Scarlett O’Kelly: Tarp paklodžių

Iš anglų kalbos vertė

Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė

Turinys

Pastaba dėl faktų ir pramanų

Prologas

1. Gyvenimas iki prostitucijos

2. Stulbinama mintis

3. Pirmasis skambutis

4. Pirmasis susitikimas

5. Žmogiškasis ryšys

6. Mokantis tinkamai bendrauti

7. Įvairovė

8. Būtina kvalifikacija

9. Netikėta sekso bomba

10. Akistata

11. Santuoka, vaikai ir netektis

12. Jaunasis eržilas

13. Reiklusis

14. Šiurkštusis ir švelnusis

15. Trys svarbiausios pamokos

16. Draugužis čekas

17. Sunkus metas

18. Gera diena

19. Sekso žaisliukai

20. Atvykėlis

21. Draugės, paskalos ir kaltė

22. Pornografijos žvaigždės ir stovėjimas ant galvos

23. Vėl Atvykėlis

24. Trise lovoje

25. Seksualinis gydymas

26. Nemalonus susitikimas

27. Už seksą mokantys vyrai

28. Ko nori vyrai

29. Vaikinas

30. Perpildyta rinka

31. Padorus pasiūlymas

32. Metų pabaiga

Epilogas. Gyvenimas po prostitucijos

Pastaba dėl faktų ir pramanų

Akivaizdu, kad Skarlet O’Keli nėra tikrasis mano vardas. Skaitydami šį pasakojimą apie vienerius metus, praleistus mylintis su nepažįstamaisiais už pinigus, turėtumėte atminti: viskas, kas čia papasakota, yra tiesa, tačiau smulkmenos pakeistos, kad mano, mano vaikų, giminaičių ir klientų tapatybės liktų neatskleistos. Šis „pramanavimas“ itin svarbus, nes kam nors išsiaiškinus mano paslaptį būčiau visiškai sugniuždyta. Siekdama paslėpti mus nuo visuomenės, pakeičiau smulkmenas apie save ir šeimines aplinkybes.

Klientams taip pat daviau netikrus vardus. Atidžiai skaitydami pastebėsite, kad jie išvardyti abėcėlės tvarka: Aidanas, po to Brajanas, Kolinas, Derekas, Edis ir t.t. Šie vardai pramanyti, aš apdairiai nutylėjau bet kokias klientų tapatybę nusakančias smulkmenas. Taigi jei skaitydami manote ką nors atpažinę, taip nėra. Nė vienas šioje knygoje paminėtas vyras — nesvarbu, klientas ar meilužis — neatitinka tikrovėje egzistuojančio žmogaus.

Mano sėkmės paslaptis dirbant palydove — slaptumas. Vyrai to prašo, man to reikia, ir visas gyvenimas priklauso nuo plono nežinomybės šydo, skiriančio mane kaip palydovę nuo tikrosios manęs. Nuplėšus tą šydą, turėčiau kartu su vaikais persikelti į kitą šalį. Gyvenu mažame miestelyje Airijoje, esu gerbiama vidurinės klasės moteris ir motina, privalau „normalų“ lytinį gyvenimą saugiai slėpti už užuolaidų ir durų. Jei kada nors paaiškėtų, kad iš tiesų esu patyrusi prostitutė, permiegojusi su daugiau nei šimtu vyrų, mano gyvenimas čia baigtųsi. Štai kodėl šis pasakojimas apie slaptą mano gyvenimą buvo taip kruopščiai suręstas. Viskas šioje knygoje yra tikra: mano istorija, pasakojimai apie vyrus ir seksą. Viskas iš tiesų nutiko.

Prologas

Atsimerkiu ir pažvelgiu aukštyn. Šakos virš galvos nuklotos šviežiu, puriu sniegu. Ant mano veido leidžiasi snaigutės. Prasižioju, kad sugaučiau vieną jų liežuviu. Viskas taip balta, tyra, taip gražu, jau nebejaučiu šalčio, tik mane supančią tylą bei ramybę ir gilius, ritmingus, vis greitėjančius judesius. Apimta malonumo trumpam atsijungiu. Jis pakiša ranką po mano paltu, po raudona nėrinių liemenėle — šiltą odą paliečia šalti pirštai. Jis glamonėja mano krūtį, nykščiu brūkšėdamas spenelį, kol šis sukietėja ir tampa jautrus. Įbruka kitą ranką man tarp kojų ir glamonėja klitorį tuo pačiu ritmu kaip vis gilėjantys ir spartėjantys judesiai. Pojūčiui stiprėjant abu dejuojame. Atsiduodu maloniam, lėtam orgazmui, o mano klientas baigia tą akimirką, kai pajunta, kaip viduje suspaudžiu jo varpą.

Kokią minutę taip ir gulime, kol kvėpavimas pasidaro normalus, paskui jis sušnibžda, kad kelčiausi ir grįžčiau į automobilį, kol niekas mūsų nepastebėjo. Mielai ilgiau pagulėčiau, bet jis paima mane už rankos ir padeda atsistoti. Grįžę į automobilį, kurį laiką sėdime tylėdami, atgaudami savitvardą.

