Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Bėgant savaitėms pasiekėme tokį lygį, kad jis kasdien skambindavo norėdamas išgirsti naujausius mano pasiūlymus, tačiau pats nepakišdavo jokių minčių. Net mane apėmė šiokia tokia paranoja, nes taip dažnai kalbantis ir apsikeičiant nemažu kiekiu informacijos suvokiau, jog jis ima susidaryti neblogą kasdienės mano veiklos vaizdą. Kartą paskambino, kai ruošiausi užsukti į vaistinę nupirkti dukrai paracetamolio. Atsiliepiau, bet tik tam, kad pasakyčiau negalinti kalbėti, nes mano vaikas serga. Tuo metu jau žinojau apie jo darbą, vaikus ir anūkus. Daugelyje mūsų pokalbių nė neužsimindavome, kodėl bendraujame — jie tapo nykūs, neseksualūs, ir man visai nebuvo įdomu pasakoti apie savo vaikus arba klausytis smulkmenų apie jo gyvenimą ir šeimą. Kita vertus, mano įkainis nekėlė jam problemų, jis buvo kone maniakiškai diskretiškas, vedęs ir suprato, kokio pobūdžio paslaugas teikiu. Turėdama tai omenyje, gavau taikstytis su jo pliurpalais.

Praėjus trims savaitėms pagaliau susitarėme dėl susitikimo vietos ir laiko jam nepažįstamoje vietovėje. Sakoma, kad moterys nemoka naudotis žemėlapiais ir sekti nuorodomis, bet šitas vyras buvo apgailėtinas! Turėjau kone visą kelionės laiką nuo jo namų iki susitikimo vietos kalbėti telefonu ir aiškinti, ką daryti ties kiekvienu šviesoforu ir posūkiu. Net jam atvažiavus — mačiau, kaip jis atvyko, kadangi, taip, buvo sakęs, kokiu automobiliu važiuos — turėjau pasakyti jam, kur pastatyti automobilį, kur yra įėjimas ir kaip tiksliai nusigauti iki kambario. Kalbėjau su juo telefonu, kol jis pasibeldė į duris. Dar prieš atidarydama jas buvau nuo jo pavargusi.

Kai vis dėlto jas atvėriau, mane maloniai nustebino jo išvaizda, kadangi jis buvo stilingai apsirengęs — mintyse buvau susidariusi kitokį vaizdą. Nežinau, ar jis nervinosi, ar tokia jo asmenybė, bet nuo pat tos akimirkos, kai įėjo, jis be perstojo kalbėjo apie dalykus, kurių visai nenorėjau su juo aptarinėti — politiką, krizę, mano asmeninį ir šeiminį gyvenimą, jo šeimą. Norėdama viską pagreitinti, perėmiau vadžias ir pasakiau jam, kas įvyks. Liepiau nusirengti ir jis, maudamasis kelnes, pasakė:

— Manau, esi pratusi susitikinėti su puikiais meilužiais ir labai patyrusiais vyrais.

— Ak, visai ne, — atsakiau nereaguodama į jo nesusijusį retorinį klausimą.

— Na, esu tikras, kad manimi nusivilsi, — tarė jis nuolankiai dėdamas liemenę ir marškinius ant kėdės atlošo.

Turėjau nekreipti dėmesio į viduje augant) susierzinimą.

— Klausyk, ne aš čia svarbiausia, — džiugiai pasakiau, — ir aš nieko nelyginu, todėl prašau atsipalaiduoti ir mėgautis.

Pasakiau jam, jog geriau nekalbėti, kad galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta, ir kūne kylančius pojūčius. Iš tiesų tenorėjau, kad jis užsičiauptų. Vos pradėdavau masažuoti, jis vėl prapliupdavo plepėti, bet liepiau jam tylėti ir atsipalaiduoti. Jam vis labiau susijaudinant paklausiau, ar jis pasiruošęs užsimauti prezervatyvą.

— Na, iš tikrųjų nenoriu užsiimti seksu, nes esu susituokęs trisdešimt dvejus metus ir niekada nebuvau neištikimas žmonai, taigi nenorėčiau dabar pradėti.

— Ak, teisingai, viskas gerai, — pamaniau galvodama, jog jis, tiesą sakant, kvailas veidmainis.

Remiantis jo logika, įsiskverbimas prilygo neištikimybei, bet mokėti prostitutei ir gulėti nuogam lovoje, kol mano ranka apėmusi jo varpą, nieko tokio. Kai kurių vyrų supratimas apie ištikimybę tiesiog stebėtinas! Jis paklausė, ar galėčiau pačiulpti ir baigti masturbacija. Laimei, jis greitai baigė, aš apsitvarkiau ir išlipau iš lovos. Išsimaudyti po dušu jis nepanoro, bet sutiko išgerti puodelį arbatos. Kristau, kaip gailėjausi tai pasiūliusi. Jis išbuvo dar valandą norėdamas, kad įvertinčiau jo pasirodymą. Kokį pasirodymą? Be to, juk mokant už tai visa esmė ir yra, kad tavęs nevertina, nelygina ir neanalizuoja. Tik ne šiam vyrukui — jis norėjo žinoti, koks jo penis palyginus su kitų klientų.

