Элис Тайтл: Romeo

– Ne, ne per daug. Nagi, pasidalykim karo laikų prisiminimais. Ar nori išgirsti, su kuo aš miegojau?

– Ne. Noriu išgirsti, ar eisi su manimi aplankyti tėvo šeštadienį.

– Tiek to. Eisiu. O dabar galiu papasakoti, ką mes su Antonijum išdarinėjome vakar? Žinai, jis pirmasis meilužis, su kuriuo nereikėjo užsimerkti ir fantazuoti, kad pasitenkinčiau. Su dauguma kitų, dejuojančių, vaitojančių, negalėdavau susikaupti, ir – nieko. O su Toniu visiškai kitaip. Jis naudoja vynuogių drebučius…

Sara iškėlė ranką.

– Prašau, nereikia tų sukrečiančių detalių. Man vynuogių drebučiai – maistas. Padaryk paslaugą – tegul taip ir lieka.

Buvo beveik devynios vakaro. Sara stovėjo atsidariusi šaldytuvo dureles siauroje virtuvėlėje ir svarstė, ką suvalgyti vakarienės. Pasirinkimas nedidelis. Pora senų picos gabalėlių, truputis sūrio, reikėtų apipjaustyti apipelijusius jo kraštus, pusė dėžutės kiaulienos konservų. Iš pradžių pasirinko kiaulieną, bet atsiminė, kad dėžutė atidaryta jau dvi savaitės.

Žvilgsnis užkliuvo už skardinės vynuogių drebučių viršutinėje lentynėlėje. Ne, ačiū Berniui, šį vakarą sumuštinis su žemės riešutų sviestu ir vynuogių drebučiais netiks.

Sara atsiduso, mėgindama įsivaizduoti, ką Bernio meilužis darė su tais drebučiais. Gal jos lytiniame gyvenime kaip tik ir trūksta drebučių, kad jis toks nykus? O gal meilužių? Ji jau porą mėnesių su niekuo nesusitinka. O dėl paties sekso…

Pirmą kartą Sarai parūpo – su kuo sesuo susitinka šįvakar. Su kuo nors nauju? Ar Melanė minėjo vardą? Ne, tikriausiai ne. Sesuo nekalbėdavo apie savo asmeninį gyvenimą, o Sara – apie savo. Tiesa, nebuvo apie ką ir kalbėti. Šiaip ar taip, Melanė – tikrai ne tas asmuo, kuriam Sara norėtų atsiverti. Jos niekada nebuvo artimos. Tiesa, Melanė visad ateidavo į pagalbą ištikus krizei, bet labiau kaip gydytoja, o ne sesuo.

Nebenorėdama galvoti nei apie Melanę, nei apie savo pačios liūdną gyvenimą, Sara sutelkė dėmesį į svarbiausią klausimą. Ką valgyti? Pagaliau išsirinko picos gabalėlį ir įjungė mikrobangų krosnelę. Per minutę šildant plutelė sudrėkdavo ir suminkštėdavo, tačiau pica nebuvo labai tinkamas maistas.

Suvalgiusi picą, Sara svarstė, ar suplauti per savaitę kriauklėje susikaupusius indus, ar lipti į karštą vonią ir anksčiau atsigulti.

Po penkiolikos minučių ji įsliuogė į garuojančią senamadišką vonią ant kojyčių. Ji beveik metro septyniasdešimt penkių centimetrų ūgio, todėl, negalėdama visa panirti į vandenį, iškorė kojas per kraštą.

Sara retai apžiūrinėdavo savo kūną, bet mirkdama vandenyje prisiminė pokalbį su Hektoru Sančesu ir ėmė abejingai jį tyrinėti.

Tikrai – vieni kaulai ir oda, bet liesumas sportiškas. Keista, niekada nesidomėjo sportu, gal tik daug vaikščiodavo pėsčia, tai labai patiko. Tėvas jai diagnozavo konkurencijos baimę.

Žinoma, vyresnioji sesuo Melanė buvo mokyklos sporto žvaigždė – mergaičių žolės riedulio komandos kapitonė, trečioji žaidėja teniso komandoje. Neseniai Melanė vėl įnirtingai ėmė žaisti lauko tenisą. Priešininkas dažniausiai būdavo jos buvęs vyras ir kolega Bilas Denisonas. Išsiskyrę beveik prieš dvejus metus, Melanė su Bilu ir toliau artimai bendradarbiavo, pavaduodavo vienas kitą per atostogas ar konferencijas. Atrodė, jiems malonu kovoti. Bent jau teniso korte…

Kartą Sara stebėjo juos žaidžiančius. Vėliau ketino pietauti su Melane – retas įvykis. Žiūrėdama į Melanę, Sara pamanė, kad sesers žaidimas keistai piktas ir neramiai erotiškas. Ji visiškai užvaikė Bilą ir atrodė labai patenkinta. Sarai buvo smalsu – ar Melanė taip susidoroja su visais priešininkais, ar tik sprendžia su buvusiu vyru senas problemas. Jei taip, tai ne vien sesuo turi nebaigtų reikalų su daktaru Bilu Denisonu…

Sara staiga krūptelėjo, pamačiusi, kad rankos apglėbusios krūtis, o speneliai sukietėję. Keletą sekundžių masturbavosi. Bet vos tik pagalvojo apie pasitenkinimą, visas geismas dingo. Liovėsi ir kandžiai šyptelėjo, prisiminusi, kad Hektoras tiksliai atspėjo liemenėlės dydį – 32B. Nieko ypatingo, bet tikriausiai Hektoras teisus sakydamas, kad jos figūra geresnė, negu atrodo apsirengus.

