Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Nemanau, jog asmeninis malonumas daugeliui palydovių toks svarbus, bet man atrodė, kad taip bus lengviau. Taigi į ką turėčiau atkreipti dėmesį telefonu rinkdama potencialius klientus? Nusprendžiau susitikti tik su tais, kurie maloniai bendravo, protingai kalbėjo ir apibūdino save kaip švariai nusiskutusius. Laikysiuosi to paties pagrindinio kriterijaus rinktis vedusius arba įsipareigojusius vyrus, kadangi jie taip pat kaip aš turi, ką prarasti. Iš anksto atidžiai įvertinsiu juos kalbėdama telefonu, stengdamasi pažymėti atrankos langelius ir klausydamasi užuominų, įspėjančių su jais nesusidėti.

Man sukant į keliuką prie namo sušvito darbinis telefonas, gavęs tekstinį pranešimą. Jis buvo nuo Aidano: „Ačiū už susitikimą. Tikiuosi, namo grįžai saugiai.“ Mane sukrėtė ironija: gavau padėką iš vaikino, kurio ką tik paprašiau pinigų už seksą. Kiek kartų taip būna, kai užsiimi juo už dyką?

Tą naktį valandų valandas mirkau vonioje, vis dar apsvaigusi nuo dieną užplūdusio adrenalino. Džiaugiausi, kad viską ištvėriau, ir tikėjau, kad naujasis darbas nebus nė perpus toks blogas, kaip baiminausi. Toli gražu nepanašus į pasibaisėtinus pornografijos žvaigždės vertus dalykus, kurių, kaip maniau, reikalaus seksą perkantys vyrai — tiesą sakant, viskas buvo labai banalu. Pamaniau, kad klientui turėjo patikti, antraip būtų atsisakęs man sumokėti ir tikrai nebūtų pasivarginęs grįžti su skola. Be to, tai bylojo, kad jis sąžiningas — to nebūčiau tikėjusis iš vyro, mokančio palydovei už seksą. Galbūt turėjau iškreiptą sekso pramonės ir jos aptarnaujamų vyrų supratimą — ar tai įmanoma? Matyt, buvo daug situacijų, kai vyrams reikėjo sekso už santykių ribų, ir dėl to jie netapo keistuoliais ar sekso fanatikais. Visa tai buvo stulbinamai nesudėtinga.

5. Žmogiškasis ryšys

Po to pirmojo susitikimo jaučiausi tarsi pilnavertė prostitutė. Svarbiausia personažas, veikėjas, vaidyba — kadangi sėkmingai tai padariau, žinojau galinti pakartoti. Suderinau klientų atrankos kriterijus ir pasinaudojau pirmojo susitikimo pamokomis. Įsigijau nešiojamą muzikos grotuvą, kelias atpalaiduojančias kompaktines plokšteles, kvapiųjų žvakių ir patogių, bet seksualių apatinių. Kol galėsiu investuoti į darbui skirtą aprangą, turės pakakti gerųjų, dovanotųjų buvusio vyro.

Nuo tos akimirkos, kai internete pasirodė mano, „masažuotojos“, paslaugų skelbimas, darbo telefonas skambėjo beveik nuolatos, nors buvo ir akivaizdžių pagyvėjimų. Vakarais ir savaitgaliais skambučiai plūdo be perstojo, sulaukdavau jų ir ankstyvais rytais, kadangi vyrai naudodavosi kasdieniu važiavimu į darbą, kad pakeliui man paskambintų. Man darėsi labai lengva kalbėtis telefonu apie seksą ir vadovauti pokalbiui. Teikiau neeilines palydovės paslaugas, tad, norėdama laikytis atrankos kriterijų, daugumai klientų turėsiu atsakyti. Tačiau skambučiai praplėtė mano supratimą apie seksualinius vyrų polinkius.

Žinojau negalinti tikėtis, kad antrasis kartas panėšės į pirmąjį, kiekvienas susitikimas bus vis kitoks, bet spręsdama iš pokalbio telefonu nujaučiau, kad su Brajanu sutarsiu. Susidariau įspūdį, kad tai malonus, išvaizdus vyras, tačiau supratau, kad dėl dabartinės situacijos labai įsitempęs. Mums kalbantis jis užsiminė, kad jam dabar labai sunku: neteko darbo, o namie reikalai klostėsi prastai. Jis neišsiplėtė, tik užsiminė negalįs apie tai kalbėtis su žmona, jaučiąs spaudimą ir poreikį laikinai atsijungti. Štai kodėl man paskambino. Tiesą sakant, tikėjausi, kad išgirdęs kainą padės ragelį, ypač kai minėjo nedirbąs, bet suma jo neatbaidė. Sutikau su juo pasimatyti ir susitarėme kitą dieną susitikti viešbutyje netoliese. Kambarį užsakiau kalbėdama pasitikinčiai ir profesionaliai.

Šįkart apsivilkau dailią liemenėlę ir derančias kelnaites — blyškiai rausvos spalvos, permatomas, išsiuvinėtas rožėmis. Iškart buvo patogiau nei su tuo neskoningu deriniu, kurį vilkėjau susitikdama su pirmuoju klientu. Į didžiulį krepšį įsidėjau masažo aliejaus, lubrikanto, prezervatyvų ir šiukšlių maišelių. Dar įsimečiau naujų apatinių, dantų šepetėlį ir pastos, porą kvapiųjų žvakių, žiebtuvėlį ir grotuvą. Drėgnos servetėlės pravers nusivalant makiažą ir norint skubiai apsišvarinti po pagrindinio įvykio.

