Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

16. Draugužis čekas

Palydove dirbau vos šešis mėnesius, bet jau jutau, kad tai pakeitė mano patirtį. Susidūriau su savo kūno vaizdo problemomis, suvokiau, kad man patinka dominuoti miegamajame, ir užsiėmiau seksu su vyrais, į kuriuos anksčiau nė nebūčiau pažvelgusi, tik tam, kad suvokčiau, jog esame labai suderinami. Tai buvo keista mokymosi kreivė — visi dalykai, apie kuriuos maniau galvosianti, nė nerado vietos mano mintyse. O slapta patirtis ėmė teigiamai veikti asmeninį gyvenimą, ko tikrai nesitikėjau. Bet tai buvo tiesa — mano akys atsivėrė, pradėjau vertinti dalykus ir žmones, kurių anksčiau nebūčiau pastebėjusi.

Buvo liepa, oras pastarąją savaitę buvo neįprastai nuostabus. Tomis dienomis, kai neturėjau klientų, man net pavyko įdegti. Tačiau tą savaitgalį negalėjau dirbti tiek daug kaip įprastai, nes turėjau eiti į šeimos vakarėlį. Jauniausioji sesuo šeštadienio vakarą mieste šventė gimtadienį, o kadangi tą savaitgalį turėjau prižiūrėti vaikus, teko pasamdyti auklę ir po visko važiuoti namo. Vakarėliai ir blaivumas man nesisieja su linksmybėmis, bet negalėjau atsisakyti kvietimo, nes sesuo mėnesių mėnesius dėl to pyktų. Ketinau pabūti padoriai ilgai ir pasitaikius pirmai progai išsmukti namo. Mano sesers draugai buvo vieniši arba kartu gyveno, bet niekas nebuvo susituokęs ar išsiskyręs. Jie visi mauks taureles, laižysis su visais jiems patikusiais ir apskritai elgsis kaip pamišę jaunuoliai. Tuo metu jau buvau įpratusi susibūrimuose lankytis viena, bet man nebuvo įdomu stebėti, kaip sesuo ir jos draugai prisigeria ir paleistuvauja.

Šeštadienio vakarą pamaitinusi vaikus prieš paruošdama juos miegoti turėjau įlįsti į padorų drabužį vakarėliui. Pamaniau, kad vakarui tiks maža juoda suknelė — užsimesiu ją, priderinsiu juodas velvetines basutes su platformomis et voilà! Toji suknelė man jau seniai atsipirko, bet dar ilgai galėsiu ją vilkėti. Jos gili staigiai krentanti iškirptė, trumpos rankovės ir kelius siekiantis A formos sijonas puikiai tiko mano figūrai — na, bent jau pasak stiliaus žinovų.

Pusę devynių jau buvau pastačiusi automobilį ir ėjau į restoraną. Pro atviras duris pastebėjau sesers draugiją — jie jau atrodė gerokai apšilę. Po velnių. Nemėgau būti blaiva ir klausytis girtų kalbų. Nutaisiau plačią šypseną, įžengiau pro duris ir nuėjau tiesiai prie sesutės, kad stipriai ją apkabinčiau. Ji supažindino mane su kitais.

— Po vakarienės dar pora žmonių iš darbo prisidės prie mūsų išgerti, — pridūrė ji.

— Puiku, — džiugiai tariau. — Atrodo, vakaras bus smagus.

Dairiausi į jos draugus ir galvojau, kad rytą jie visi mirs nuo pagirių, todėl tikriausiai gerai, kad vairuoju. Būreliais atvyko dar keli šeimos nariai, kol visi susirinkome ir buvome pakviesti į valgymo zoną. Į suolus panašūs stalai buvo sustatyti eilėmis, prie jų sėdėjo du triukšmingi mergvakariai ir lygiai tokia pat audringa mišri grupelė. Atrodė, kad prisigerti — visų čia esančių tikslas, išskyrus restorano darbuotojus ir mane.

Vakaras tęsėsi, pokalbis su kiekvienu patiekalu darėsi vis klaikesnis ir garsesnis. Sesuo pasodino mane greta kitų šeimos narių, bet dėl staliukų išdėstymo buvo sunku šnekėtis su kitais, išskyrus asmenis, sėdinčius tiesiai priešais, kairėje ir dešinėje. Dėl nuolat kylančio triukšmo man įskaudo galvą dar prieš atnešant desertą. Išsmukau į barą, kad išgerčiau gazuoto vandens, ir slapta įsimečiau porą paracetamolio tablečių. Čia buvo tyliau, todėl akimirką prisėdau.

Man sėdint vienumoje pro duris įėjo dar viena nedidelė grupelė ir nusigavo iki sesers stalo. Nė vieno jų nepažinojau, todėl pamaniau, kad tai jos minėti bendradarbiai. Vienas priėjo prie baro, kur sėdėjau gurkšnodama gazuotą vandenį, ir atsistojo greta, kad užsisakytų išgerti. Paskui atsisuko į mane.

— Tai tu Barbaros draugė? — paklausė jis užsienietišku akcentu, kurio neatpažinau.

— Ji mano sesuo, — atsakiau. — Kaip suprantu, tu jos bendradarbis?

