Тони Парсонс - Vyras ir žmona

— A, seno sukirpimo. Šitoks tėvas.

Naidželas Batis buvo nedidukas kovingas vyriškis, pagarsėjęs tuo, jog kovoja už skyrybų teismuose apmulkintų vyrų ir tėvų teises.

Kai susipažinau su juo, kai jis atstovavo man skyrybų su Džiną metu ir per paskesnes mūsų rietynes dėl to, kur gyvens Patas, mažos Naidželo akutės slėpėsi po storais akinių stiklais. Lazerio stebuklas išgydė jo trumparegystę ir išvadavo nuo akinių. Tačiau iš įpročio jis vis vien į pasaulį žvelgė šnairom ir todėl atrodė įtarus, nepatiklus, priešiškas ir ieškantis bėdos.

Aš taip ir neatleidau jam pavadžio kovojant su Džiną. Jam norėjosi parodyti ją Babilono kekše, sužlugdyti teisme, o man širdis neleido taip elgtis. Kad ir kas tarp mudviejų nutiko, Džiną nenusipelnė, kad su ja būtų šitaip kovojama. Ir mano sūnus nenusipelnė.

Pasidaviau kovoje dėl globos, nes maniau, kad taip geriausia Patui. Stengiausi elgtis padoriai. O dabar jaučiausi paskutinis mulkis.

Batis turėjo savų priežasčių fanatiškai kovai už vyrų teises. Jo praeityje buvo santuoka su kitataute, dukterys dvynės ir bjaurios skyrybos. Žinojau, kad po to jis savo dukterų nebematė. Vis dėlto įsivaizdavau, kad mano reikalus jis gali pakreipti kitaip.

— Mano žmona negali to padaryti, tiesa? Ji negali tiesiog taip imti ir išsivežti mano sūnaus gyventi į kitą šalį. O gal gali ?

— Ar tas iš tėvų, kuriam suteikta teisė apgyvendinti pas save vaiką, trukdo kontaktui?

— Naidželai, kalbėkit žmoniškai, gerai?

Jis atsiduso.

— Jeigu jie persikraustys, ar jūsų buvusi žmona nebeleis jums matytis su vaiku?

— Atlanto vandenynas nebeleis man matytis su vaiku.

— Bet jūsų buvusi žmona neketina riboti jūsų bendravimo su vaiku?

— Ji riboja mano bendravimą su vaiku persikraustydama į kitą šalį.

— Suprantu.

— Klausykit, ką galima padaryti? Kaip ją sustabdyti? Nesvarbu, kokiais būdais, Naidželai. Nesvarbu, ką jums reikės sakyti ar daryti. Viskas tiks.

— Man nesmagu sakyti — bet ar aš nesakiau? O jūs norėjote žaisti pagal Kvinsberio markizo taisykles.

— Svarbiausia, Naidželai, — ar ji gali išsivežti mano berniuką iš šalies?

— Be jūsų sutikimo — ne.

— Mano sutikimo?

Jis linktelėjo.

— Jeigu ji išsiveš jūsų sūnų iš šalies be jūsų sutikimo, pasielgs labai bjauriai. — Jis piktai šyptelėjo. — Mes tai vadiname pagrobimu.

— Jai reikia mano sutikimo?

— Būtent.

— Bet juk tai puiku, ar ne? Fantastika, Naidželai. O ką ji gali padaryti, jei aš sutikimo neduosiu?

— Jai teks kreiptis į teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką ilgam laikui be tėvo sutikimo.

— Vadinasi, jei ir nesutiksiu, nebūtinai sulaikysiu ją?

— Jeigu nenorite duoti sutikimo, o ji nori kovoti, viską spręs teismas. Štai kuo tai baigsis. Ar jums būtų sudėtinga lankyti vaiką, jei jie persikraustytų?

— Na, tai Konektikutas. Turbūt nepavyktų sulakstyti šeštadienio popietę, ar ne?

— Ne, bet anoji pusė, be abejo, teigs, kad yra daugybė pigių skrydžių iš Londono į Rytų Krantą. O jūs, kiek pamenu, turite gerą darbą. — Jis užmetė akį į savo užrašus. — Televizijos prodiuseris. Žinoma. Turėtų būti įdomu. Gal esu ką matęs?

— Pradėjau su „Marčio Meno šou“. Dabar darau „Penktadienio Fišą“.

— O, puiku. Kodėl Kilkarnėjaus merginos per seksą užsimerkia? — Vudžio Aleno kostelėjimas. Pamėgdžiota puikiai. — Nes jos negali pakęsti patenkinto vyro vaizdo. Mirk iš juoko.

Ta proga prisiminiau, kad Baris Tvistas, laidos vyriausiasis redaktorius, visą savaitę atakavo mane žinutėmis, kad paskambinčiau. Kompanija staiga susirūpino dėl Eimono, o man ramybės nedavė kiti dalykai. Bet pirmą kartą man iš tiesų prišilo, ką Martis turėjo omeny sakydamas, jog negerai, kai visus kiaušinius deda viena višta. Jei Eimonas žlugs, su juo žlugsiu ir aš.

