Kim Young-Ha - Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui

Grįžo po sunkios darbo dienos gerokai po devynių. Vos jam įėjus, motina ėmė skųstis, kaip blogai visą dieną elgėsi marti. Jis šiurkščiai atsakė ir ketino eiti į dušą, bet dar teko išklausyti ir žmonos skundų.

Šešiasdešimties kvadratinių metrų ploto butas tarsi pritaikytas kivirčams. Ankšti kambariai ir svetainė, tie patys judėjimo takai, vasaromis prastai vėdinama patalpa su koridoriais triukšmingai bėgiojančiais vaikais. Verdant valgyti, kvapai išsyk pasklisdavo po visą butą, o skalbinių kalnas išaugdavo per tris dienas. Dažnai prikrisdavo plaukų ir po kriaukle kaupėsi pelėsiai. Skalbiant antklodę, visas namas tapdavo karo lauku, o ją padžiovus verandoje visa svetainė aptemdavo.

Vienintelė vyro svajonė buvo išsivaduoti iš šio chaoso, persikeliant į naują butą. Tačiau atrodė, kad ją įgyvendinti be galo sunku. Jautė, kad netrukus bus atleistas iš darbo. Spėjimas laikui bėgant virto įsitikinimu. Tai galėjo paliudyti ir įvykis per pietų pertrauką. „Jau visi žino, išskyrus mane. Jau vengia manęs, nes gailisi.“

Nuėjo į dušą išsimaudyti. Nusivilko apatinius ir nustėro. Matėsi tik apatiniai, o penio ir gaktos plaukų bemaž nesimatė. Kadaise jis norėjo neturėti penio ir plaukų, bet ne dabar. Norėjo iš drovumo, kai dar visai mažas eidavo su tėvu į viešąsias maudykles. Nuleido ranką ir palietė. Viskas savo vietoje. Visiškai nusirengęs, atsistojo prieš veidrodį. Akių, plaukų ir kūno kontūrai buvo aiškūs, bet nebuvo kitų kūno dalių: pavyzdžiui, tarpų tarp šonkaulių ar bambos.

„Gal reikės nueiti į akių kliniką. Ką tik įkopiau į ketvirtą dešimtį, o akys jau aptemo.“ Jis atsuko čiaupą. Veidrodį aptraukė garas. Jo atvaizdas dar labiau išblanko. Maudydamasis jis vėl palietė savo penį. Tas iš lėto, bet tvirtai atsistojo. Veikia dar gerai, nusiramino. Ir ėmė ilgėtis moters klubų ir krūtų.

6

Po keleto dienų jis vėl susitiko su ta moterimi. Šį kartą viskas vyko greičiau. Nuo staliuko iki lovos jiedu užtruko vos dvi valandas.

— Aš išprotėsiu. Visą dieną galvoju tik apie tavo krūtis.

Moteris šypsodamasi praskleidė palaidinukę. Vyriškis panardino galvą tarp krūtų ir apžiojo spenelį. Moteris apsikabino jį lyg motina. Jis beveik verkė iš susijaudinimo.

— Ak, manau, kad labai tave myliu, — prasitarė.

Tuomet oras kambaryje staiga atvėso. Moters kūnas taip pat atšalo. Net kava ant stalo ataušo. Nustebęs dėl netikėtų permainų, vyriškis pakėlė galvą.

— Kas atsitiko? — paklausė moters. Moteris papurtė galvą:

— Nežinau.

— Tiesiog man kažkodėl pasidarė baisu. Atsiprašau.

Vyriškis paguldė moterį ir nutraukė pėdkelnes sykiu su juodomis apatinukėmis. Iš moters tarpkojo sklido švelnus kvapas. Vyriškis, kurio žmona niekada nenaudojo intymios kosmetikos, jį juto pirmą kartą. Taip susijaudino, kad net pats nustebo. Moteris, kuri prieš valandėlę buvo jam lyg motina, dabar gulėdama klusniai laukė jo antpuolio. Jis puolė ją kaip žvėris.

— Tu nuostabus, — skatino jį moteris. — Ak, nužudyk mane!

Jos krūtys lingavo pirmyn ir atgal. Nuo spintelės palei galvą kaip medžio lapai pabiro daiktai. Žadintuvas, nuotraukų rėmeliai ir knygos. Mylėdamiesi karštligiškai ritinėjosi po lovą. Moteris vis surikdavo, o vyras kiekvieną kartą sugriebdavo jos krūtis.

Iš tolo pasigirdo sieninio laikrodžio dūžiai. Jiems skambant, vyriškis baigė ir išsitiesė. Pasijuto ištroškęs. Užsimanė gurkštelėti izotoninio „Gatorade“ gėrimo. Nuėjo iki šaldytuvo. Pravėrus dureles, šviesos spindulys nušvietė tamsią svetainę. Buvo įsitikinęs, kad sugriebė kokakolos skardinę, bet matė tik skardinę, o rankos nesimatė. Iš lėto ją išsiėmė. Judėjo tik skardinė. Labai nustebęs, ją paleido. Iš kambario pasigirdo moters balsas.