— Na, ką tik pradėjau ten dirbti. Manau, ji mane pakvietė, nes esu naujausias imigrantas — iš airiško svetingumo.

Jo anglų kalba buvo tobula, o pats elgėsi labai mandagiai. Kol mokėjo už gėrimą, gerai į jį įsižiūrėjau. Jis buvo maždaug šešių pėdų dviejų colių ūgio, labai trumpų tamsių plaukų, žalsvų akių, kurias dengė akiniai, ir jauno veido. Vilkėjo laisvas kelnes ir prasegtus mėlynus marškinius, tarytum atėjęs tiesiai iš biuro, nors buvo šeštadienis. Atrodė šiek tiek moksliukiškai, nebūčiau nustebusi, jei jis dirbtų IT srityje.

— Tai ką darai Airijoje? — pasiteiravau jam gurkšnojant savo gėrimą.

— Pasiėmiau metus akademinių atostogų, kad pakeliaučiau. Kad užsidirbčiau, dirbu biure, — jo gėrimas mažyčiais lašeliais aptaškė akinius, ir jis nusiėmė juos nusivalyti. — O tu, ką tu veiki?

Dabar gerai mačiau jo akis — jos buvo žalios su neįtikėtinai tankiomis tamsiomis blakstienomis. Tiesą sakant, jis buvo gana gražus. Visas veidas tobulai proporcingas — nuo aukštų skruostikaulių iki įspūdingos tvirtos smakro linijos, lygios odos ir putlokų lūpų. Jis buvo pakankamai išvaizdus, kad dirbtų modeliu — apmaudu, kad neturėjo stiliaus pojūčio. Ūmai suvokiau spoksanti į jį ir nevykusiai apsimečiau, kad kažkas atitraukė mano dėmesį.

— Atsiprašau, šiuo metu nedirbu, esu namų šeimininkė, — atsakiau išsisukinėdama. — Šiaip ar taip, atrodo, tu kur kas įdomesnis žmogus. Iš kur tu, ką studijuoji, ar į Airiją atvykai vienas?

Jis nusijuokė iš mano išbertų klausimų, bet atsakė esąs iš Čekijos Respublikos, studijuojąs istoriją ir pasiėmęs metus atostogų, kad aplankytų paveldo vietas Airijoje. Jis ypatingai domėjosi airių folkloru, atvyko vienas, bet vylėsi, kad po kelių mėnesių prie jo prisijungs mergina. Mane šis žavingas jaunuolis sudomino, plepėdama su juo pamiršau galvos skausmą. Maždaug po pusvalandžio pajutau, kad metas į kelią — buvo jau po vidurnakčio, o manęs laukė ilga kelionė namo. Pradėjau rinktis daiktus.

— Na, buvo labai malonu su tavimi susipažinti, tikiuosi, kad gerai praleisi laiką Airijoje, — šypsodamasi pasakiau ir ištiesiau paspausti jam ranką.

— Ak, jau važiuoji namo? Kur gyveni? — šiek tiek sutrikęs paklausė jis.

Numaniau, kad man išvykus jis pasijus kaip šuniui penkta koja, nes nepažinojo susirinkusiųjų. Pasakiau jam, kur gyvenu, ir šiek tiek nustebau, kai jis tarė ketinąs toje vietovėje aplankyti kelias pilis. Jis pasiūlė man palikti elektroninio pašto adresą, kad būdamas netoliese galėtų mane susirasti. Daviau jam savo kontaktinius duomenis iš mandagumo — kodėl gi ne? Buvo malonu su juo pabendrauti ir atsikvėpti nuo girtų kalbų. Jis, be abejo, rinko visų įmanomų vietinių kontaktus, kad keliaudamas vienas visada turėtų iš ko rinktis. Palinkėjau jam labos nakties, paskui priėjau prie sesers, kad prieš išvykdama padėkočiau. Išeidama per atstumą mečiau žvilgsnį į čeką — jis tikrai buvo gražuolis, be to, niekas labiau nežavi, nei vyras senamadiškomis manieromis. Laiminga mergina.

Pirmadienį jau buvau pamiršusi gražuolį čeką. Savaitė buvo įprasta ir nuobodoka, šen bei ten pasitaikė keli klientai. Tačiau užsidirbau nemažai pinigų ir ketinau pasilepinti naujais darbiniais apatiniais, nors tai vargu ar yra lepinimasis, veikiau investicija. Trečiadienį, grįždama iš apsilankymo pas klientą namie, užsukau į „M&S“. Tai buvo visai neišskirtinis paprastas seksas. Kartais seksas būna tarsi eilinė diena biure, kai neįvyksta nieko, apie ką būtų verta kalbėtis. Pradžiuginau save pakietinta tamsia baklažano spalvos liemenėle ir derančiomis kelnaitėmis. Sodri spalva puikiai derėjo prie satininės medžiagos žvilgesio ir plačių nėrinių kraštuose. Grįžusi namo, patenkinta įdėjau juos į darbo apatinių stalčių, paskui persirengiau mamyte ir pasiruošiau paimti vaikus iš mokyklos. Turėjau dar dešimt minučių, kol reikės išeiti iš namų, todėl įsijungiau kompiuterį, kad pasitikrinčiau elektroninius laiškus.