Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Vienas buvo nuo gražuolio čeko. Paskubomis jį spustelėjau svarstydama, kodėl jis man rašo. Žinutėje jis sakė tą savaitgalį lankysiąsis mano vietovėje ir klausė, ar turėčiau laiko išgerti kavos. Pirmoji šovusi mintis: „O, ne. Jis nori nemokamos nakvynės ir gidės.“ Atrašiau klausdama, ar jam reikia patarimo, kur apsistoti, kokie autobusų maršrutai ar kada dirba vietos, kurias jis nori aplankyti. Tyčia neužsiminiau, ar galėsiu išgerti kavos. Jis tikriausiai darbe tuo metu tikrinosi elektroninį paštą, nes po kelių minučių gavau atsakymą, kad jis dėl visko susitaręs ir tiesiog nori susitikti. Aną vakarą jam patikusi mano draugija. Gerai, tai skambėjo pakankamai nekaltai — jis neprašinėjo nieko už dyką. Sutikau, ir mudu susitarėme susitikti šeštadienį po pietų.

Šeštadienio rytą sukiojausi namie skalbdama drabužius ir planuodama kitos savaitės vakarienes. Gražuolis čekas parašė žinutę, kad autobusas atvyko laiku, ir jis ką tik išvažiavo iš miesto. Susitarėme susitikti mano miestelio aludėje priešais autobusų stotį. Daug negalvodama ant kur kas geresnes dienas mačiusių apatinių apsimoviau džinsus ir apsivilkau marškinėlius. Šiek tiek pasidažiusi blakstienų tušu ir pasikvepinusi patraukiau į aludę jo laukti. Ten buvo tuščia, todėl išsirinkau jaukią vietą kampe ir užsisakiau kavos. Pro langą stebėjau, kaip kitapus gatvės sustoja autobusas ir išlipa gražuolis čekas. Jį išvydusi maloniai nustebau — praėjusią savaitę jis tikriausiai vilkėjo darbo drabužius, nes dabar atrodė visai kitaip, apsivilkęs medvilnines kelnes ir aptemptus marškinėlius. Ant peties užsimetęs kuprinę, o jam einant per gatvę į aludę buvo matyti krūtinės raumenys.

Jis nusišypsojo ir pasisveikino pakštelėdamas į skruostą. Pirmas kelias pokalbio minutes buvo nejauku, bet jam užsisakius kavos patogiai įsitaisėme ir ėmėme kalbėtis apie jo planus savaitgaliui. Jam išsitiesus nesusilaikiau nepastebėjusi švelnios plaukų juostos, besitęsiančios nuo kelnių viršaus iki marškinėlių. Po kurio laiko pokalbis išblėso, jis atsirėmė rankomis į stalą ir pažvelgė tiesiai į mane.

— Na, kas dabar? — paklausė.

— Ką turi omenyje — kas dabar? — perklausiau manydama, kad jis kalba apie kelią į vieną istorinių vietovių.

— Tu man patinki, — tyliai ištarė jis pirštų galais perbraukdamas mano dilbį.

— Dėl Dievo meilės, — piktai pasakiau, — liaukis mane lietęs, esame viešoje vietoje, kvaily, — jis atitraukė ranką nutaisęs išbarto vaiko išraišką. Giliai įkvėpiau ir skubriai apsidairiau aludėje. — Čia mažas Airijos miestelis, žmonės labai smalsūs. Be to, ar kažką pražiopsojau? — paklausiau iš tiesų sutrikusi. To nesitikėjau. — Argi neturi merginos? — pasiteiravau. — Negana to, aš kur kas už tave vyresnė.

— Tiesa, turiu merginą, — atsakė jis. — Dėl to nemeluosiu, bet tu man tikrai patinki. Pamaniau, kad esi įdomi.

Sėdėjau visiškai priblokšta to, ką girdėjau.

— O, — tęsė jis, — kai mane kas nors sudomina, tas asmuo pradeda mane traukti, — jis gurkštelėjo kavos nenuleisdamas nuo manęs akių.

— Klausyk, tai miela, jaučiuosi pamaloninta, bet tu dar mokaisi koledže. Nė nenoriu klausti, kiek tau metų, — pasakiau sukryžiuodama rankas tarsi matrona.

— Neklausk, — gūžtelėjęs pečiais ištarė jis.

— Ką čia kalbi, ko neklausti? — tariau irzdama, kad nesuprantu, kas vyksta.

— Sakei nenorinti klausti, kiek man metų, tai ir neklausk, — įžūliai šypsodamas pasakė jis.

Pagaliau supratau ir atsilošiau, kad tai apsvarstyčiau.

— Bet kodėl tau patinka vyresnės moterys? — paklausiau. Tikrai nebuvau turtinga puma, taigi jei jis manė, kad finansuosiu jo turą po Airiją, smarkiai klydo.

— Man neįdomu klausytis apie naujausias privalomas įsigyti nagų lako spalvas. Mano amžiaus merginoms rūpi tik dramos, o žemiškų pokalbių nebūna. Vyresnėms moterims tarp ausų šio to yra ir tai mane kur kas labiau traukia, — atsakė jis su nuostabiu užsienietišku skambesiu.

Man visko buvo per daug.

— Nežinau, kaip tu, — tariau, — bet aš išgersiu, — iš rankinės išsitraukiau piniginę.

