Kim Young-Ha - Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui

Jau metas eiti.

Gerai. Sudie.

Tau irgi.

Sudie.

Jo kelionė dar nesibaigė. Mėnulis labai šviesus.

Aukštos įtampos laidai

1

Vieną dieną vyriškis išgirdo labai keistus žodžius. „Tik neįsimylėkite moters. Tai labai pavojinga.“ Iš pradžių jis netikėjo tuo, ką išgirdo. Bet šamanas nejuokavo. „Įsidėmėkite tai. Niekada nepamirškite. Aš nieko nesakau be reikalo. Jeigu įsimylėsite moterį... — Tai sakydamas burtininkas papurtė galvą. — Jūs pradingsite.“

„Vadinasi, aš mirsiu?“ — „Ne, jūs išnyksite. Tiesiog dingsite, toks jūsų likimas. Taigi neįsimylėkite moters.“ Vyriškis netruko užmiršti šamano patarimą. Buvo paniręs į darbus, ir nebuvo moters, kurią galėtų įsimylėti. Santykiai šeimoje taip pat buvo ramūs.

Jis dirbo banke. Tai buvo laikas, kai daugybę žmonių atleisdavo iš darbo. Bendradarbiai išeidavo vienas po kito. Jis jautė nuolatinį nerimą. Nebuvo gabus užsienio kalboms ir nepalaikė glaudžių ryšių su užimančiais aukštesnius postus žmonėmis. Nebuvo baigęs gero universiteto ir nemokėjo meilikauti. Tiesiog niekuo neišsiskyrė, nebent tuo, kad buvo labai atidus, skrupulingas ir dirbdamas firmoje nekėlė jokių rūpesčių. Jo santykiai su moterimis taip pat buvo nepriekaištingi. Banko bendradarbės galėjo pamanyti jį esant vienuolį. Kalbėjo labai mažai, ne darbo temomis net nepajuokaudavo.

Jo motina taip mylėjo sūnų, kad nepanoro gyventi atskirai. Tad apsigyveno pas jį. Anyta ir marti neretai pykdavosi. Dėl motinos jie negalėjo dažnai mylėtis. Ji mažai miegojo ir turėjo puikią klausą. Išgirdusi, kad jie mylisi, vis kviesdavo sūnų ar marčią. Vos jiems atėjus į svetainę, prašydavo įvairiausių niekniekių. Pavyzdžiui, vidury nakties pareikalaudavo surasti naujai pirktas gumines pirštines arba svarstykles. Kartą jie turėjo slėptis po antklode, nes motina įėjo į kambarį nepasibeldusi.

Žmona prašydavo nueiti į kokį motelį. Bet jis atsisakydavo, gailėdamas pinigų. Tad jie laukdavo, kol motina užmigs, bet dažniausiai jis užmigdavo pirmas.

2

Vieną dieną į banką užsuko moteris. Jis išsyk ją atpažino. Nors prabėgo daug metų, ji nedaug tepasikeitė. Moteris pasuko į paskolų skyrių. Lyginant su studijų metais, aplink jos akis atsirado daugiau raukšlelių ir drabužiai buvo geresni. Vyriškiui, prisimenančiam ją tik su džinsais ir marškinėliais, kostiumėliu vilkinti moteris atrodė kažkokia svetima.

Pasirodė, kad gauti paskolą nebus lengva. Skyriaus darbuotojas jai kažką ilgai aiškino, vis purtydamas galvą. Tikriausiai jo netenkino jos finansinė padėtis. Jis priėjo prie darbuotojo stalo. Moteris jį taip pat atpažino.

— Ar čia dirbi? — nedrąsiai užkalbino, apsimesdama, jog juos sieja draugiški santykiai. Jis droviai šyptelėjo.

— Ko atėjai?

Ji atsakė iš lėto, spausdama rankinuką:

— Ketinau atsidaryti kreditinę sąskaitą.

Matėsi, kad jai nelengva. Darbuotojas suglumęs žvilgtelėjo į jį, tarsi klausdamas: jūs pažįstami? Vyriškis norėjo jai padėti.

— Kuo galėčiau pagelbėti, koks reikalas?

Darbuotojas padavė jos atsineštus dokumentus.

— Žinai, ji atėjo prašyti kredito, tačiau jos finansinė padėtis nėra gera. Bandau paaiškinti, kad gaunant vidutines pajamas tokio lėšų likučio nepakanka.

Darbuotojas spragtelėjo tušinuku. Vyriškis spustelėjo jam petį, ženklais prašydamas padėti, jei tik įmanoma. Tarnautojas labai nustebo, nes tokios paslaugos jis prašė pirmą kartą.

Ji padėkojo.

Vyriškis mostelėjo ranka — niekai. Išėję iš skyriaus, išgėrė kavos iš aparato.

— Neseniai čia atsikrausčiau. Ir, Dievuli, čia sutikau tave. — Tai sakydama, moteris atrodė labai prislėgta.

Jie neturėjo apie ką kalbėtis, nes susitiko pirmą kartą po dešimties metų. Ar ištekėjai? Turi vaikų? Ar susitikinėji su draugais? Kol jie persimetė paprasčiausiais klausimais, popierinis puodelis ištuštėjo. Jo pasigedo filialo vadovas, tad teko skirtis.

