Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Jis kyštelėjo galvą man iš tarpkojo.

— Ar tau patinka?

— Hmmm, kaip malonu, — nutęsiau.

Mane nustebino, kad jam rūpėjo. Užsimerkiau ir stengiausi mėgautis ganėtinai maloniomis akimirkomis. Jo varpa jau buvo visiškai sustandėjusi, stora ir sunki. Man tai patiko. Mėgau pilnumos pojūtį vaginoje sekso metu. Įsivaizduodama, kad esu su kitu vyru, galėsiu pasimėgauti, kai jis atsidurs viduje.

— Manau, metas užsidėti prezervatyvą, — sušnibždėjau tiesdamasi per lovą, kad pakeičiau sargį nuo grindų, kur juos palikau. Ilgą laiką prezervatyvais naudojausi kaip pagrindine kontracepcijos priemone, taigi gerai mokėjau juos uždėti. Man labiau patiko tai daryti pačiai, kad žinočiau, jog jis užmautas tinkamai. Užmoviau sargį jam ant varpos, o jis įsitaisė ties mano putyte, pažvelgė tiesiai į mane ir stabtelėjo.

— Kas yra? — paklausiau.

— Norėčiau, kad tau patiktų. Jau seniai to nedariau.

— Esu tikra, kad man patiks, — pasakiau stengdamasi kalbėti aistringai ir nekantriai.

Jis pasirėmė ant rankų, kad neprislėgtų manęs kūno svoriu ir lėtai, giliai įsiskverbė į mane. Jausmas tikrai buvo malonus. Užsimerkiau, kad nežiūrėčiau į jį — tai būtų pernelyg intymu tokio pobūdžio susitikimui ir neatrodė tinkama. Užsimerkusi galėjau sutelkti dėmesį į puikius pojūčius, kol jis toliau kišo ir traukė. Buvau beveik pamiršusi, kaip man patiko seksas ir kad man jo trūko. Taip tęsėsi kurį laiką, kol pamaniau, kad jis tikrai turi būti pasiruošęs padidinti tempą ir baigti. Buvau sudrėkusi, daugiausia dėl to, kad jis mane tenkino burna, nors ir netikusiai, bet jam vis skverbiantis pradėjau sausti, jutau maudimą. Be to, jo laikas beveik baigėsi, ir jam reikėjo pasiekti finišo liniją.

— Ar norėtum baigti? — klustelėjau leisdama jam taip ir padaryti.

— Viskas gerai, — pasakė jis. — Galiu taip tęsti valandų valandas.

Iš to, kaip jis tai pasakė, spėjau, kad turėčiau susižavėti, jog jis gali taip ilgai išlaikyti erekciją. Jei tai būtų mano vaikinas, gal ir būčiau susižavėjusi, bet dabar tiesiog norėjau, kad jis baigtų ir nešdintųsi velniop.

— Labai apgailestauju, bet tau skirtas laikas tuoj baigsis, taigi, netrukus turėsi išeiti.

— Dieve, atsiprašau, nesuvokiau, kiek valandų, — pasakė jis ištraukdamas ir šokdamas iš lovos nė nebaigęs.

— Ar nori, kad padėčiau baigti? — nevykusiai pasiūliau rodydama į vis dar stovintį jo penį.

— Ne, ne, viskas gerai, — pasakė jis tarsi nesmagiai jausdamasis, kad pamiršo sekti laiką. — Po minutės nusileis, — tarė pradėdamas rengtis.

Kažkodėl neatrodė, kad jis susinervino nebaigęs.

Jam rengiantis užsimečiau raudonus naktinukus. Paskui jis išsiėmė piniginę ir pradėjo skaičiuoti banknotus. Apsidžiaugiau, kad nereikia prašyti.

— Vienas, du, trys šimtai, — pasakė jis padėdamas šešias penkiasdešimties eurų kupiūras ant kavos staliuko.

— Už pirmą susitikimą keturi šimtai. Kalbėdama telefonu gana aiškiai tai pasakiau.

Atrodė, kad jis nuoširdžiai nustebo ir susigėdo.

— Negali būti, apgailestauju, su savimi turiu tik tiek, bet turiu banko korteles. Nulėksiu iki artimiausio bankomato ir tuoj pat grįšiu.

Išeidamas paskui save uždarė duris, o aš pagalvojau: „Na, daugiau jo nebepamatysiu.“ Džiaugiausi, kad viskas vyko sklandžiai, bet tai šiek tiek sugadino nuotaiką. Jis mane apgavo, o aš graužiausi, stengiausi suprasti, ką galėjau padaryti kitaip ir kaip elgtis, jei taip dar kartą nutiks.

Kambaryje tvyrojo sekso, latekso ir kūnų kvapas. Atidariau langą, kad įleisčiau gryno oro. Jis paliko prezervatyvą ant grindų — pakėliau jį su nosinaite ir įmečiau į šiukšlių maišelį, kurį buvau atsinešusi. Rodėsi kvaila jį paimti su nosinaite, kai vos prieš kelias minutes jis buvo manyje, bet tarytum išjungiau palydovės asmenybę ir vėl tapau savimi. Pigiu muilu kruopščiai nusiprausiau rankas ir servetėlėmis nuvaliau paakius ištepusį blakstienų tušą. Servetėlę išmečiau į šiukšlinę, uždengdama prezervatyvą. Būčiau mielai nusipraususi po dušu, nusiplovusi jį ir nusivaliusi darbinį makiažą, bet nesugalvojau pasiimti higienos reikmenų. Nuėjau sutvarkyti lovos ir pastebėjau dar kai ką, ko neapgalvojau: kokias paklodes palieku. Po tokio sekso didelės netvarkos neliko, taigi nemaniau, kad kambarinė ką nors pastebės. Paklojau lovą, grąžinau į vietą seną apklotą — atrodė, kad tik priguliau ant lovos. Šešta pamoka: būk pasiruošusi po visko atsigaivinti ir paslėpti pėdsakus — pasiimk atsarginę paklodę.

