Francois-René de Chateaubriand: Ransė gyvenimas

Isaacas Lemaistre’as de Sacy (1613–1684), kunigas, vienas iš Por Ruajalio atsiskyrėlių, dvasinis vienuolių vadovas; Klaudijus Fulgencijus (467–533), šventasis, vienuolis, Augustino sekėjas, lotyniškai parašytų teologijos veikalų autorius; Pierre’as Nicole’is (1625–1645), moralistas, jansenizmo šalininkas; Antoine’as Arnauld (1612–1694), teologas, augustinizmo šalininkas, jansenizmo ideologas; Louis Sébastienas Le Nain de Tillemont’as (1637–1698), kunigas ir istorikas, jansenizmo šalininkas, Por Ruajalio atsiskyrėlis; dom Claude’as Lancelotas (1615–1695), vienuolis, kalbininkas, gramatikos ir kalbos mokymosi metodikos vadovėlio autorius, Por Ruajalio atsiskyrėlis; Jeanas Racine’as (1639–1699), vienas didžiausių prancūzų tragedijų rašytojų, artimas Por Ruajalio ideologijai; Jeanas de La Bruyère’as (1645–1696), moralistas, rašytojas, literatūros kritikas; Nicolas Boileau-Despréaux (1636–1711), rašytojas, literatūros kritikas, klasicizmo estetikos normintojas.

Leonidas, Spartos karalius, garsiausio Termopilų mūšio 480 m. pr. Kr. vadas.

Šitaip buvo vadinamas Prancūzijos karalius Liudvikas XIV.

Anot tradicijos, V amžiaus pabaigoje šventosios Genovaitės pastatydinta bažnyčia, vėliau – bazilika, toje vietoje, kur buvo palaidotas šventasis Denisas ir jo palydovai; vėliau baziliką ne kartą perstatė, o nuo VII amžiaus ji virto frankų ir prancūzų valdovų nekropoliu.

Garsus 1643 metų (Rocroi) mūšis; čia prancūzai sumušė ispanus.

Jacques’as Bénigne’as Bossuet (1627–1704), kunigas, teologas ir rašytojas, garsių pamokslų autorius; François de Salignacas de la Mothe Fénélonas (1651–1715), kunigas, rašytojas moralistas; Françoise d’Aubigné, markizė de Maintenon (1635–1719), poeto Scarrono žmona, po karalienės Marijos Teresės mirties – slapta Liudviko XIV žmona; kunigaikštytė Anne Geneviève de Bourbon-Condé, hercogo de Longueville’o žmona (1619–1679), garsi frondininkė, vėliau viena iš Por Ruajalio atsiskyrėlių; Paryžiaus arkivyskupas Louisas-Antoine’as de Noailles (1651–1729).

François Leguat (1637–1735), garsus keliautojas.

Šventojo Liudviko IX motina Blanša Kastilietė (1182–1252); minimas vienuolynas buvo įsteigtas 1240 metais.

Mūšis įvyko 1571 metų spalio 7 dieną, kai Jono Austro vadovaujama 250 laivų flotilė susikovė su nepalyginti gausesniu turkų laivynu; krikščionys neteko 15 galerų ir 8000 vyrų, musulmonų nuostoliai buvo gerokai didesni: 40 galerų ir 30 000 karių. Praktinė mūšio reikšmė nedidelė: išlaisvinta tik 1500 krikščionių belaisvių, bet moralinė pergalė neprilygstama: žlugo iki tol nenugalimu laikyto Otomanų imperijos laivyno prestižas.

Pierre’as Jeanas de Béranger (1780–1857), poetas, daugelio populiarių satyrinių eilėraščių ir politinių pamfletų autorius.

Eilėraštyje žaidžiama žodžiais: la Trappe – Trapistų vienuolynas, la trappe – medžioklėje naudojami spąstai: žemėje iškasta ir šakomis ar netvirtu dangčiu pridengta duobė.