— Kas atsitiko?

— Viskas gerai, — atsakė vyriškis. Po to pasiėmė skardinę, užkišo pirštą už dangčio ąselės ir trūktelėjo. Atrodė, kad ąselė juda pati.

Jis užtruko, tad ji nuoga atėjo į svetainę.

— Kur pradingai, palikęs atdaras šaldytuvo dureles?

Ji dairėsi vyriškio, kuris iš tiesų stovėjo priešais šaldytuvą.

— Aš čia, — bejėgiškai atsiliepė.

— Kur?

Moteris, rodos, jo nematė. Pažino, kai jis sugriebė už rankos.

— Ak, Dieve. Buvai čia pat, kodėl tavęs nemačiau? Esi keistokas ir tave sunku įžiūrėti. Gal čia pernelyg tamsu? Įjungti šviesą?

Vyriškis atkalbėjo. Išgėrę likusią kokakolą, jiedu grįžo į tamsią svetainę ir atsigulė. Viskas paaiškėjo. Vyriškis darėsi vis blankesnis. „Dabar žinau, kad tai nebuvo regėjimo sutrikimas. Žinoma, jei tai būtų regėjimo problema, kokakolos taip pat nesimatytų. Pirmą kartą gyvenime susiradau tikrą meilužę, negi dėl to turėčiau išnykti? Kodėl aš darausi blankus?“ — mąstė, gulėdamas atmerktomis akimis, ir niekaip negalėjo rasti atsakymo. Moteris, nesuprasdama, ko jis staiga nutilo, pradėjo nerimauti. Ranka švelniai palietė jo penį ir pabučiavo. Jam labai patiko tas pojūtis. Tačiau negalėjo leisti jai tai tęsti.

— Atrodo, mums jau metas išsiskirti, — tarė vyras.

— Kodėl?

— Todėl, kad aš tave myliu.

Moteris pratrūko juoku:

— Tfu. Ar vaidini teatre?

Bet vyriškis buvo visiškai rimtas:

— Ne. Tai ne teatras. Aš nykstu. Man sakė, kad jeigu įsimylėsiu moterį — pranyksiu. Toks mano likimas.

— Kas taip sakė?

— Vienas šamanas.

— Ar tu juo tiki?

— Negaliu netikėti. Aš tikrai darausi blankus.

Moteris įjungė šviesą ir pasitrynė akis.

— Tikrai. Aš tave prastai matau.

Jam užėjo noras verkti.

— Ar gali mane apkabinti?

Moteris apgraibomis prisiartino ir jį apsikabino. Vyriškis pravirko, prispaudęs veidą prie jos krūtinės, apie kurią tiek metų svajojo.

— Mane atleis iš darbo. Tik ir laukia progos, o jei būsiu blankus, geresnės priežasties nesurasi. Kas norės patikėti pinigus nematomam darbuotojui?

Moteris jį ramino.

— Viskas susitvarkys. Galbūt mes pernelyg karštai pasimylėjome. Kai tik prabusi, viskas bus gerai. Gal mes per daug išvargę. Net jei tapsi nematomas, man tai nerūpės, — įtikinėjo ji.

Tačiau vyriškis apsisprendė kitaip. Ją mylėdamas jis taps nematomas, bus atleistas iš darbo ir nebegalės susimokėti už butą ir automobilį. Negalės duoti motinai kišenpinigių, o žmonai pinigų kasdienėms išlaidoms. Ko gero, ir šalia gulinti moteris nematomo žmogaus nebemylės taip karštai.

Metas grįžti. Kol jis atsikėlęs plovėsi ašaras, moteris sutvarkė drabužius.

— Nenusimink ir namuose gerai pailsėk.

Vyriškis papurtė galvą.

— Ryt iš pat ryto reiks eiti į darbą. Mėnesio pabaiga. Nėra laiko miegui.

Moteris dar kartą apkabino jį kaip motina.

— Sudie. Paskambinsiu.

Tada vyriškis verkdamas paprašė:

— Ne, neskambink man. Jeigu tapsiu dar blankesnis, būsiu atleistas iš darbo. Palauk, kol vėl būsiu normalus. Pats tau paskambinsiu, kai vėl bus galima mane matyti.

7

Jis parėjo namo. Budėtojas snaudė. Vėlai sugrįžusį vyrą užsipuolė žmona ir motina. Jis vogčiomis žiūrėjo į jųdviejų veidus, tačiau, rodos, jos nieko keisto nepastebėjo. Skundėsi, verkšleno ir barėsi kaip visada. Reikia sumokėti už butą, telefoną, už kelionę su kiemo senjorų klubo nariais į Čedžu salą... Pinigai, pinigai, pinigai. Jautėsi persisotinęs To jau buvo per daug.

— Mamyte, ar tu mane matai? — paklausė. Motina pažvelgė taip, lyg būtų išgirdusi kokią nesąmonę.

— Vaikeli, jei nenori man duoti pinigų, tai taip ir sakyk.