Į viešbutį nuvykau dvidešimt minučių anksčiau nei jis, taigi turėjau pakankamai laiko muzikai įjungti ir daiktams išdėlioti. Kambarys buvo daug erdvesnis ir geriau įrengtas nei ankstesnysis. Jis buvo padalytas į miegamąją zoną ir atskirą poilsio sofos dalį, kuri taps puikia vieta susipažinti klientui atvykus. Šįkart masažo aliejų, laikrodį ir telefoną galėjau lengvai pasiekti nuo lovos. Kai uždegusi žvakes apžvelgiau kambarį, nusišypsojau sau: bet kuris pamanytų, kad tuo užsiimu jau daugelį metų! Skubriai brūkštelėjau Brajanui pranešdama kambario numerį, paskui atsisėdau ir laukiau, jausdamasi milijoną kartų geriau nei su ankstesniuoju klientu.

Pasigirdo beldimas į duris. Perbraukiau rankomis plaukus, atlošiau pečius ir atidariau duris.

Už jų stovinčio vyro elgesys niekaip neišdavė, kad jis susitinka su palydove. Atrodė kaip asmuo, atvykęs į konsultaciją ar pas psichoterapeutą: sunkiai kvėpavo, kalbėjo greitai ir susijaudinęs. Brajanas atrodė būtent taip, kaip atrodo žmogus, jau seniai pamiršęs rūpintis savimi. Turėjo antsvorio, rausvos odos spalvos, o po akimis tamsavo ratilai, bylojantys apie miegoti neduodančius rūpesčius. Pasiūliau puodelį arbatos ir pradėjau pašnekesį kaip įžangą į tai, už ką jis man sumokės.

Nors jis sėdėjo ant sofos greta manęs, mums kalbantis ir gurkšnojant arbatą buvo netekęs kvapo. Mintyse šmėkštelėjo, kad turėsiu nemažai aiškintis, jei jį ištiks širdies smūgis. Iš patirties anksčiau dirbant sveikatos priežiūros srityje nujaučiau, kad jis — idealus kandidatas infarktui arba širdies sutrikimui, ir nė už ką neketinau leisti jam susmukti mano draugijoje.

— Ei, Brajanai, atsipalaiduok. Atnešiu tau stiklinę vandens, — nuėjau iki čiaupo vonioje, paskui atnešiau jam atsigerti. — Ar turi kokį fiziologinį sutrikimą? Prastai atrodai, — pasakiau duodama stiklinę.

— Po akimirkos jausiuosi gerai, — pavargęs tarė jis. — Tiesiog visą dieną laksčiau kaip višta be galvos, o pastangos atsikratyti žmonos, kol čia važiavau, prilygo košmarui, — jis nutilo ir gurkštelėjo vandens. Tą akimirką suskambo jo telefonas. — Velnią minint...

Jis atsiduso ir atsiliepė. Pasakė žmonai susitinkąs su bičiuliu pasikalbėti apie darbą ir po poros valandų grįšiąs namo. Matyt, name kažkoks elektros gedimas, ir ji norėjo, kad jis tai sutvarkytų. Jis pasakė paskambinsiąs elektrikui, kai tik turėsiąs laiko, o grįžęs namo pats pasižiūrėsiąs, kas negerai. Jis baigė pokalbį ir atsiprašė už sutrukdymą. Telefonas vėl suskambo. Pažvelgęs į ekraną jis užvertė akis. Vėl skambino žmona: norėjo, kad jis tam tikru laiku grįžtų namo, mat ji vėliau susitinkanti su draugėmis, o jis turėsiąs prižiūrėti vaikus. Jis susitarė su ja dėl laiko, baigė pokalbį ir darkart atsiprašė.

— Jėzau, amžinai atsiranda koks sumautas reikalas. Aš velniškai nusivaręs.

— Dėl ko tu toks įsitempęs? — paklausiau.

Jo istorija priminė kitas krizės ištiktoje Airijoje: prieš kelis mėnesius jis neteko darbo ir pirmąkart sulaukęs pilnametystės tapo bedarbiu. Ėmėsi įprastų veiksmų, atidėjo būsto ir kitų paskolų mokėjimus, bet nerado kito darbo, ir jį vis labiau spaudė bankai. Jis visą gyvenimą dirbo ir aprūpino šeimą, o žmona buvo namų šeimininkė ir augino du vaikus. Rodėsi, kad ji nesupranta finansinės jų padėties, ir toliau gyvena taip, kaip buvo įpratusi, kai jis uždirbdavo. Jo manymu, jai buvo nusišikti, jis jai nerūpėjo — tebuvo tik šeimos maitintojas. Paklausiau, ar sakė jai tai, ar atsisėdo ir paaiškino, koks atstumtas ir prislėgtas jaučiasi? Atsakė, kad jų santykiai tokie jau daug metų, kad jis nuleido rankas ir nebesistengia su ja kalbėtis apie savo jausmus.