Šitaip buvo vadinamas Jacques’as Bénigne’as Bossuet, 1671 metais paskirtas Meaux (Mo) vyskupu ir išbuvęs juo iki mirties (1704).

Jonas Sobieskis (1624–1696), 1674 metais išrinktas Lenkijos karaliumi, pasižymėjo kovose su švedais, kazokais, totoriais ir turkais, įveikė turkų pasipriešinimą šiems apgulus Vieną.

„Užsipulkime teisųjį, nes jis mums nenaudingas ir priešiškas tam, ką mes darome.“

„Enkime teisiai gyvenantį vargšą, vien jo buvimas mus slegia, jo gyvenimas nepanašus į kitų gyvenimą.“

„Lieka amžinai.“

Hercogas d’Enghienas (1772–1804) Napoleono I įsakymu suimtas ir sušaudytas Venseno pilyje.

Madeleine de Scudéry (1607–1701) dešimties tomų romaną „Didydis Kiras“ rašė 1648–1653 metais.

Kalbama apie fanatikus jansenistus, kuriuos ištiko traukuliai prie Paryžiaus kardinolo kapo šventojo Medardo kapinėse.

Lk 18, 22.

Lk 14, 26.

„Senieji fragmentai“.

„Čia ilsisi abatas Sugerijus.“

„Mes mirštame kiekvieną dieną, keičiamės kiekvieną dieną ir vis tiek tikime esą amžini.“

„Ne tam, kad jus įžeisčiau, bet tam, kad apsiginčiau.“

Kalbama apie aštrią anglų poeto, eseisto Johno Miltono (1608–1674) ir Olandijoje gyvenusio prancūzų erudito Claude’o Saumaise’o (1588–1658) polemiką dėl pastarojo veikalo „Karolio I apologija“; italų gydytojas humanistas Giulio Cesare Scaligero (1484–1558) parašė du itin įžūlius pamfletus, nukreiptus prieš Erazmą.

Cenobitas – vienuolis, gyvenantis su kitais vienuoliais vienoje bendruomenėje.

„Kur jūs jį padėjote?“

Augustinas Thierry (1795–1856), rašytojas ir žymus XIX amžiaus pirmosios pusės istorikas.

Nanto ediktas, pasirašytas karaliaus Henriko IV 1598 metais, teisiškai sulygino protestantų ir katalikų teises.

Rašytojas ir eruditas Gilles’is Ménage’as (1613–1692).

Kalbama apie Fernė pilį, kurioje Voltaire’as gyveno nuo 1758 metų iki savo mirties 1778 metais.

„Vienuolių atgaivintojas.“

„Atkaklus triūsas“ – Vergilijaus „Georgikų“ eilutės „Atkaklus triūsas viską įveikia“ ( Labor omnia vincit improbus ) dalis.

„Mirkime visi savo nekaltume“ (I Mak, II, 37).

Ps 25,7.

2 Kor 5–1.

„Aš esu tik žemės kirminas, o ne žmogus.“

„Kaip gera klausytis šėlstančio vėjo gulint savo lovoje!“

Marie-Madeleine de La Fayette (1634–1693) romaną „Princesė de Klev“ parašė 1678 metais.

Turimi omenyje Liudviko XIV valdymo metai.

Job 6, 9.

„Čia bus mano poilsis.“

Kalbama apie Bohemijos karalių Joną I Liuksemburgietį (1296–1346), netekusį regėjimo kovose su pagonimis lietuviais; nors ir aklas jis dalyvavo Kresi mūšyje su prancūzų vėliava.

Chateaubriand’as painioja du ispanų teologus: Luisą Moliną (1536–1600) ir Miguelį Molinosą (1628–1696); pirmasis yra molinizmo, vienos iš predestinacijos doktrinos atšakų kūrėjas, o antrasis suformulavo molinosizmo, arba kvietizmo, idėjas.

Romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“ autorius François Rabelais (1494–1553) buvo Medano klebonas.