— Na, — nusišypsau jam, — turiu prisipažinti, kad šiame darbe kasdien sužinau ką nors naujo.

— Ir ką šįkart? — paklausia jis.

— Niekada nemaniau, kad seksas lauke, tuo labiau sniege, gali būti toks malonus.

Jis išsišiepia.

— Jau daug metų to nedariau. Tai užveda kur kas labiau nei įprastas seksas. Ačiū.

Deja, tai turėjo būti paskutinis mudviejų susitikimas. Per metus, kuriuos praleidau visu etatu dirbdama prostitute, šis vyras tapo nuolatiniu klientu ir mudu gerai susipažinome. Dabar atleido jo žmonų, taigi jie turės išgyventi iš vieno asmens pajamų. Tai buvo mūsų atsisveikinimo pasibarškinimas. Pritaikiau jam nuolaidą.

Šis vaizdelis puikiai apibūdina knygą: čia daug sekso, bet šis pasakojimas ir apie pinigus. Finansų žurnalistai, ekonomistai ir įvairiausi ekspertai prirašė fantastiškų knygų apie pasaulinę finansų krizę ir apie tai, kaip kone per naktį Airijos ekonomika virto pelenais. Neskaičiau jų. Buvau pernelyg nuskurdusi, kad jas įpirkčiau, ir pernelyg užsiėmusi mėgindama išgyventi. Bet norėčiau manyti, kad ši knyga papildo kitas, kadangi vaizdžiai atskleidžia, kas nutinka, kai tampi statistiniu vienetu — bedarbiu, netekusiu vilties ir paskendusiu skolose. Sutinku, būdas, kuriuo nusprendžiau kapanotis iš bėdos, šiek tiek kraštutiniškas. Jei prieš dvylika mėnesių kas nors man būtų pasakęs, kad šalčiausią per kelis dešimtmečius gruodį pragyvenimui užsidirbsiu išsiskėtusi po medžiu, sniege užsiimdama seksu, būčiau pasibaisėjusi ir negalėjusi patikėti. Keista, kaip pasikeičia supratimas apie ribas, kai beveik metus praleidi mylėdamasi su nepažįstamaisiais už pinigus.

Aš kekšė, prostitutė, plaštakė arba palydovė — vadinkite, kaip norite, aš tokia. Bet esu ir eilinė dienas stumianti mama. Galbūt matėte mane prekybos centre su vaikais savaitinio apsipirkimo metu arba užsukančią į vaistinę paimti sirupo nuo kosulio vaikams, arba per sekmadienio mišias mano miestelyje. Esu ta, su kuria maloniai paplepėtumėte prie mokyklos vartų (gal ir plepėjote), gydytojo laukiamajame ar eilėje pašte, ir tikriausiai pamanytumėte, kad esu maloni ponia. Esu viena savimi besirūpinančių, patrauklių, išsilavinusių, ketvirtą dešimtį baigiančių moterų. Neįprasta tik tai, kaip užsidirbu pinigų paskolai, vaikų pomėgiams ir maistui, bet viliuosi, kad tai nekeičia to, kas esu.

Mano gyvenimas niekuo neišsiskiria. Esu gerbiama, išsiskyrusi trijų vaikų motina, „pabėgėlė“ iš vidurinės klasės Airijos. Kilusi iš patenkintos ūkininkų šeimos, o visi broliai ir seserys sėkmingai dirba. Mano tėvus teisėtai galima vadinti gerais, padoriais katalikais ir bendruomenės ramsčiais. Lankiau internatinę vienuolyno mokyklą ir universitetą, profesinė karjera buvo sėkminga. Kaip ir dauguma airių moterų, universitetą baigusių XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, buvau pasitikinti, veržli, ambicinga ir tikėjau galinti ir privalanti sėkmingai dirbti ir gauti viską. Dirbdama daug keliavau, užėmiau atsakingas pareigas verslo aplinkoje ir be vargo bendravau su aukščiausio lygio didelių įmonių ir vyriausybės skyrių vadovybe.

Ištekėjau. Daugelį metų mudu su vyru mėgavomės tipišku kuklios vidurinės klasės „Keltų tigro“1 gyvenimo būdu — sunkiai dirbome ir mėgavomės to darbo vaisiais: gana dažnai linksmindavomės mieste, atostogaudavome dukart per metus, rinkomės kokybiškus drabužius, gerą maistą, erdvius namus. Sudėję mudviejų pajamas, galėjome tai sau leisti, o beprotiškų išlaidų neturėjome — jokių narkotikų (malonūs žmonės, turintys bent kruopelę sveiko proto ir branginantys gyvenimą, narkotikų nevartoja), jokių daugiadienių (atsakingi tėvai žino, kad pagirios ir vaikai — nesuderinami dalykai) ir jokio gyvenimo skolon (mano tėvai dažnai įspėdavo mus dėl devintojo dešimtmečio nuosmukio ir patarė, kad atsiskaityti grynaisiais — geriausias būdas išlikti ne tik mokiems, bet ir sveiko proto). Paskui gyvenimo poreikiai ir spaudimas pareikalavo duoklės, santuoka išblėso ir mudu kone prieš dešimtmetį išsiskyrėme. Mus sieja ganėtinai draugiški santykiai.