Дэйв Зельцерман - Įsilaužimas

***

Resnikui labai nepatiko ši situacija. Jis negalėjo niekuo apkaltinti Vilsono ir nenorėjo rizikuoti, kad būtų nužudyti jo vaikai ir žmona. Jis jautėsi įstrigęs ir tai Resnikui labai nepatiko.

Jis iškėlė pirštą ir paprašė barmeno dar vieno stiklo burbono. Išgėręs jis pakilo nuo baro kėdės, sumokėjo dvidešimt dolerių ir išėjo.

Aleksas Resnikas neturėjo jokio aiškaus tikslo, važiuodamas į Vilsonų namus, tačiau vis tiek kažkaip ketino pričiupti tą vyruką. Jei reikės, nutemps jį prie Merės O’Donel lovos.

Duris atidarė Deno žmona. Resnikas pajuto virptelėjimą širdyje, išvydęs jos akyse ašaras. Dar prieš valandą ji neverkė. Kerol pasakė detektyvui, kad jos vyro nėra namie ir ji apskritai nebesitiki, kad jis kada nors grįš.

— Kodėl? — paklausė Resnikas.

— Tarp mūsų kai kas įvyko. Tačiau nenoriu apie tai kalbėti.

Resnikas sudvejojo, tačiau vis dėlto ryžosi paklausti, ar negalėtų užeiti.

— Neturiu jums ką pasakyti, detektyve.

— Prašau, skirkite man bent penkias minutes.

— Gerai, bet tik penkias minutes, — sutiko Kerol ir įleido Resniką.

Jam įeinant į vidų, Kerol bandė šypsotis, — o gal tiesiog taip bandė susitvardyti neverkusi. Resnikas negalėjo atsakyti.

Jis stovėjo svetainėje, palaukė, kol Kerol atsisės ant sofos, o tada atsisėdo šalia.

— Gyvenate brangiame name, gana prabangiame rajone...

Kerol nieko jam neatsakė.

Resnikui vėl sudiegė širdį, pamačius ją sėdinčią, sudėjusią rankas, bandančią susitvardyti.

— Kai jūsų vyras prarado darbą, turbūt turėjote finansinių sunkumų? — delikačiai paklausė jis.

Kerol linktelėjo, prikandusi lūpą.

— Radau darbą. Denas pasirašė sutartį. Viskas buvo gerai.

— Ar jis uždirbdavo tiek pat, kiek anksčiau?

Kerol papurtė galvą.

Resnikas įkvėpė ir lėtai iškvėpė. Jam nepatiko tai, ką daro, tačiau neturėjo kito pasirinkimo. Jis parodė Kerol tas pačias Margaritos Viljams ir Merės O’Donel nuotraukas, kurias prieš tai rodė Denui. Ji išbalo, pažiūrėjusi į jas.

Resnikas tarė:

— Žinau, kad jūsų vyras suplanavo tą apiplėšimą. Jis atsakingas už tai, kas nutiko šioms dviem moterims.

— Negaliu jums nieko pasakyti, — pasakė Kerol, sunkiai kvėpuodama.

— Ponia Vilson, žinau, kad neturite su tuo nieko bendra, tačiau man reikia jūsų pagalbos.

Kerol pradėjo kūkčioti, jos veidą perkreipė skausmas ir neviltis. Ji atsistojo, pečiai trūkčiojo. Tada ji ištiesė į Resniką rankas.

Jis atsistojo. Žinojo, kad taip neteisinga. Jis bandė sučiupti jos vyrą. Tačiau ką jam daryti, leisti jai čia stovėti ir verkti?

Kerol krito jam į glėbį, prispaudė galvą prie jo krūtinės ir ilgai raudojo. Jis susitvardė, apkabino ją vieną ranka ir patapšnojo per nugarą ramindamas. Jis puikiai suprato, kaip jautėsi ši vargšė moteris. Ji prarado vyrą, savo vaikų tėvą, neatsiejamą savo gyvenimo dalį. Laikydamas ją glėbyje, jausdamas jos kūno smulkumą ir šlapius nuo jos ašarų marškinius, Aleksas Resnikas pradėjo galvoti apie savo netektis. Savo nuostabiąją žmoną Kerę ir nuostabią jos šypseną. Visus tuos metus, kuriuos iššvaistė, atsiribodamas nuo jos. Ir Brajeną... Tai buvo pirmas kartas, kada jis leido sau pagalvoti apie Brajeną ir pripažino sau, kad to berniuko niekada nebeišvys. Ta mintis jį užvaldė. „Brajeno nebėra. Nebeįmanoma jo susigrąžinti. Berniuko tikrai nebėra.“ Kai tai pagaliau suvokė visa savo esybe, jį apėmė toks nepakeliamas skausmas, kad jis nebežinojo, kaip toliau galės gyventi. Atrodė, jo širdis tuoj plyš. Skausmas jį užliejo tokia galinga banga, kad Resnikas abejojo, ar atsilaikys ir išgyvens, žinodamas, kad jo berniuko tikrai nebėra. Kad jis daugiau niekada nebelaikys jo už rankos ir nebespaus savo glėbyje. Ar tai įmanoma?

Resnikas suvokė, kad kūkčioja ir laiko Kerol tvirčiau.

***

Denas vairavo, kol akyse pasidarė visai tamsu ir jis nebegalėjo toliau vairuoti. Denas sustojo prie pirmo pasitaikiusio motelio. Kur jis buvo? Ohajuje? Indianoje? Jis nė neįsivaizdavo. Tik žinojo, kad yra labai pavargęs.

Administratorius paklausė, ar jis turi su savimi kokių krepšių. Denas negalėjo susilaikyti nenusijuokęs, kai pasakė, kad teturi vienintelį. Vyras pažiūrėjo į jį kaip į pakvaišėlį. Na, ir tegul!

Įėjęs į kambarį, Denas išvertė sportinio krepšio turinį ant lovos. Daug krūvelių šimto dolerių banknotais pasklido ant lovos, kai kurie jų nukrito ant grindų. Jis spėjo, kad turi daugiau negu milijoną dolerių. Tarp pinigų buvo keli šilkiniai maišeliai, iš kurių pažiro deimantai.

Jis žiūrėjo į pinigus ir į deimantus ir bandė sugalvoti, ką darys su visu šiuo turtu. Jis suprato, kad nė neįsivaizduoja. Visiškai neįsivaizduoja.

Išnašos

1 mylia lygi 1608 metrams - red. past.

1 kvadratinė pėda lygi 0,093 kvadratiniams metrams - red. past.

1 pėda lygi 0,3048 metro - red. past.

angl. Money, it‘s a gas. Grab all you can and smoke some hash

angl. Money, it‘s a hit. Just don‘t light up any of that bad shit

Apdovanojimas, suteikiamas karo tarnyboje sužeistiems ar žuvusiems kariams.

it. supratai

1 jardas lygus 0,9144 metro - red. past.