Kim Young-Ha - Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui

— Nieko. Ir jūs jau eikite.

Viršininkui tai pasakius, įtarimas, jog atsidūrė atleidžiamų darbuotojų sąraše, tik sustiprėjo. Tik taip galėjo paaiškinti tokį elgesį. Iš ko reikės gyventi, jei jį atleis iš darbo? Sudėjus į vieną krūvą išeitinę išmoką ir kompensaciją, sunku būtų atidaryti net mažą barą. O kaip susimokėti už automobilį ir butą? Kita vertus, dar keisčiau, kad jo iki šiol neatleido. Staiga užsimanė parūkyti, bet negalėjo rasti cigaretės. Pasidavė.

Išėjęs iš banko, nužingsniavo į susitikimo vietą. Pasimatymas po dešimties metų. Truputį jaudinosi. Su kokiu vyru ji gyvena? Buvo girdėjęs, kad dar neturi vaiko, bet kodėl? Matyt, ji nėra tik namų šeimininkė, bet kur dirba? Ėjo karštligiškai svarstydamas įvairius dalykus. Gatvės buvo pilnos žmonių. Galbūt todėl tądien susidūrė su daugiau praeivių nei įprastai. Viena moteris atsitrenkė į jį ir net atšlijo iš nustebimo. Visi jį palydėdavo piktais žvilgsniais, tarsi klausdami, iš kur jis čia atsirado, ir niekas neatsiprašė. Jis pamanė, kad žmonės prarado padorumą.

Moteris jau laukė susitikimo vietoje. Ji buvo apsivilkusi persikų spalvos megztuku ir jos amžiui kiek per trumpu sijonu. Užsisakė šonkauliukų. Jai lenkiantis padėti mėsą ant grotelių, susiūbavo didelės krūtys. Jis vis trūktelėdavo sodžu [* Korėjietiškas alkoholinis gėrimas iš ryžių]. Išgėręs pasidarė plepus. Abu prisiminė įvairius universitete patirtus nutikimus. Dievuli, ar tikrai? Taip, iš tiesų. Atrodo, kad taip. Dabar prisimenu. Ji pritarė, entuziastingai linkčiodama galvą. Žinoma, kaip susitarę vengė kalbėtis apie B. Todėl visos istorijos skambėjo neįtikinamai. Pavyzdžiui, kelionė trise virto kelione tik dviese.

Moteris taip pat nemažai išgėrė. Kitados ji negerdavo. Gal gerti ją išmokė gyvenimas.

— Aš... išsiskyriau, — tarė moteris, kąsdama mėsą nuo kaulo. Diržinga sausgyslė nukrito ant stalo. Pakėlė ją lazdelėmis.

— Ak, suprantu. — Vyriškis užsakė dar dvi porcijas.

— Tai ką dabar veiki? Turi darbą?

Moteris nusišypsojo, drėgnu rankšluosčiu šluostydama burną.

— Dirbu draudimo agentūroje.

Vyriškis nutaisė liūdną veidą. Bet greitai pamanė, kad tokia išraiška netinkama, ir pakeitė ją įprasta, sakydamas:

— Ak, gyvenimo draudimų planuotoja?

Moteris garsiai nesijuokė iš vyro klausimo.

— Ačiū, kad mane taip pavadinai.

Jiedu išėjo iš restorano. Gatvėje pūtė žvarbus vėjas.

— Sakei, kad gyveni netoliese, ar ne?

Į jo klausimą moteris atsakė linktelėdama galvą. Ji padavė savo vizitinę kortelę ir kilstelėjo ranką atsisveikindama:

— Iki.

Vyras suėmė nusigręžiančios moters delną. Gal alkoholis jį padrąsino.

— Ar tave palydėti?

Moteris nieko neatsakė. Vyriškis lėtai nusekė iš paskos.

Priėjus namą, vyras atsisveikino pirmas:

— Sudie.

Tada moteris pagriebė jį už rankos.

— Jei gali, užeik išgerti arbatos.

Jis nuėjo iš paskos į jos namus. Budėtojas snaudė. Įlipus į liftą, jo galvoje pradėjo atgyti istorijos, kurias pasakodavo B. „Žinai, ji vos nusirengusi tampa labai agresyvi. Atrodo labai išdidi, ar ne? Lovoje tampa visai kitu žmogumi. Na... tiesiog neleidžia man miegoti. Šiaip ar taip, ji nuostabi. Ypač daugiau išgėrusi. Iš pradžių labai kukli, bet vos tik ko nors paragavusi visada užsimano to paties.“

Liftas sustojo. Štai čia. Moteris išsiėmė raktą ir atrakino duris.

— Moterys, kurios gyvena vienos, laikosi taisyklės: niekada raktu nerakinti durų kaimynų akivaizdoje. Spaudi skambutį, o duris atsirakini tik tada, kai visi praeina.

Vyras sutikdamas tarstelėjo:

— Galbūt.

