Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Здесь есть возможность читать онлайн «Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию без сокращений). В некоторых случаях можно слушать аудио, скачать через торрент в формате fb2 и присутствует краткое содержание. Год выпуска: 2013, ISBN: 2013, Издательство: Gimtasis žodis, Жанр: Современная проза, на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале библиотеки ЛибКат.

Tarp paklodžių: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Tarp paklodžių»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Ką daryti, kai tampi statistiniu vienetu – bedarbiu, netekusiu vilties ir paskendusiu skolose? Viena airė į šį klausimą atsakė tapdama prostitute. Tada ji „atrado“ tokią Airijos – ir savo – pusę, apie kurią nė nenutuokė. „Esu eilinė dienas stumianti mama. Esu ta, su kuria maloniai paplepėtumėte prie mokyklos vartų (gal ir plepėjote), gydytojo laukiamajame ar eilėje pašte. Esu viena savimi besirūpinančių, patrauklių, išsilavinusių, ketvirtą dešimtį baigiančių moterų. Neįprasta tik tai, kaip užsidirbu pinigų paskolai grąžinti, vaikų pomėgiams ir maistui, bet viliuosi, kad tai nekeičia to, kas esu.“

Tarp paklodžių — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Tarp paklodžių», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Kai pirmąkart apsilankiau pas jį, mane sudomino jo praeitis ir auklėjimas. Jo bute buvo kelios neįprastos nuotraukos ir papuošimai, ir nesusilaikiau nepaklaususi, kaip juos gavo ir kokios istorijos su jais susijusios. Mane visada domina žmogaus istorija ir tai, kaip jis gyvenimo kelionėje atsidūrė būtent ten, kur yra. Pastebėjau, kad bute nėra žmonos ir šeimos nuotraukų, o kai apie tai pasiteiravau, jis greitai pakeitė temą sakydamas, kad nenori, jog jie žiūrėtų į jį, kol būna su manimi. Pajutau gėdą arba kaltę, o gal ir abu, bet nespaudžiau. Džiaugiausi, kad pas jį nebuvo į mus žiūrinčių šeimos nuotraukų — jos ir mane verčia nejaukiai jaustis, nors sau sakau, kad taip nėra. Stengiuosi iš atminties ištrinti žmonos veido įspaudą, bet būna sunku.

Dauguma vyrų, kuriuos lankau namie, nusiveda mane į laisvą kambarį, o ne tą, kurį dalijasi su žmona. Tačiau buvo vienas susitikimas, kai vyrukas nė nesutrikęs nusivedė mane į vedybinę lovą. Negalėjau to daryti ir paklausiau, ar negalėtume nueiti kitur. Pabrėžiau, kad bet kuri moteris suprastų, kad jos lovoje buvo kita, be to, vargu ar tai higieniška. Jis atsiprašė to neapgalvojęs ir nusivedė mane į laisvą kambarį. Jis buvo vienas eilinių klientų, ir, kol gulėdama ant nugaros laukiau, kad jis pasiskubintų, žvalgiausi į sienas, apkabinėtas oficialiomis mokyklinėmis jo vaikų nuotraukomis. Pamaniau nesanti vienintelė mama, buvusi priversta jas įsigyti, bet juk nesmagu įsivaizduoti, kaip tavo vaiko nuotrauka keliauja į smulkintuvą kažkokio fotografo kabinete. Pastebėjau mažesnę nuotrauką, kurioje tikriausiai jo žmona per vaiko sutvirtinimą, ir kaipmat nusukau akis. Nenorėjau jos atpažinti mieste. Jo reikalas, ką jis daro jai už nugaros, ne mano. Mano reikalas — užauginti ir aprūpinti savo vaikus. Žinoma, iš vaikų vilkimų uniformų supratau, kokią mokyklą jie lanko. Mane kelioliktą kartą sukrėtė tai, kad vyrai tokiose situacijose niekada nesugalvoja apsaugoti savo privatumo, o tai labai keista.

