Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Nusirengiau nuogai, apsivilkau naują raudonų nėriniuotų siaurikių ir liemenėlės komplektą ir paltą, apsiaviau batus iki kelių ir apsivyniojau vilnonį šaliką. Meldžiausi Dievui, kad išeidama nekluptelėčiau, antraip visas viešbutis gautų pamatyti mano pusplikį užpakalį. Dabar ir pati jaučiausi nusiteikusi — spontaniškumas svaigino ir kaitino. Į kišenę susigrūdau kelis prezervatyvus, pasiėmiau krepšius ir nulėkiau į registratūrą.

Išėjusi į lauką paskambinau Ksaverui ir pasakiau, kuris automobilis manasis. Jis spėjo pastebėti, kaip sėdu vidun, taigi mynė man ant kulnų. Visu smarkumu įjungiau šildytuvą ir ėmiau pamažu slinkti — keliai buvo slidūs ir nenuspėjami. Dėl lėto tempo vidus gavo daugiau laiko įšilti, o langai aprasojo — turėsime bent kiek privatumo. Vis dar snyguriavo ir visur, kur dairiausi, sniego danga buvo stora. Vežiau mudu į ramią miškingą vietovę netoliese. Kai sustojau, jaučiausi patenkinta, kad čia nebuvo kitų automobilių.

Ksaveras sustojo kiek toliau nuo manęs ir įlipo į keleivio pusę mano automobilyje. Buvo nejauku, nepatogu ir šalta, bet keistai malonu. Tiesą sakant, buvo gera vėl pasijusti paaugle!

Užmoviau jam ant varpos prezervatyvą ir pasislinkau, kad jį apžergčiau.

Nieko gero — nei aš, nei jis nesugebėjome įgauti padoraus ritmo. Šiandien mano automobilis tiesiog nebuvo pakankamai didelis patogiam seksui. Su draugužiu čeku viskas būdavo gerai, bet Ksavero stotas įspūdingesnis.

Jis irzo.

— O gal nubėgam ana ten, už to medžio, ir išdulkinsiu tave ant plikos šaltos žemės krentant snaigėms?

— O, kokie mes ekshibicionistai, ar ne? — nusijuokiau. — Velniai nematė, eime.

Mudu puikiai pasismaginome sniege, ir aš ištesėjau pažadą, kad paskutinis jo susitikimas bus geras. Po visko jis įdavė man du šimtus eurų, o aš padėkojau už pasiūlymą dėl nuolatinių mėnesinių klientų.

— Bet rasi man laiko, jei kartais ištaikysiu progą susitikti, tiesa? — paklausė jis.

— Tau, — nusišypsojau, — bet kada.

Jam išvykus sėdėjau snieguotoje tyloje galvodama, kokie visiškai beprotiški buvo pastarieji metai. Pradėjau „karjerą“, apie kurią niekada negalvojau, per dvylika mėnesių pasibarškinau su maždaug 120 vyrų, patyriau geriausio sekso gyvenime, labai sunkiu metu išlaikiau namus, o dabar du klientai parodė man naują kelią, kuris gali atvesti į labai gerą gyvenimą. Kokios mano galimybės? Vėl išsitraukiau lapelį, kuriame buvau surašiusi privalumus ir trūkumus, ir apsisprendžiau. Priimsiu Viljamo pasiūlymą ir darysiu taip, kaip siūlė Ksaveras: keturiems geriausiems nuolatiniams klientams pasiūlysiu išskirtinę „sutartį“. Neabejojau, kad finansiškai viskas bus gerai, be to, laisvas savaitgalis kas mėnesį ir laikas, kurį sutaupysiu nekalbėdama telefonu ir nesiuntinėdama šimtų elektroninių laiškų, buvo didelis privalumas. Nusprendžiau iš pradžių pasikalbėti su Viljamu ir galutinai susitarti dėl darbo. Paskui sudarysiu sąrašą klientų, kurie būtų labiausiai linkę sutikti su nauju pasiūlymu.

Tačiau viskas palauks iki rytojaus, kai naktį gerai išsimiegosiu.

Epilogas. Gyvenimas po prostitucijos

Praėjo daugiau nei šešiolika mėnesių nuo susitikimo su pirmuoju klientu ir šeši mėnesiai nuo to gruodžio ryto, kuomet nusprendžiau priimti Viljamo pasiūlymą ir pamėginti gyventi kitaip. Šios knygos rašymas man buvo labai įdomus užsiėmimas — vėl prisiminiau palydovės darbą, nes jis jau buvo nustumtas į pašalę, užgožtas svarbesnių kasdienio gyvenimo reikalų. Turėjau permąstyti praeitį, motyvus, džiaugsmą ir apmaudą, o tai nebuvo taip lengva. Tačiau šie apmąstymai suteikė man naują požiūrį. Geras metas peržvelgti ir apibendrinti svarbiausius dalykus, kurių išmokė ši keista patirtis.

