Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Atliekant tyrimą ir kuriant planus viskas darėsi vis realiau. Žvelgiant objektyviai, kaip į verslo pasiūlymą, reikalas rodėsi vertas galimybės. Todėl žengiau paskutinius žingsnius. Ačiū Naujosios Zelandijos vyriausybei — internete radau išsamų ir aktualų rizikos įvertinimą prostitutėms. Toje šalyje prostitucija legali. Ten aiškiai išdėstyti konkretūs darbo pavojai, susiję su saugumu ir saugiu seksu, ir kaip geriausia nuo jų apsisaugoti. Ten radau ir informacijos, apie kurią pati nebūčiau pagalvojusi, pavyzdžiui, su savimi turėti žibintuvėlį, jei reikėtų apžiūrėti penį ir įsitikinti, kad jis atrodo sveikas, neleisti kūno skysčių sąlyčio su nė viena anga, nesiskųsti ir nesidepiliuoti vašku dvidešimt keturias valandas prieš susitinkant su klientu, kadangi oda gali būti imlesnė infekcijai. Nusipirkau pigų neregistruotą mobilųjį telefoną. Užsisakiau kredito kortelę su kukliu limitu — pirmąją gyvenime. Susigalvojau darbinį vardą ir sukūriau kitą elektroninio pašto paskyrą. Paskui masažuotojos profilyje nurodžiau mobiliojo telefono numerį ir laukiau, kas nutiks.

3. Pirmasis skambutis

Vieną antradienį, vasario pradžioje, sulaukiau pirmojo skambučio iš potencialaus kliento. Viską prisimenu aiškiai — virtuvės kriauklėje skutau bulves, kai sušvito „darbo mobilusis“. Skubiai čiupau rankšluostį ir nusausinau rankas. Širdis ėmė plakti sparčiau, o skrandis taip sukosi, kad beveik pykino — panašus jausmas apima ištikus šokui. Pakėliau telefoną ir sustojau, kad nusiraminčiau. Giliai įkvėpiau ir spustelėjau žalią klavišą. Galvoje balsas klausė: „Ar išprotėjai?“ Atsiliepusi telefonu išgirdau save sakant: „Alio, kalba Skarlet.“

Laimė, skambinantysis nervinosi labiau nei aš — jis kalbėjo kaimo akcentu, dvejojo ir nemokėjo savęs išreikšti. Pabudo mano vadybininkės instinktai ir akimirksniu pasijutau ramesnė ir valdanti situaciją. Ketinau kuo daugiau išklausinėti apie jį, kad įsitikinčiau, ar jis man tinkamas klientas — ypač ar tinkamas kaip pirmasis. Kalbėjomės maždaug dešimt minučių ir nustebau, kaip greitai jis atsipalaidavo ir atsivėrė.

Aidanas save apibūdino kaip „eilinį vyruką“, įpusėjusį ketvirtąją dešimtį. Jo draugė kurį laiką prastai jautėsi ir, nors rimtai nesirgo, jos libido smigo žemyn. Jis kalbėjosi su ja, kaip išspręsti neegzistuojančio sekso problemą, bet veltui.

Nusprendė susitikti su palydove, kadangi nebegalėjo pakęsti nepasitenkinimo, bet nenorėjo užmegzti romano ar įsivelti į vienos nakties nuotykį. Pamanė, kad palydovė — geriausias būdas nepasitenkinimui sumažinti be pavojaus būti išaiškintam. Sakė norįs tik „normalaus“ sekso — „nieko nepadoraus ar pasibaisėtino“. Žvelgiant iš mano kaip paprastos moters perspektyvos, neatrodė, kad jis būtų mano skonio — man patinka pasitikintys ir save išreikšti gebantys vyrai. Tačiau tokiomis aplinkybėmis nusprendžiau, kad klientas be patirties ir didelių lūkesčių — puikus kandidatas pabandyti. Įvardijau kainą, o jis nieko neatsakė, taigi nusprendžiau, kad neprieštarauja. Pasitarėme ir nusprendėme dėl vietos. Susitikti sutarėme po dviejų dienų.

Mąstydama apie šį reikalą, nesugebėjau nuspręsti, ar pirmą kartą geriau susitikti su skaisčiu klientu, ar su patyrusiu vartotoju. Viena vertus, jei suklysiu arba atrodysiu nenutuokianti, ką darau, naujokas to nesupras. Kita vertus, labiau šį verslą išmanantis asmuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai galėtų suteikti man vertingų žinių. Bet kokia tikimybė susitikti su patyrusiu vyruku, kuris suprastų, jei suvokčiau negalinti to padaryti, arba jei seksas būtų prastas, o jis pamanytų, jog nesu verta tų pinigų?

Seksu pastarąjį kartą užsiėmiau prieš kelis mėnesius, bet net ir tada norėdama atsipalaiduoti prisigėriau degtinės su toniku. Lytiniame gyvenime nebuvau lyderė — praeityje gerą seksą patirdavau tada, kai reaguodavome į kits kito atsakus — ir, be abejo, tie vaikinai nebuvo nepažįstami, jie nesitikėjo, kad būsiu daug patyrusi meilužė, ir neplojo už tai pinigų. Man įžanga į seksą buvo gėrimai arba vakarienė, malonus pokalbis, lėta muzika, flirtas, bučiniai — įprasti dalykai. Tačiau susitikusi su pirmuoju klientu būsiu blaiva kaip žąsis (nė gurkšnelio alkoholio net dėl drąsos — prieš ir po susitikimo vairuosiu automobilį), o iš manęs tikėsis sekso be jokios įžangos. Viskas gali baigtis tragiškai, o aš nenorėjau patirti smurto. Be to, nemaniau galinti pakelti, jei vaikinas pamanys, kad esu niekam tikusi. Ne, nusprendžiau, naujokas tikrai geriau. Pirmasis potyris turėjo būti teigiamas ir suteikti man pasitikėjimo.