— Užsuk pas mane, jei iškils problemų. Pasistengsiu padėti, kiek galėsiu, — prasitarė jis netyčia.

Moteris, droviai šypsodamasi, išėjo iš banko. Vyriškis ilgai spoksojo per stiklo langą jai pavymui, visai pamiršęs vadovo iškvietimą.

3

Ši moteris buvo kadaise jo turėto geriausio draugo B. meilužė. Jos veidas nebuvo niekuo ypatingas, bet ji turėjo gražų kūną. Ypač vedė iš proto apvalios jos krūtys. Galvodamas apie jas, jis dažnai neužmigdavo kiaurą naktį. Kaip įžūlu svajoti apie draugo meilužę, kaltino save vyriškis, tačiau svajonės apie jos kūną nesiliovė kankinusios. B. per daug jos nevertino. Jis slapta susitikinėjo su kitomis merginomis ir net kelis kartus pareiškė norįs su ja išsiskirti. Kiekvieną kartą ji graudžiai maldaudavo to nedaryti. Jei tai nepadėdavo, ateidavo pas jį, prašydama įtikinti B. Vyriškis tegalėjo ją guosti ar pavaišinti gėrimais, nieko daugiau.

Kartais B. pasakodavo vyriškiui apie jų seksą. Labai atsainiai, lyg pasakotų filmo santrauką. „Žinai, ji vos nusirengusi tampa labai agresyvi. Atrodo labai išdidi, ar ne? Lovoje tampa visai kitu žmogumi. Na... tiesiog neleidžia man miegoti. Šiaip ar taip, ji nuostabi. Ypač daugiau išgėrusi. Iš pradžių labai kukli, bet vos tik ko nors paragavusi visada užsimano to paties. Ei, tikrai įdomu mylėtis su paties užsiauginta moterimi.“

Tada jo naktis virsdavo pragaru. Jos veidas ir nuogas kūnas pasirodydavo sapne lyg koliažas iš sukarpytų ir suklijuotų žurnalo fotografijų. Taip aiškiai regėdavo, kaip ji mylisi su B., lyg žiūrėtų pornografinį filmą. Jį ypač kankindavo fantazijos apie jų oralinį seksą. Tai prisiminęs, jis krūptelėdavo lyg išgąsdintas. Tačiau kitą dieną, susitikęs ją universitete, turėdavo išlikti ramus, lyg niekur nieko, ir tai jį baisiai vargindavo.

Kartą jis apsilankė B. bute. Ilgokai spaudus skambutį, duris atidarė išsitaršęs B., o už jo šmėkštelėjo nevisiškai apsirengusi mergina. Ji nesuspėjo susitvarkyti, tad palaidinukės iškirptėje matėsi griovelis tarp krūtų. Jis ilgokai plepėjo, teisindamasis, kodėl sutrukdė jiems pasimylėti, tačiau, nebegalėdamas atgauti ūpo, greitai išėjo. Moteris jo nepalydėjo.

Prieš baigdami studijas, jie pagaliau išsiskyrė. Todėl ir vyriškis nebegalėjo su ja matytis. Paskui jis pradėjo susitikinėti su kita ir pagaliau vedė. Jos krūtys buvo mažos, o kūnas niekuo neišsiskyrė. Jis neturėjo pasirinkimo. Tai buvo pirmoji moteris, su kuria permiegojo, ir to užteko.

4

Po kelių dienų moteris paskambino jam į banką. Pasiūlė kartu pavakarieniauti. Jis sutiko. Padedant ragelį, jį apėmė keista nuotaika. Atrodė, kad telefono klaviatūros ženklai ir skaičiai matosi kiaurai plaštaką: *, #, 0, 7, 8, 9... lyg ranka būtų matinis stiklas. Pasitrynė akis ir nusprendė apie tai daugiau negalvoti. Norėdamas spėti iki sutarto laiko, turėjo kuo greičiau baigti skaičiavimus. Spėriai pabaigęs darbą, nusiėmė švarką nuo kėdės atkaltės ir pakilo. Bet atsigręžęs į viršininką nusilenkti pajuto, kad šis įdėmiai jį stebi. Ar išeinu per anksti? Pažvelgė į laikrodį, nebuvo per anksti. Galbūt jis jau įrašytas į atleidžiamų darbuotojų sąrašą? Pradėjo nervintis. Nerimą jautė visi, nes atleidimų buvo jau daug. Vėl pasikabinęs švarką ant kėdės atkaltės, dairėsi, žiūrėdamas, kas vyksta aplinkui Netrukus atsistojo dvi darbuotojos, nusilenkė atsisveikindamos, iš lėto pakilo ir viršininkas. Tik tada jis vėl ryžosi atsistoti ir užsimesti švarką.

— Viršininke, jau einate namo? — Šis linktelėjo galvą, vis dar nenuleisdamas nuo jo akių. — Ar norite man ką nors pasakyti? — pasiteiravo, bet viršininkas tik pakreipė galvą ir nieko aiškaus neatsakė.