Vis dar susitinku su keliais nuolatiniais, o retkarčiais, kai pristinga pinigų, — su nauju klientu. Gimtadieniai, atostogos ir išlaidos mokyklai per daug atima iš reguliarių pajamų, todėl keli papildomi klientai retkarčiais padeda ištverti sunkų metą ir neleidžia skolai augti. Išsami sveikatos ir LPL patikra kainavo kelis šimtus eurų — vargu ar tai skatina žmones tikrintis lytinę sveikatą, tiesa? Negalėjau sukrapštyti tų pinigų iš savaitinio biudžeto, todėl jiems uždirbti susitikau su klientu — taip, ironija didžiulė, bet taip jau yra: palydovės darbas vis dar greičiausias man žinomas būdas gauti pinigų. Laimei, esu šimtu procentų sveika. Visada labai saugojausi nesaugaus sekso, bet mane nuolat graužė abejonė, kad galbūt koks netipiškas mikrobas įsigavo į kūną. Patikra numalšino tą nerimą. Tai man dar kartą patvirtino, kad saugus sekas — vienintelis tinkamas būdas, nes jis tiesiog veiksmingas.

Man patinka šis darbas puse etato ir jei sekso pramonė nebūtų toks tabu, mielai būčiau atviresnė. Deja, tai visiškai nepriimtina. Baiminuosi, kad vaikai kada nors sužinos. Jei jie sužinos būdami vyresni, galiu tik viltis, kad supras ir taip smarkiai manęs nesmerks. Viliuosi, užaugę jie bus tokie žmonės, kurie nežinodami visų faktų neskuba kritikuoti ar smerkti. Viliuosi, kad jie — pasitikinčios ir išdidžios asmenybės. Be to, besididžiuoją savo kūnais ir nekamuojami kompleksų, taip paplitusių dvidešimt pirmame amžiuje. Nors dabar palydove dirbu tik retkarčiais, slaptumas tebėra milžiniška našta, nežinau, ar ji kada nors sumažės. Kuo daugiau laiko praeina nuo to meto, kai visu etatu dirbau palydove, atrodytų, paranoja turėtų sumažėti, tačiau ji vis dar verčia mane kasdieniuose pokalbiuose galvoti ir pergalvoti atsakymus. Užsakau staliuką vakarienei — turiu dukart pasitikrinti vardą, nueinu banke pildyti formos — turiu sau priminti tikrąjį vardą. Taip ilgai bendravau darbo asmenybės vardu, kad, kai mane pristato naujam žmogui, pirmiausia topteli darbinis vardas. Dar neprasitariau, bet nuolat jaučiuosi taip, tarsi trūktų vos vieno rankos paspaudimo. Be to, man gerokai per patogu kalbėti apie kūnus ir seksą, todėl turiu nuolat prikąsti liežuvį. Kaip galėčiau paaiškinti, kodėl taip puikiai išmanau seksualumą, nepasirodydama esanti jo apsėsta?

Manau, pirmas klausimas, kurį žmonės norėtų man užduoti, yra „Ar gailiesi?“. Tikiu, kad dariau tai, ką turėjau daryti tuo metu, ir išgyvenau finansinį mėšlyną. Prieš imdamasi prostitucijos, apgalvojau visas alternatyvas, bet jei reikėtų galvoti tik apie save, nesigailėčiau. Aišku, jei mane kada nors išaiškintų, apgailestauti tektų nežmoniškai. Sukūriau pabėgimo planą, bet apie jį negalvoju, nes tai pernelyg siaubinga. Vos prie to prisiliečiu, atšoku nuo pamišusių tėvų ir mokykloje erzinamų vaikų vaizdų. Mane apima šleikštulys nuo minties, kad mylimi žmonės kada nors sužinos ir nutrauks su manimi visus ryšius.

Patirtis buvo įvairiapusė: viena vertus, labai daug sužinojau apie sekso pramonę, klientus ir savo seksualumą, kita vertus, abejoju, ar kada nors būsiu patenkinta įprastu monogamišku „vaniliniu“ lytiniu gyvenimu. Tai man kelia nerimą. Ar vienas partneris išlaikys mano susidomėjimą ilgą laiką? Noriu meilės, stabilumo ir užtikrintumo, kuriuos suteikia sveiki išskirtiniai santykiai, bet ar mano mintys nuklys į žalesnes seksualumo lankas? Galbūt pasirodysiu esanti puiki ilgalaikė lytinė partnerė, nes turiu daugybę minčių, kaip miegamajame išvaikyti nuobodulį. Kas žino? Mudu su Ultanu prieš kurį laiką išsiskyrėme. Jis nenorėjo gatavos šeimos, troško susilaukti savų vaikų, o man jau gana gimdyti kūdikius. Keista, kad tai, kuo labiausiai didžiuojuosi, mano vaikai, galiausiai mus išskyrė. Juk visą laiką jaudinausi, kad mudu išskirs mano gėdinga tamsi paslaptis.

Pagerėjo ir mano finansinė padėtis. Tarkime, kad dabar daugiau pinigų gaunu iš įvairių kitų verslių užsiėmimų, todėl poros klientų retkarčiais pakanka. Manęs nebeslegia spaudimas iš palydovės darbo gauti pagrindines pajamas.