Rankos nuslydo klubų apvalumais, Sara pakėlė vieną koją, paskui kitą, ištiesė ore lyg balerina. Gražios. Motinos kojos.

Motina svajojo tapti šokėja ir perdavė svajones jaunesniajai dukrai. Sara gailiai sukikeno ir pakrutino kojų pirštus. Gražios kojos, bet ji anaiptol ne balerina. Po šešių pamokų baleto mokytoja pasiūlė motinai geriau leisti dukrą į liaudies šokius. Sara ten prasikankino tris mėnesius, kol motina susitaikė su mintimi – dukra niekada nebus šokėja, ir leido nebelankyti. Tėvas nesutiko. Manė, kad jaunesnioji dukra turėtų užbaigti ką pradėjusi ir taip lengvai nepasiduoti. Motina pasipriešino tėvui – vienas iš tų retų atvejų. Jie smarkiai susibarė – pirmą Kartą prie Saros.

Ir paskutinį.

Greit nusipraususi Sara išlipo iš vonios, nusišluostė, apsisiautė vyriško dydžio baltu kilpiniu chalatu ir nutapeno į svetainę.

Po karštos vonios paprastai jausdavosi atsipalaidavusi ir mieguista, bet šiandien buvo sudirgusi, nerami. Klestelėjo ant sofos, pasirausė po pagalvėlėmis, sugraibė distancinio valdymo pultelį ir įjungė televizorių. Vaizdo kokybė buvo bloga – tamsūs šešėliai, sniegas ekrane. Tikriausiai baigiasi kineskopas. Reikės pirkti naują televizorių.

Keletą minučių pasiklausė CNN – tos pačios bėdos. Renka prisiekusiuosius O. J. Simpsono bylai. Keičiasi senatoriai nuo Kalifornijos valstijos: Feinšteinas vietoj Hafingtono. Vis dar neaišku, streikuos beisbolininkai ar ledo ritulininkai.

Ji abejingai junginėjo kanalus, kol dėmesį atkreipė pažįstamas balsas:

Nes pasiekęs orgazmą jis, kaip mes visi, praranda kontrolę, apsinuogina, pasirodo esąs pažeidžiamas.

Melanė. Sėdi su dviem vyrais kambaryje, primenančiame policijos patalpas iš serialų apie farus.

Sara paknebinėjo distancinio valdymo jungiklį, norėdama pašviesinti vaizdą, tačiau sniego padaugėjo, o vaizdas pasidarė dar blyškesnis. Kamera nusisuko nuo sesers ir dviejų policininkų į juodaodę trumpais, garbanotais plaukais ir didžiuliais žiedais ausyse.

– Aš – Ema Margolis. Jūs žiūrite laidą „Peržengus ribą“. Likite su mumis. Po reklamos tęsime karštą įžymios psichiatrės, daktarės Melanės Rozen diskusiją su žmogžudysčių skyriaus detektyvais Džonu Alegru ir Maiklu Vagneriu apie Romeo – žudiką maniaką, „vagiantį moterų širdis“. Laida įrašyta šiandien popiet Teisingumo rūmų žmogžudysčių skyriuje, čia, San Franciske.

Sara norėjo perjungti kanalą. Nors buvo girdėjusi, kad Melanė keletą kartų dalyvavo laidoje „Peržengus ribą“, atkakliai vengė ją žiūrėti. Kėlė nerimą sesers susižavėjimas tuo žmogžudžiu iškrypėliu. Melanė ne tik televizijoje analizavo bepročio, sukėlusio paniką mieste, veiksmus, bet ir tapo specialiųjų San Francisko policijos skyriaus pajėgų, suburtų jam sučiupti, eksperte konsultante.

Tačiau smalsumas įveikė. Užuot perjungusi kanalą, užsuko garsą, kol rodė alaus ir Amerikos telefono bei telegrafo bendrovės reklamas. Paskui Melanė ir abu detektyvai vėl diskutavo. Ekrane prabėgo laidos rengėjų pavardės. Kamera iš arčiau parodė veidus – pirmiausia Melanę, tada jaunesnįjį detektyvą Vagnerį ir galiausiai – vyresnįjį Alegrą. Dėl blogos vaizdo kokybės buvo sunku įžiūrėti bruožus.

Kai Sara vėl įjungė garsą, kalbėjo Džonas Alegras:

– Mūsų patirtis rodo, kad dauguma maniakų pasirenka puolusias moteris: prostitutes, narkomanes, benames. Arba persekioja mokines – jaunas, bejėges, lengvai susižavinčias. Bet šio žmogžudžio objektas kitoks. Jis puola protingas, patrauklias, sėkmingai dirbančias moteris. Aukos – advokatė, dėstytoja, biržos brokerė, verslininkė. Visos skirtingo fizinio tipo.