— Manau, aš mažas, tiesa? — atkakliai klausinėjo jis.

— Visai ne, tu tobulai vidutiniškas, — atsakiau.

— Ak, tik sakai taip, nagi, klok tiesą, aš ištversiu. Koks aš palyginus su kitais?

Jam taip trūko seksualinio ir asmeninio pasitikėjimo, kad galiausiai man jo šiek tiek pagailo. Pamėginau sugalvoti, ką malonaus pasakyti, ir pagyriau, kad jis tvarkingas, kad jo kūnas kaip tokio amžiaus yra geras, o tai, kas nutiko lovoje, visiškai normalu. Tiesą sakant, tai buvo siaubingai nuobodu, bet man mokėjo ne todėl, kad tai sakyčiau. Paskui klausimai tapo dar keistesni. Jis panoro sužinoti, ar jo spermos kiekis buvo normalus, ar baigdamas jis buvo triukšmingas, ar tylus, ir kaip ilgai jis truko palyginus su kitais klientais. Stengiausi jo klausimus vertinti kaip lengvus ir nerūpestingus, bet buvau šiek tiek priblokšta. Dirbdama sulaukiau įvairiausių stulbinančių klausimų, bet nieko panašaus į šiuos. Susitikimui baigiantis man ne tik buvo visiškai nuo jo bloga ir gailėjau jo žmonos, bet ir nusprendžiau, kad tai reikliausias kada nors sutiktas vyras. Visi esame girdėję skundų apie reiklias moteris, kurias nuolat reikia užtikrinti, kurios savimi nepasitiki, bet niekas niekada manęs neįspėjo, kad vyras gali būti toks pat. Koks tai atstumiantis bruožas!

Praėjus visai valandai po to, kai atlikome reikalą, jis vis dar sėdėjo pliaukšdamas nesąmones, o aš vis labiau siutau. Galiausiai turėjau pasakyti jam, kad turi atvykti kitas klientas ir, kad ir kaip man patiko mūsų susitikimas, laikas baigėsi ir jam teks išeiti. Jis norėjo nueiti į vonią išplauti puodelio, bet paėmiau jį ir pasakiau pati išplausianti — ar galėtų jis sumokėti ir išeiti? Mane tikrai spaudė laikas. Pamiršau iš anksto paimti grynuosius, mat taip ilgai tarėmės dėl susitikimo, kad ėmiau jį laikyti nuolatiniu klientu. Jis nerangiai kuitėsi ieškodamas pinigų kelnių, paskui švarko kišenėse, kol pagaliau piniginę rado marškiniuose. Jis viską darė labai lėtai. Po vieną suskaičiavo dvidešimties eurų banknotus, paskui pažvelgė į mane ir paklausė:

— Na, ar patenkinta? Ar atsiskaitėm?

— Taip, viskas gerai. Labai ačiū, bet dabar tikrai turiu skubėti.

Jis kiek ilgėliau pasvyravo, paskui atsikrenkštė ir ištarė:

— Ar susitiktum su manim dar kartą, nors žinau, kad nesu geras lovoje ir tau tikriausiai nebuvo taip smagu kaip su kitais vyriokais? Ar susitiktum su manim kitą savaitę, nes norėčiau susitikinėti kartą per savaitę?

Kiekviena mano esybės gyslelė tyliai rėkė: Atsiknisk!

Sutikau vėl su juo pasimatyti, kad tik jis išsinešdintų. Kai jis pagaliau mojuodamas atsisveikino ir uždariau paskui jį duris, atrėmiau galvą į medį ir giliai atsikvėpiau. Tokiam vyrui reikia ne palydovės, o ugdomojo vadovo arba apsilankyti dvasinę būklę gerinančiame seminare, jam reikėjo tokios paslaugos, kokios tikrai negalėjau suteikti. Ateinančius du mėnesius jo numeris kiekvieną dieną užsižiebdavo telefono ekrane, o aš kaskart kaltai nekreipdavau dėmesio. Aišku, iš jo būtų išėjęs patikimas nuolatinis klientas, bet, dievaži, tokio lygio reiklumas nevertas jokios pinigų sumos.

14. Šiurkštusis ir švelnusis

Buvo birželio pabaiga, ir aš užsisakiau atostogų apartamentus maždaug už valandos kelio nuo namų, kad mėnesį galėčiau juos naudoti kaip darbo bazę. Dirbti vienoje vietoje bus lengviau, be to, pastebėjau, ką internete reklamavo kitos palydovės: jos pakaitomis lankydavosi įvairiuose miestuose ir sakydavo klientams, kad ten bus tik kelias savaites. Mano vaikai atostogaus keliose vasaros stovyklose, o liepos pabaigoje savaitei išvyks su tėvu, todėl tuo metu norėjau susitarti su kuo daugiau klientų — likusią vasaros dalį, kol vaikai grįš į mokyklą, turėsiu mažai arba jokių galimybių dirbti.