Moteris atnešė arbatos ir nuėjo į kambarį persirengti. Įsisupusi į platų megztinį, ji dar labiau priminė universiteto laikus. Jis labai susijaudino. Apsimetęs, jog eina į tualetą, lyg netyčia prie jos prisėdo, moteris tik trūktelėjo klubus, bet tolyn nesitraukė. Ji pastatė puodelį ir padėjo galvą jam ant peties.

— Gal aš jau girta.

Jis kilstelėjo ranką, lyg norėdamas prilaikyti jos galvą ir pečius. Po to švelniai palytėjo lūpomis. Liežuvis lengvai įsliuogė vidun. Jie lyg išprotėję ėmė laižyti vienas kitam dantis ir liežuvio šaknį. Jo ranka įslydo po megztiniu ir apčiuopė išsvajotas krūtis. Jos burna plačiai prasižiojo ir pasiuntė dejonę į jo vidų. Abu greitai, lyg varžydamiesi, nusirengė ir susiliejo ant grindų. Jo lūpos sustojo ties speneliais.

Moteris tikrai buvo drąsi ir aktyvi. Kaip B. ir sakė. Ji suriko ir apžergė kojomis jo juosmenį. Jam dar niekad neteko girdėti įsiaudrinusios moters šūksnių iš taip arti. Tai kaipmat pažadino jo vyriškumą. Jis judėjo taip smarkiai, kaip negalėjo sau leisti namuose, kur būdavo motina. Nuspyrė antklodę, kuria visada dėl viso pikto dengdavosi mylėdamasis. Sugriebęs už plaukų, pastūmėjo oraliniam seksui ir dar paėmė ją iš nugaros. Kiekvieną kartą ji labai sumaniai jam pagelbėdavo.

Pasimylėję, moteris ir vyras gulėjo vienas šalia kito, sunkiai gaudydami kvapą. „Niekada anksčiau taip nesijaučiau“, — pamanė vyras.

— Tu nežinai, kaip tada norėjau su tavimi permiegoti? — Vyras pabučiavo jos krūtis. — Visada pavydėjau B., koks laimingas mano draugas.

Paminėjus B. pirmą kartą, jos kūnas krūptelėjo.

— Aš žinojau. B. man sakė, — tarė moteris, glausdamasi jo glėby. Tai jam sukėlė šoką.

— Ką sakė B.?

Ji nedrąsiai atsakė:

— Tiesiog, kad tu galbūt nori su manimi pasimylėti. Aš netikėjau, bet dabar žinau, kad tai buvo tiesa.

Ji nusišypsojo. Tačiau vyriškis nesišypsojo.

— Jau metas eiti. Manęs laukia motina.

— Jis ėmė rengtis. Moteris pasižiūrėjo jam į akis.

— Ar supykai?

Jis papurtė galvą.

— Ne, viskas gerai. Tikrai turiu grįžti.

Moteris jį palydėjo iki durų. Vyriškis ėjo lėtai, lyg netekęs jėgų. Budėtojas skaitė laikraštį. Jam pasisveikinus, užsidėjo akinius ir apsidairė.

— Tai aš. Iš 1008 buto.

Atrodo, kad tik dabar budėtojas atkreipė dėmesį. Tačiau lipant į liftą nusekė jį akimis. „Negalima tokio seno žmogaus įdarbinti budėtoju“, — pagalvojo jis ir paspaudė dešimto aukšto mygtuką.

5

Kitą dieną jo galvoje sukosi mintys apie ją. Tarsi vaikas, pirmą kartą pasižiūrėjęs pornografinį filmą, jis negalėjo nieko imtis. Svetimavimo ir neištikimybės patirtis jį labai sujaudino, o dar stipriau paveikė pirmą kartą atsiskleidęs jo vyriškumas. Jam pasisekė sugundyti moterį — tai buvo nuostabus atradimas.

Dirbdamas darbus, jis darė daug klaidų. Įsidėjo į savo stalčių kliento antspaudą, išmokėjo klaidingai suskaičiuotą sumą. Žinoma, klientai kiekvieną kartą garsiai piktinosi. Nors tai nekenkė balansui, jautė, kad viršininkai labai atidžiai jį stebi.

O per pietų pertrauką nutiko štai kas. Su bendradarbiais atėjus į restoraną, padavėjas nuėjo, nepriėmęs būtent jo užsakymo.

— Ei, pone, priimkite mano užsakymą.

Po pastabos jis nulenkęs galvą atsiprašė ir užsakymą priėmė. Maža to, atnešęs valgį, padavėjas pamiršo jį paduoti būtent jam ir vėl nuėjo. Dar keisčiau buvo tai, kad nė vienas draugas į tai neatkreipė dėmesio.

— Ei, kodėl man neatnešėte valgyti?

Pasiskundus padavėjas ir bendradarbiai nustebę pažvelgė į jį.

— Pone, kada jūs atėjote?

Vyriškis labai supyko:

— Ką jūs kalbate. Atėjau kartu su visais ir užsisakiau. Padavėjas patikrino savo užrašus ir atnešė jo užsakytą valgį. Vyriškis norėjo pasiguosti draugams, tačiau visi tyliai pakėlė šaukštus prie burnos. Jis taip pat nutarė nusiraminti ir pavalgyti.