Janas buvo puikus pasakotojas ir labai juokingas. Jis buvo iš tų, kuriems nusišikti, ką mano kiti. Jis buvo paprastas ir smagus kompanionas. Sakė, kad jam penkiasdešimt, bet nuo jaunumės rūpinosi savimi. Tai buvo matyti — jis buvo puikios formos, kur kas geresnio kūno nei kai kurie mano matyti trisdešimtmečiai. Man patiko pas jį lankytis. Butas skoningai įrengtas ir stilingas, priešingai nei keli kiti namai, kuriuose lankiausi. Šaldytuve visada būdavo maisto iš „M&S“, daug gero vyno ir puiki muzikos sistema, sujungta su miegamuoju. Butas buvo nepriekaištingai švarus, kaip ir jis. Janas visada puikiai kvepėdavo ir pasistengdavo gražiai atrodyti. Tiesą sakant, susitikimai su juo man tapo pasilepinimu.

Pirmojo apsilankymo metu kovą mudu sėdėjome ant sofos, gurkšnojome vyną ir ilgą laiką plepėjome. Stebėti laikrodžio nei reikėjo, nei norėjau — tą vakarą jis buvo vienintelis klientas, o aš pasijutau taip besimėgaujanti mūsų pokalbiu, kad man ėmė rodytis, jog tai tarytum pirmasis pasimatymas, kuomet mes stengiamės geriau vienas kitą pažinti. Nors Janas tikėjosi, kad būsiu dailiai apsirengusi ir iškalbinga, susipažinęs su manimi ir daugiau išsiaiškinęs jis susidomėjo mano sprendimu dirbti palydove ir panoro sužinoti daugiau. Neišdaviau konkrečių asmeninių smulkmenų, bet paaiškinau, kaip viskas susiklostė. Jis pasiteiravo, kokie vyrai su manimi susisiekia, į kokias sudėtingas situacijas esu patekusi ir kiek pinigų uždirbau. Atsakiau jam, kad didžioji dalis buvo eiliniai vyrukai, norintys to, ką laikiau normaliu seksu — iš tikrųjų nedidelis žygdarbis emociškai ir seksualiai subrendusiai moteriai.

Pokalbis perėjo prie krizės ir ekonomikos. Aptarėme įvairias priemones, kurių imasi žmonės, norėdami sutaupyti kasdieniame gyvenime. Išmokiau jį, kaip sutaupyti įvairioms draudimo įmokoms ir namų ūkio išlaidoms, ir pajuokavau galbūt sutaupiusi pinigus, kuriuos jis man sumokės. Kaskart aplankius Janą jis vis labiau man patiko.

Sutvarkiau butą, ryžtingai išstūmiau iš galvos Hju ir patraukiau į Jano namus, kur atvykau šiek tiek vėliau nei po valandos. Spustelėjau durų skambutį, ir jis šiltai įsileido mane vidun. Įpylė man nedidelę taurę raudono vyno, žinodamas, kad jį labiausiai mėgstu, ir pasodino ant sofos. Pakeitė kompaktinę plokštelę, paleido klasikinę muziką, ir mudu atsipalaidavome patenkinti vienas kito draugija. Džiaugiausi būdama ten, jo sukurtoje jaukioje aplinkoje. Kurį laiką sėdėjome tylėdami, klausėmės muzikos, paskui jis pasiteiravo, kaip praleidau dieną.

Papasakojau jam apie šiurpųjį vyruką, ir jis atskaitė pamokslą apie mano darbo pavojus. Jis kurį laiką kalbėjo, taigi norėdama pateisinti tuos pinigus, kuriuos vėliau paimsiu, pakeičiau pokalbio temą ir pradėjau laisviau su juo elgtis, žinodama, kad tai prives prie sekso. Jis perbraukė ranka skruostą leisdamas nykščiui brūkštelėti lūpas.

