ir štai aš jau sėdžiu automobilyje, sustojęs prie kuklios Kleitono ūkinių prekių parduotuvėlės Portlando pakraštyje, nes ji čia dirba.

Tu kvailys, Grėjau. Ko čia atvažiavai?

Žinojau, kad taip baigsis. Visą savaitę… žinojau, kad turiu ją vėl pamatyti. Žinojau tai nuo tos akimirkos, kai lifto kabinoje ištarusi mano vardą ji dingo man priklausančio pastato gelmėse. Mėginau atsispirti. Laukiau penkias dienas, – penkias prakeiktas dienas, – norėdamas patikrinti, ar pavyks ją pamiršti. O šiaip aš nelaukiu. Negaliu pakęsti laukimo… Niekada ir nieko nelaukiu. Niekada nesu sekiojęs paskui jokią moterį. Moterys, su kuriomis prasidėdavau, suprasdavo, ko iš jų tikiuosi. Dabar labiausiai nerimauju dėl to, kad panelė Stil yra tiesiog per jauna ir kad galbūt tai, ką jai pasiūlysiu, jos apskritai nesudomins… O gal vis dėlto sudomins? Ar ji kada nors taps gera nuolankiąja? Papurtau galvą. Išsiaiškinti tėra vienas būdas… Todėl ir esu čia: kaip paskutinis kvailys sėdžiu mašinoje požeminėje aikštelėje, pilkoje ir nuobodžioje Portlando dalyje.

Jos biografija niekuo neypatinga, išskyrus paskutinę eilutę, kuri man ir buvo svarbiausia. Todėl čia ir esu. Kodėl neturite vaikino, panele Stil? Lytinė orientacija nežinoma: gal ji lesbietė? Prunkšteliu, nes ši mintis man pasirodo visiškai neįtikėtina. Prisimenu jos klausimą, ar aš ne gėjus, prisimenu, kaip nepatogiai ji pasijuto, kaip skaisčiai nuraudo… Prakeikimas . Šios absurdiškos mintys persekioja mane nuo tos akimirkos, kai ją sutikau.

Dėl to čia ir atvažiavai.

Nekantrauju vėl ją išvysti: tos mėlynos akys neduoda man ramybės net sapnuose. Flinui apie ją neužsiminiau ir dėl to džiaugiuosi, mat dabar elgiuosi kaip tikras moterų persekiotojas. O gal turėčiau jam pasakyti? Užverčiu akis į automobilio lubas: nenoriu, kad Flinas išūžtų man ausis apie savo naujai išrastą, sprendimu pagrįstą gydymo metodą. Man tik reikia prasiblaškyti… O vienintelis dabar mano geidžiamas prasiblaškymo objektas dirba pardavėja ūkinių prekių parduotuvėje.

Sukorei tokį kelią. Pažiūrėkime, ar panelė Stil tikrai tokia žavi, kokią ją prisimeni. Spektaklis prasideda, Grėjau. Išlipu iš mašinos ir per aikštelę prieinu prie parduotuvės durų. Man įeinant, monotoniškai suskamba elektroninis skambutis.

Parduotuvė daug didesnė, nei atrodo iš gatvės, ir nors jau beveik pietų metas, joje gana ramu, ypač turint omenyje, kad šiandien šeštadienis. Čia daugybė lentynų, o jose – tokiose parduotuvėse įprastas šlamštas. Visai pamiršau, kad ir ūkinių prekių parduotuvė tokiam žmogui kaip aš turi ką pasiūlyti… Reikalingų daiktų paprastai įsigyju internetu, bet jei jau užsukau, galbūt kelis daikčiukus ir nusipirksiu… „Velcro“ kabės ir kilpų laikikliai, skečiamieji žiedai… Taip… Surasiu nuostabiąją panelę Stil ir truputį pasilinksminsiu.

Kol ją pamatau, sugaištu net tris sekundes. Susikūprinusi, atsirėmusi į prekystalį, ji atidžiai žvelgia į monitorių ir kramsnoja pietus – apskritą bandelę. Užsimiršusi nusibraukia prie lūpų prilipusį trupinį ir ima čiulpti pirštą. Atsiliepdamas į tai mano kotas trūkteli. Velnias! Po galais, ar aš koks keturiolikmetis? Siaubingai suirztu. Gal ši paaugliška reakcija išgaruos, kai ją supančiosiu, išdulkinsiu, nuplaksiu… na, veiksmų eilė galėtų būti ir kitokia. Taip. To man ir reikia.

Panelė Stil labai susikaupusi atlieka užduotį, todėl turiu progą atidžiai ją apžiūrėti. Atmetus visas gašlias mintis, ji patraukli, labai patraukli. Gerai įsiminiau, kaip ji atrodo.

Ji pakelia akis ir sustingsta, paskui tikrąja to žodžio prasme prismeigia mane protingomis, skvarbiomis akimis – pačiomis žydriausiomis, rodos, veriančiomis kiaurai. Tas žvilgsnis sunervina taip pat kaip ir pirmą kartą, kai ją sutikau. Ji tik žiūri, – regis, priblokšta, – ir nežinau, ar tai į gera, ar į bloga.

– Panele Stil! Koks malonus netikėtumas.

– Pone Grėjau… – sušnabžda ji nuraudusi ir gaudydama kvapą. Aha… jos reakcija gera.

– Kaip tik buvau netoliese. Man reikia šį bei tą įsigyti. Malonu vėl jus matyti, panele Stil.

Tikrai malonu. Ji vilki aptemptais sportiniais marškinėliais ir džinsais, ne tais beformiais maišais kaip aną savaitę. Kojos ilgos, juosmuo siauras, krūtys tobulos. Ji tebespokso, todėl turiu gerai susiimti, kad atsispirčiau pagundai ištiesti ranką, suimti pirštais jai smakrą ir padėti užčiaupti burną. Atskridau iš Siatlo vien tam, kad tave pamatyčiau, ir, sprendžiant iš to, kaip dabar atrodai, ta kelionė nebuvo veltui.