Pritaikiau pamoką iš ankstesnio profesinio gyvenimo: suvokimas yra tikrovė. Jei atrodysi pasitikintis ir kompetentingas, žmonės tikės, kad toks tikrai esi tau dar nespėjus nieko padaryti. Taigi, norėdama sėkmingai atlikti šį vaidmenį, turiu užsidėti kaukę ir tą suvokimą paversti kliento tikrove. Turiu įsivaizduoti, ką darytų patyrusi prostitutė, kaip ji mąstytų, elgtųsi, kaip tramdytų ir nukreiptų klientą nepasirodydama valdinga. Kad galėčiau ateityje iš to uždirbti, šis pasirodymas turėjo būti geriausias gyvenime. O pinigų man labai reikėjo.

Nelabai galvojau apie tai, kaip viskas vyks fiziškai, nors niekada neužsiėmiau seksu nebūdama susijaudinusi. Svarsčiau, ar vagina apskritai įsileidžia penį, kai nėra nė trupučio sudrėkusi? Aišku, kad įsileidžia, pasakiau sau, juk prostitutėms neįmanoma būti susijaudinusioms su visais klientais. Mechaniniai dalykai neturėtų kelti problemos. Jaudinausi dėl vaidybos. Kaip man seksis apsimestinai dejuoti, aimanuoti ir nešvankiai kalbėti — daryti viską, ko tikėsis klientai? Nešvankiai kalbėti telefonu viena, bet kas bus, kai priešais mane bus nuogas kūnas — nuogas kūnas, kuris galbūt manęs nė kiek netrauks, gal net atstums? Ar galėčiau viskam vadovauti ir subtiliai tramdyti klientą, pasakyti, kai jis peržengia ribą arba per arti manęs prikiša nuogą varpą? Taip, žinojau, kad jo penis mane lies, bet nenorėjau, kad jis maskatuotų netoli mano genitalijų — saugiame sekse kompromisų nebūna: arba jis saugus, arba ne, ir jei jis pernelyg priartės prie vienos angų, turėsiu jam pasakyti. O jei jis bus šiurkštus ir norės mane skriausti? O jei man liks mėlynės tose vietose, kur jis mane laikys, kai prašysiu liautis? O jei jausiuosi tokia išnaudota ir pažeminta, kad to neatpirks jokie pinigai? Nerimavau dėl šių dalykų, bet gyvenime nuolat vengdamas visų jei niekada nieko nepatirtum.

Susitarėme susitikti trijų žvaigždučių viešbutyje, kurį abu žinojome. Iki jo abiem buvo netoli važiuoti. Kelis kartus ten pietavau, vieta man pasirodė rami ir švari. Vyliausi, kad kambariai padorūs. Susitikimo dieną nervinausi, bet buvau pasiryžusi iššūkiui. Turėjome susitikti devintą valandą vakaro, taigi — marios laiko pasiruošti. Paskambinau į viešbutį ir užsakiau kambarį telefonu kalbėdama pasitikinčiai ir mandagiai, o rezervuodama pasinaudojau naująja kredito kortele. Kaip įprastai ketvirtadieniais vaikus nuvežiau pas tėvą, o paskui mėginau apgalvoti visus laukiančio susitikimo variantus.

Buvo sunku numatyti, ko prireiks. Akivaizdu, kad svarbiausia prezervatyvai, lubrikantas ir masažo aliejus — tiek išsiaiškinau. Kadangi lauksiu jo kambaryje pasiruošusi veiksmui, turėsiu atitinkamai atrodyti. Peržiūrėjau stalčius miegamajame. Turėjau gražių negližė ir šilkinių apatinių, kuriuos vilkėjau savo buvusiam vyrui, bet jie tokiai situacijai atrodė per subtilūs — reikėjo šio to vulgaresnio. Nuvažiavau į miestą ir „Penney’s“ parduotuvėje išsirinkau raudonai juodą satininį korsetą. Jis buvo papuoštas sukryžiuota detale, kylančia iki pat pakietintos liemenėlės. Korsetas iškirptę ir atidengė, ir prilaikė, o tai svarbu krūtims, išmaitinusioms tris vaikus. Derinį papildė trumpi raudoni naktinukai ir nėriniuotos raudonos spalvos siaurikės. Drabužiai buvo aptempti, neskoningi ir kekšiški — kitaip tariant, tobuli. Dar radau nebrangią porą raudonų lakuotų smailiakulnių, kurie buvo tokie nepatogūs, kad turėjo būti skirti tik miegamajam. Nesvarbu — kai klientas atidurs kambaryje, o aš pastypčiosiu tiek, kad jį sužavėčiau, batelius nusispirsiu. Stovėdama eilėje su krepšeliu beskonybės jaučiausi neįtikėtinai drovi, bet, laimei, pažįstamų nepastebėjau.