Райчел Мид - Kraujo pažadas

– Nesuprantu, – sutriko Lisa. – Nieko nesuprantu. Paaiškink, kas dedasi. Ar galiu kuo padėti?

Pustrečio mėnesio. Negaliu palikti Akademijos dar pustrečio mėnesio – dabar tai atrodė ištisa amžinybė. Bet aš pažadėjau mamai ir nebenorėjau elgtis skubotai – ypač gresiant tokiam pavojui. Pažadai. Dalijau pažadus į kairę ir į dešinę. Net Lisai šį tą pažadėjau…

– Ar kalbėjai rimtai? Tikrai leistumeisi su manim į beprotišką žygį? Kad ir kas nutiktų?

– Taip.

Nei jos balse, nei žaliose akyse nebuvo nė lašo dvejonės. Kažin ar pasitikėjimas neišgaruos viską sužinojus?

Ką gali pasiūlyti pasmerktajam, kad jo gyvenimas pasikeistų?

Jau anksčiau svarsčiau, kaip būtų galima prašnekinti Viktorą Daškovą. Viktoras pasakė Eibui, kad niekas jo neprivers papasakoti apie tariamus brolio sugebėjimus atversti strigojus. Viktoras nuteistas iki gyvos galvos, pinigai jam nieko nebereiškia. Staiga dingtelėjo, ką galėčiau jam pasiūlyti. Laisvę.

Ištraukti Viktorą Daškovą iš kalėjimo.

Bet nusprendžiau Lisai kol kas šito nesakyti.

Galvojau tik apie tai, kad yra viltis – tegu ir visai menkutė – išgelbėti Dimitrijų. Markas sakė, kad tai paistalai, bet reikia pamėginti. Kitas klausimas: kiek turiu laiko, kol Dimitrijus ateis manęs nužudyti? Laiko neįmanomą padaryti įmanomą? Štai kas svarbiausia. Jei Dimitrijus pasirodys man nespėjus surasti Viktoro – bus blogai. Gal pasakojimas apie Roberto galias tėra pramanai, bet jei ne… Šiaip ar taip, laikas bėga. Jei Dimitrijus prigriebs mane anksčiau nei aš surasiu Viktorą ir Robertą, teks susikauti su juo dar kartą. Tada turėsiu nužudyti Dimitrijų ir prarasti paskutinę viltį išgelbėti savo princą. Prakeikimas.

Laimė, kad esu pratusi prie netikėtumų.

Dėkoju visiems draugams ir artimiesiems, kurie palaikė ir padėjo išsaugoti sveiką protą rašant šią knygą. Labai jus myliu ir esu dėkinga, kad leisdavot retkarčiais ištrūkti iš kabineto. Labai ačiū Jay, tikinusiam, kad tai mėgstamiausias jo kūrinys (kai knyga dar nebuvo parašyta), Jesse McGatha už žinias apie alchemikus, agentui Jimui McCarthy už paramą ir pagalbą, redaktoriams Jessicai Roythenberg ir Benui Schrankui už rankraščio tobulinimą, I. A. Gordonui už „žaltį“ ir kitus rusiškus vertimus, leidėjai Casey McIntyre už nuostabią reklamą.

Galiausiai dėkoju skaitytojams, neabejingiems mano kūrybai.

Aš rašau jums.