— Jei jie persikraustys, ar jūsų buvusi žmona nesuteiks jums priimtino priėjimo?

— Ką tai reiškia?

— Ar jūs dar pasimatysite su sūnumi?

— Na, ji sako, kad galėčiau atvažiuoti. Ir matytis su juo per atostogas. Arba jis parvažiuotų čionai. Bet juk tai ne tas pats, ar ne? Ne tas pats, kas drauge būti Londone. Ne tas pats, kas gyventi drauge. — Palingavau galva. — Jaučiu, kaip jis... tolsta.

— Pažįstu tą jausmą.

— Nežinau, kaip mes jam tai paaiškinsim. Tą persikraustymą į Ameriką.

— Oi, septynmečiui gali įkalbėti bet ką. Tik klausimas — kodėl turėtumėte tai daryti? Paklausykit, pone Silveri. Mes galime priversti ją prašyti sutikimo išsivežti vaiką iš šalies. Galime įtikinti teismą, kad jei jie persikraustytų, vaikui kiltų koks nors pavojus. Jei bus prieita iki teismo, tai užims daug laiko, traumuos ir kainuos. Ir įspėju — baigtis nenuspėjama.

Užgniaužiau norą pasižiūrėti į dviejų besišypsančių mergyčių nuotrauką ant jo stalo. Nes žinojau, kad Naidželas Batis kovojo lygiai taip pat ir pralaimėjo.

— Kas nutiko man, nebūtinai nutiks ir jums, — skaitydamas mano mintis pasakė jis. — Jūsų žmonai reikės smulkiai išdėstyti numatomas vaiko gyvenimo sąlygas. Būstas, mokslas, sveikata, išlaikymas, vaiko priežiūra, kontaktas. Tada teismas nuspręs, ar reikia kontroliuoti kurią nors iš tų sąlygų.

— Kokie šansai?

Tyloje girdėjosi jo alsavimas.

— Menki. Yra toks motinos pirmumo veiksnys. Suprantat, kas tai yra?

— Ne.

— Tai reiškia, kad devyniasdešimt devynis kartus iš šimto tėvas prakiša.

— Bet tai nesąžininga.

— Vaiko auginimas po skyrybų beveik visados — motinos prerogatyva. Įstatymai turi rūpintis vaiko gerove. Iš tiesų įstatymai rūpinasi motinos norais. Pagaunate skirtumą? Ne vaiko gerove, o motinos norais. Jei jūsų buvusi žmona įtikins teismą, kad ji visai neketina kliudyti jums susitikti su vaiku ir kad vaiko gerovė nenukentės nuo to, jog pasikeis jų gyvenamoji vieta, tada galės jūsų vaiką vežtis kur panorėjusi. Atsiprašau už asmeniškumą, būtent taip man ir nutiko.

Jis pasiėmė nuotrauką, kurį laiką tyrinėjo, paskui vėl pastatė ant stalo, dabar jau veidais į mane. Mačiau du besišypsančius vaikus, amžiams prarastus jų tėvui.

— Tada nėra jokios vilties.

— Vilties visados yra, pone Silveri. Galite neduoti sutikimo. Galime pateikti prašymą dėl ryšio su vaiku nutarties. Tai bent jau šiek tiek ją prilaikys. Jai teks į oro uostą važiuoti aplinkkeliu. Ką gali žinoti, galbūt ji netgi nebeišvyks iš šalies.

— Ar nutartis reikš, kad man turi būti leista matytis su berniuku? Ji negalės uždrausti man matytis su Patu?

— Na, ne visai. Jūs turėsite ryšį kaip ryšio su vaiku nutartyje nurodytas asmuo.

Nurodytas asmuo. Kadaise buvau tėvas. Dabar — nurodytas asmuo.

— Pone Silveri, mūsų visuomenėje daug girdime apie nesamus tėvus. Apie padorius tėvus, kuriems dėl teisėjo užgaidos uždrausta bendrauti su jų vaikais, daug nekalbama. Turiu omeny, tikrąja to žodžio prasme sužlugdytus žmones. Nervinį išsekimą. Savižudybes. Alkoholizmą. Širdies priepuolius. Tokį aukštą kraujospūdį, kad insultas neišvengiamas. Apie vyrus, kuriuos pribaigė vaikų netektis. Apie vyrus, kurie nepadarė nieko bloga.

— Bet aš padariau.

— Ką?

— Aš padariau bloga. Aš nesu toks, kaip tie vyrai. Mano pirmoji santuoka. Skyrybos. Dėl visko aš kaltas.

— Dėl ko jūs kaltas?

— Dėl mūsų skyrybų. Dėl suirusios santuokos. Aš kaltas. Aš permiegojau su kita moterimi.

Mano advokatas nusikvatojo.

— Pone Silveri. Hari. Tai visiškai nesvarbu. Jūs neprivalote būti ištikimas savo žmonai. Velniai rautų, visi dulkinasi su svetimomis. — Jo veidas vėl surimtėjo. — Pone Silveri, jūs turite dar šį tą nuspręsti. Ir tai yra visų svarbiausia.