— Noriu tave pabučiuoti, — tyliai ištarė jis. Padėjau taurę ir švelniai, vos liesdamasi lūpomis bučiavau jį, kol pasijutau pradedanti dilgsėti. Pažvelgiau jam į akis ir supratau, kad jis mėgaujasi laukimu.

— Eime viršun, — pasakė jis, paėmė mane už rankos ir nusivedė į miegamąjį.

Kitą valandą praleidome mėgaudamiesi tuo, ką galima pavadinti tik švelniu, bet aistringu seksu. Būti su juo lovoje buvo labai gera, jis galvojo apie mano malonumą, nuolat tikrindavosi, ar gerai liečia — ne per smarkiai ar ne per švelniai. Man vis dar nuostabu, kad daugumai klientų taip svarbu, jog man patiktų — tai nė kiek nepanašu į tai, ko būčiau tikėjusis. Vis dėlto negi neapmaudu, kai atsitiktinis keistuolis sugadina pasitenkinimą teikiančią karjerą? Paskui mudu nusiprausėme po dušu, išgėrėme po puodelį arbatos, ir aš susiruošiau išvykti. Atsisveikindama pabučiavau jį, o jis atidarė duris, kad mane išleistų. Vos man grįžus namo parašė žinutę, kad labai gerai praleido vakarą ir netrukus susisieksiąs.

Buvo vienas nedidelis nesklandumas. Janas manimi susižavėjo ir pasiteiravo, ar galėtų su manimi susitikinėti — tikrąja manimi. Tiesą sakant, jau pirmojo apsilankymo metu pakvietė mane į pasimatymą. Pasiūlė kartą ar du per mėnesį nusivesiąs vakarienės, bet kaip merginą, taigi už mano laiką nemokėsiąs. Buvau pamaloninta ir galbūt kitokioje situacijoje būčiau sutikusi, bet, kaip jam paaiškinau, visas mano laikas skirtas arba motinystei, arba uždarbiavimui. Jei vakarą išeičiau su juo į pasimatymą, prarasčiau galimybę užsidirbti, o tai kurį laiką buvo vienintelis mano tikslas. Jis mane suprato, bet vis dėlto pasakiau, kad pasikeitus finansinei padėčiai mielai pavakarieniaučiau.

Tą vakarą jis vėl palietė šią temą klausdamas, ar finansinė mano padėtis tapo stabilesnė. Aš gailiai nusišypsojau — norėčiau! Uždirbdavau iki tūkstančio dviejų šimtų eurų per savaitę, bet dėl paskolos, komunalinių sąskaitų, išlaidų mokyklai ir popamokiniams užsiėmimams vos pavykdavo išsisukti be nuostolių. Geriau jį pažinodama jaučiausi drąsiau, todėl iš smalsumo paklausiau, ar jis galėtų susitikinėti su tokioje srityje dirbančia moterimi? Išskyrus tai, kad jis buvo vedęs ir apskritai neturėtų su niekuo susitikinėti, norėjau sužinoti jo nuomonę apie prostitutes. Ar jam netrukdytų tai, kad susitikinėčiau su juo ir vis tiek dirbčiau palydove? Atsakymas nustebino: jo manymu, sprendžiant iš to, ką papasakojau, tai buvo drąsus sprendimas ir jis žavėjosi stipriu mano charakteriu. To išgirsti nesitikėjau. Man toptelėjo, kad galbūt vyrų požiūris į prostitutes keičiasi. Pamaniau, kad tai geras ženklas — jei kada teks būsimam partneriui papasakoti apie tai, kas tuomet bus „mano praeitis“, gera žinoti, kad kai kurie vyrai supranta, jog tai tėra būdas užsidirbti.

Читать дальше
Тёмная тема
Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Tarp paklodžių»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Tarp paklodžių» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё непрочитанные произведения.


Отзывы о книге «Tarp paklodžių»

Обсуждение, отзывы о книге «Tarp paklodžių» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.

x