Kaip tik vilkausi sijoną, kai pasigirdo beldimas į duris. Prieš atverdama jas mikliai apsidairiau, kad įsitikinčiau, jog niekas neatrodo įtartinai. Ne, viskas tvarkoje. Atidariau duris ir nustebau išvydusi už jų stovintį Aidaną. Jis įdavė man šimto eurų banknotą, dar kartą atsiprašė ir palinkėjo labos nakties. Stovėjau spoksodama į pinigus saujoje, netekus žado: man netoptelėjo, kad jis grįš ir atsiskaitys su manimi. Nusišypsojau sau ir papurčiau galvą. Gyvenimas kupinas staigmenų.

Eidama į registratūrą buvau kita moteris nei prieš porą valandų. Nervai beveik nurimo, jaučiausi tarsi sudeginusi tiltą į senąjį gyvenimą. Vis dar buvau savimi, bet dabar turėjau didžiulę paslaptį ir naują suvokimą apie vidinius išteklius. Tebedirbo ta pati registratorė. Po velnių, ji, savaime suprantama, paklaus, kodėl taip greitai išvažiuoju. Išpyškinau paruoštą istoriją apie tai, kad turiu skubiai grįžti namo, nes susirgo vaikas, taigi atėjau susimokėti.

— Ak, nieko tokio, ponia, viešėjote labai trumpai ir nevalgysite pusryčių, tad pinigų neimsime.

Mėšlas. Kambarinė neišvalys kambario, dėl to kitam svečiui bus šlykštu.

— Vis dėlto trumpai nusnaudžiau, nes atvykusi buvau labai pavargusi, todėl verčiau paprašykite kiek nors už patalynę.

— Ne, tikrai, viskas gerai, mokėti nereikia. Tikiuosi, kad jūsų vaikelis greitai pasveiks, — maloniai pasakė ji.

Einant automobilio link man neįtikėtinai palengvėjo, kad viskas baigėsi. Tačiau įvykis registratūroje nedavė ramybės. Tik vyliausi, kad paklodes rytą pakeis. Bet kokiu atveju kambarinė nesupras, ką veikiau, o aš daugiau ten nebeapsistosiu — kambariai pernelyg apšiurę.

Įmečiau krepšį į bagažinę ir atsisėdau ant vairuotojo sėdynės. Akimirką sėdėjau jausdamasi išsekusi ir šiek tiek susijaudinusi, vienu metu nustebusi ir nusiraminusi, kad tai padariau. Taip, jaučiausi kiek apskretusi ir norėjau pamirkti vonioje, bet, Jėzau Kristau, padirbusi vos daugiau nei valandą gavau pinigų įsiskolinimui už šildymą apmokėti. Tas pirmasis susitikimas tapo esminiu paskutiniu tyrimo proceso etapu — įsitikinau, kad galiu, kad vėl taip pasielgsiu. Išskyrus nekantrų laukimą padaryti tai, ko niekada anksčiau nedariau (to daugiau patirti neteks), pats susitikimas nebuvo nė perpus toks blogas, kaip maniau. Tai buvo tik labai nykus seksas su žmogumi, kurio daugiau nebeišvysiu. Sakyčiau, gana lengvas būdas užsidirbti — dabar žinojau, kad nieko baisaus užsiimti seksu su nepažįstamuoju viešbučio kambaryje. Tiesiog turėjau daugėliau planuoti remdamasi pamokomis, kurių pasisėmiau tame nutriušusiame kambaryje.

Važiuojant namo toptelėjo, kad Aidanas tikrai nėra turtingas — ūkininkai puse etato negarsėja didelėmis pajamomis. Jei jis neišsisukinėdamas galėjo sumokėti, mane apėmė pasitikėjimas, kad tokią sumą galėsiu gauti nuolatos. Tiesa, jis buvo kiek netašytas — neskusto veido, nešvariais džinsais, per ilgais plaukais — ir neturėjo stiliaus pojūčio. Man patinka įdomūs pokalbiai ir pažintys su naujais žmonėmis, o štai Aidanas buvo per tylus kaimo vyriokas ir neturėjo apie ką kalbėti. Bet sekso man trūko labiau, nei maniau, taigi jei galėčiau taikytis į kitokio kalibro vyrą, buvo didelė tikimybė, kad galėsiu tuo iš tikrųjų mėgautis ir uždirbti daug pinigų. Situacija be pralaimėjimų. Nusprendžiau paderinti „priėmimo kriterijus“ ir itin priekabiai vertinti vyrus, su kuriais sutiksiu pasimatyti. Mano skonio — patyrusio, tvarkingo vyro — draugija tikriausiai bus maloni, o maloni draugija reiškia malonesnį seksą. Juk susijaudinimas prasideda nuo pokalbio.