— Aš taip pat. Ko gersi? — pasiteiravo jis stodamasis ir netyčia vėl parodydamas savo pilvuką.

Išgėrus porą taurių balto vyno, buvo aišku, kad į jokias paveldo vietoves nevažiuosime. Beveik nė nepagalvojusi išpyškinau:

— Ar norėtum pas mane ko nors užkąsti?

Jis norėjo ir bare nusipirko butelį vyno išsinešti.

Po kelių minučių buvome pas mane namie ir vartėme vietinių į namus pristatančių kinų restoranų valgiaraščius. Akimirkai atsiprašiau ir užbėgau viršun pasikeisti senųjų apatinių. Naujieji, kuriuos įsigijau darbui, persikėlė į asmeninių stalčių. Kai grįžau apačion, gražuolis čekas buvo susiorientavęs virtuvėje ir įpylęs dvi taures vyno. Jis tyliai pasitikėjo savimi ir jautėsi kaip namie. Man tai patiko. Dar nebuvome pasiruošę užsisakyti maisto, todėl išsinešėme gėrimus į sodą.

Sėdėjome ant suoliuko mėgaudamiesi popiečio saulės šiluma.

— Ar neprieštarausi, jei šio to paklausiu? — tarė jis.

— Pirmyn, — pasakiau gurkšnodama vyną. Jau buvau šiek tiek apsvaigusi ir ganėtinai atsipalaidavusi.

— Ką manai apie susitarimus tarp krušeklių?

— Dieve, tavo frazė labai tiesmuka, — nustebusi pasakiau.

— Kodėl? Kaip tu tai vadini? — pasiteiravo jis.

— „Draugiškas seksas“ — ne taip tiesmuka, — paaiškinau jam. — Šiaip ar taip, niekada to nemėginau, — supratau, kurlink jis suka. — Nesiryžčiau tam prieš tai negavusi pabandyti, — pasakiau nepadoriai žvilgtelėjusi į jį.

Jis pasilenkė ir švelniai sulptelėjo apatinę mano lūpą, liežuviu perbraukė burną ir atsitraukė.

— Štai tau pavyzdys. Jei įdomu, yra daugiau.

— Įdomu, — ištariau, paėmiau jį už rankos ir nusivedžiau į miegamąjį.

Nepajėgiau prisiminti, kada pastarąjį kartą savo lovoje turėjau vyrą. Buvo velniškai gera. Viskas, ko norėjau, po ranka. Nuotolinio valdymo pulteliu įjungiau kompaktinę plokštelę, ir kitas porą valandų praleidome bučiuodamiesi, tyrinėdami, užsiimdami seksu ir plepėdami. Jaunatviškas jo kūnas buvo žavingas. Tokios malonios popietės jau seniai neturėjau, o žinant, kad jis netrukus išeis, viskas buvo dar geriau. Kad ir kaip malonu buvo, nenorėjau, kad mano erdvėje būtų vyras. Tačiau pradėjau suprasti susitarimo su čeku meilužiu privalumus!

Tuo metu abu buvome išbadėję, taigi paskambinusi užsakiau maisto į namus. Viskas buvo neįtikėtinai neįtempta ir jauku. Mudu pavakarieniavome, paskui jis apsirengė ir telefonu išsikvietė taksi, kad nuvyktų į nakvynės namus, kuriuose tai nakčiai užsisakė kambarį. Džiaugiausi, kad jis neužsiminė norįs likti su manimi, nes nenorėjau ištrinti ribų. Jei tai tik seksas, jis turi būti paprastas, nesudėtingas ir nekeliantis rūpesčių — kol kas taip ir buvo!

— Gal galime vėl susitikti rytoj, prieš man grįžtant autobusu į miestą? — paklausė jis, kai atvažiavo taksi.

— Duok man žinot, pažiūrėsiu, ar būsiu laisva, — pasakiau. Atsisveikindamas jis pabučiavo mane ir išėjo.

Per kitus mėnesius mudu labai gerai susipažinome tiek miegamajame, tiek už jo ribų. Įsitraukdavome į stulbinančius pokalbius apie skirtingą mūsų praeitį, auklėjimą, visuomenės normas, kaip visa tai paveikė žmones, kuriais tapome, ir mūsų partnerių pasirinkimą. Supratome, kad mus sieja moksliukiškas domėjimasis žodžių kilme, ir valandų valandas ginčydavomės dėl tam tikrų žodžių prasmių skirtinguose kontekstuose.

Vieną dieną, praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo tada, kai ėmėme susitikinėti, užsiminiau, kad tą savaitgalį vešiu vaikus į Nacionalinę galeriją Dubline. Jis pasakė mielai prie mūsų prisijungsiąs, jei tam neprieštaraučiau. Nė kiek neprieštaravau — mano manymu, kuo daugiau laiko vaikai praleis su sveikais sektinais vyrų pavyzdžiais, tuo geriau. Jie šauniai sutarė, ir man tai pasirodė puiku. Su jais jis buvo linksmas, dėmesingas ir mielas. Rodėsi visiškai normalu ir natūralu mums kartu praleisti dieną, o jis labai saugojosi nepadaryti nieko, kas vaikams bylotų, jog esame daugiau nei draugai. Mums vis geriau jaučiantis vienas kito draugijoje, kartą jis paklausė, kuo dirbu. Pažvelgiau į jį ir pasakiau: